Ne visai gyko komentarai. Klajonės po realistišką virtualią galaktiką

Paprastai gyko komentaruose rašau apie knygas, kurias perskaičiau, filmus, kuriuos mačiau, ar žaidimus, kuriuos žaidžiau. Šįkart bus išimtis, nes parašysiu apie žaidimą, kurio nežaidžiau. Ir šiaip jį kol kas žaidė tik labai nedaugelis žmonių, nes oficiali išleidimo data yra gruodžio 16-oji. Bet truputį paskaitęs apie jį supratau, kad parašyti reikėtų. Ne tam, kad pareklamuočiau (nors kam nors gal ir kaip reklama suveiks), o tam, kad atkreipčiau jūsų dėmesį, kokio gėrio šiais laikais būna.

Žaidimas vadinasi Elite: Dangerous. Stilius – moksliškai fantastinis kosminis MMORPG (t.y. daugelio žaidėjų online vaidmenų žaidimas). Jei kada esate girdėję apie Eve Online, tai iš pirmo žvilgsnio čia – kažkas panašaus: skraidai po kosmosą, atrandi ir kolonizuoji planetas, prekiauji, kariauji ir taip toliau. Nesu žaidęs ir Eve Online, tai daugiau detalių apie žaidimo eigą nepapasakosiu. Bet ne tose detalėse esmė. Esmė – žaidimo kūrimo filosofijoje.

Elite: Dangerous Paukščių Tako galaktikos žemėlapis

O filosofija yra tokia: veiksmas vyksta Paukščių Take, tad žaidėjai ir turėtų matyti būtent Paukščių Taką, o ne atsitiktinai išmėtytų žvaigždžių kratinį. Todėl maždaug 100 tūkstančių artimų Saulei žvaigždžių padėtys yra parinktos tiksliai tokios, kokias jas ir žinome, o kitų – sudėliotos naudojant modernius galaktikos masės pasiskirstymo modelius. Jei nesuprantate, kuo tai yra nuostabu, pagalvokite šitaip: turbūt 99 procentams žaidimo žaidėjų visiškai nerūpi, ar galaktika, kurioje jie skraido, yra labai realistiška. Bet kūrėjai vis tiek nusprendė į šitai atsižvelgti. Ir ne tik – žaidime turėtų veikti Niutoninė fizika (su vienu fantastiniu priedu – galimybe keliauti greičiau už šviesą), planetos prie žvaigždžių išdėstytos logiškai, turėtų pasireikšti ir kiti realūs, bet žaidimuose dažnai pamirštami, dalykai, pavyzdžiui kosmoso šaltis.

Dar vienas galaktikos žemėlapis

Taigi, jei žaidimas išpildys šiuos pažadus, jis suteiks galimybę patirti, ką reiškia galaktikos tyrinėjimas ir kolonizavimas. Patirti taip, kaip savo vaizduotėje galėjome daryti, prisiskaitę Klarko, Azimovo ir panašių kietosios mokslinės fantastikos autorių kūrybos. Vien dėl to man kyla visai nemažas noras pažaisti šitą žaidimą, nors šiaip MMORPG ir nemėgstu. O jei ir nepažaisiu, tai naujienas apie jį skaitysiu. Rekomenduoju pasidomėti ir jums.

Žaidimo tinklalapis.

Truputį žurnalisto įspūdžių apie žaidimą rasite čia .

Laiqualasse

4 komentarai

  1. Elite istorija prasideda dar gudžiais 1984 ant tokiu kompiuteriu kokiu dabar yra mates retas, o jei ir mates tai tik muziejuose. Tai buvo vienas pirmujų 3d space flight žaidimu be konkrečios pabaigos (bet su pagrindine istorija) ir net su 8 galaktikom kuriose buvo po 256 planetas. Po primos seke dar dvi Elitos jau nusileidimais palnetose, tikroviška (neapseita be star warsu filmo neigiamos itakos, toki dalika kaip įeiti į orbitą buvo skirta patirti tik elitiniams pilotams :)) niutono fizika ir palnetu dinamokos modeliais. Po šitiekos metu laukimo pagaliau fanai sulauke demesio verto tesinio kuris panašu turetu atgaivinti visa beveik išmirusi space flight žanrą. Reiktu pastebeti, kad su žaidimo išleidimų kurimo darbai nesustos o tik dar labiau isibeges, kadangi dabr kaip ir pirmoje elitoje negalime nusileisti ant palnetu ir vaikščioti po kosmines stotis visai tai dar laikau ateinačiuose žaidimo papildimuose.

  2. Kadangi kalbame apie galktikos tyrinejima žaidimuose man visada buvo įdomu ar esate susidures su http://en.spaceengine.org/ projektų, nes pagal masteli ir galymybes jis smarkiai lenkia ta pačia elita, nors ir nėra iki galo užbaigtas produktas(vis dar alfa stadijoje), bet jau dabar stebina savo didžių pagal generuojamu objektu skaičių(ED turi tik viena tikroviškai atkurta galaktika, SE turi visa tikroviškai atkurta visatą) ir mokslinius duomenis atkurtus objektus.

    1. Space Engine nebuvau anksčiau matęs. Reikės pasižymėti ir kada prie progos pažiūrėti.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.