Kąsnelis Visatos CLII: Tarpušventis

Su šventėmis visus! Ką ten bešvęstumėte – Kalėdas, Saulėgrįžą, Persivalgymo Savaitgalį ar dar ką nors – tikiuosi, kad atšventėte taip, kaip ir norėjote. Mokslo pasaulis irgi šventė, taigi naujienų šią savaitę nėra labai daug. Išrinkau, kaip visada, dešimt, tiesiog jos ne tokio tarpgalaktinio masto, kaip paprastai. Skaitykite po kirpsniuku.

***

Sėkmingi bandymai. Po atšaukto skrydžio į Tarptautinę kosminę stotį gruodžio 19-ą dieną, SpaceX praeitą savaitę sėkmingai išbandė raketos-nešėjos patikimumą, taigi dabar viskas atrodo gerai. Skrydis atšauktas buvo būtent dėl galimų problemų su raketos varikliais, bet naujame bandyme jie suveikė tvarkingai. Numatoma, kad skrydis įvyks sausio 6-ą arba 7-ą dieną.

***

Mįslinga pašvaistė. Pašvaistės – Saulės vėjo dalelių sukeltas švytėjimas atmosferos viršutiniuose sluoksniuose – būna įvairios. Viena neįprasta jų forma primena graikišką raidę teta, t.y. perbrauktą apskritimą. Taip jos ir vadinamos – teta pašvaistės (theta aurorae). Jos atsiranda, kai Saulės magnetinio lauko linijos arti Žemės pasisuka į šiaurę. Tada Saulės magnetinis laukas ir Žemės magnetosfera ima stumti vienas kitą, o dabar išsiaiškinta, kaip tai leidžia susiformuoti teta pašvaistėms. Pasirodo, kai Saulės magnetinis laukas apsiverčia, Žemės magnetosfera „užsidaro“ – jos lauko linijos atsiskiria nuo Saulės magnetinio lauko linijų. Tada Žemės magnetosfera tampa tarsi uždaras rezervuaras, kuriame įkalintos energingos dalelės laksto pirmyn-atgal, tarsi šviesos spinduliai tarp dviejų veidrodžių. Būtent šitos dalelės ir suformuoja perbraukto apskritimo formos pašvaistę. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Science.

***

Chang‘e nuotraukos. Prieš metus su trupučiu Kinijos zondas Chang‘e-3 sėkmingai nusileido Mėnulyje, o iš jo išriedėjo ir aplinką ištyrė mėnuleigis Yutu. Dabar galima pasigrožėti zondo darytomis labai aukštos raiškos nuotraukomis, kurios leidžia pasijusti beveik lyg pats būtum Mėnulyje, šalia mėnuleigio.

***

Rentgeninė Saulė. ©NASA/JPL-Caltech/GSFC

Praeitą savaitę į Saulę buvo nukreiptas kosminis rentgeno spindulių teleskopas NuSTAR. Šiaip šiuo teleskopu stebimos tolimos žvaigždės ir galaktikos, bet dabar nuspręsta pažiūrėti, ką Saulė veikia didelės energijos spindulių ruože. Ir pavyko pamatyti, kad energinga spinduliuotė sklinda iš aktyvių regionų aplinkos. Greičiausiai tai yra kanalai, kuriais energija perduodama į Saulės vainiko plazmą.

***

Orlaiviai Veneroje. Neseniai NASA iškėlė idėją, kad ateityje Venerą galima būtų tyrinėti orlaiviais. Planetos atmosfera yra tokia tanki, kad joje paniręs didelis orlaivis galėtų išlaikyti didžiulę masę – laboratoriją, konstrukcijas ir netgi žmones. Bet tokios idėjos – jokia naujiena: per pastarąjį dešimtmetį apie panašius projektus kalbėjo ir NASA, ir Europos kosmoso agentūros atstovai. Jie netgi teigia, kad į Venerą žmonėms nukeliauti vertėtų pirmiau, nei į Marsą, nes tą padaryti lengviau – paprastesnė ir kelionė, ir buvimas planetos orbitoje.

***

Kelionės į Marsą. Jei jau keliaujame į kitas planetas, Marso pamiršti tikrai negalima. Paprastai į Marsą (ir kitas planetas) keliaujama taip: erdvėlaivis paleidžiamas iš Žemės ir smarkiai įgreitinamas, nuskrenda į Marso orbitą, tada sulėtėja ir įeina į orbitą aplink Marsą. Šitoks būdas, vadinamas Hohmann‘o orbitos perėjimu (Hohmann Orbit Tranfer), yra daug kartų išbandytas ir puikiai veikiantis, bet reikalauja labai daug kuro sąnaudų. Dabar pasiūlytas naujas būdas – balistinis pagavimas. Tiesa, būdas iš tikro sugalvotas prieš beveik trisdešimt metų, bet dabar teigiama, jog jis gali būti naudingesnis kai kurioms Marso misijoms. Būdo esmė – nusiųsti gerokai lėtesnį erdvėlaivį į Marso orbitą, kurią jis pasiektų gana toli nuo pačios planetos. Tada erdvėlaivis nežymiai pakeistų savo greitį ir lėtai artėtų prie Marso (tiksliau, Marsas jį vytųsi), kol galiausiai įskristų į orbitą aplink planetą. Taip būtų sunaudojama žymiai mažiau kuro, tačiau skrydžio trukmė būtų gerokai ilgesnė, nei dabartinė. Visgi misijas tokiu būdu būtų galima paleidinėti dažniau – nereikėtų laukti tinkamo Žemės ir Marso išsidėstymo. Tyrimas aprašomas arXiv.

Kaip padaryti Marsą tinkamą gyventi žmonėms? Tikslas – labai ambicingas, bet pasiūlymų jam yra. MarsOne projektas, kuris po dešimties metų ketina į Marsą nusiųsti pirmuosius žmones, 2018-aisiais ten išskraidins zondą, kuriame bus ir keletas eksperimentų. Vienas iš jų gali būti bandymas Marse auginti cianobakterijas, kurios anglies dvideginį verstų į deguonį. Projektą siūlo grupė studentų iš Vokietijos, jie dalyvauja konkurse užimti vietą MarsOne zonde. Aišku, pirmiausia reikės išsiaiškinti, ar Marse apskritai tos bakterijos gali išgyventi – tai ir yra pagrindinis projekto tikslas. Marso teraformavimas – tik tolimos ateities vizija.

Teraformuojant Marsą reikės ir vandens. Šiuo metu Marso paviršiuje yra apie milijoną kubinių kilometrų vandens, sušalusio į ledą. Bet po paviršiumi vandens gali būti ir daugiau – net iki šimto milijonų kubinių kilometrų. Taip teigia grupė mokslininkų, ištyrusių vandens molekules trijuose Marso meteorituose. Ten esančio vandenilio izotopų santykis yra kitoks, nei paviršinio vandens, taigi popaviršinis vanduo turėtų menkai sąveikauti su paviršiumi. Gali būti, kad ten slepiasi kadaise Marso paviršiuje buvęs skystas vanduo. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Earth & Planetary Science Letters.

***

Lovejoy uodegos. Šiuo metu nakties danguje galima pamatyti kometą C/2014 Q2 Lovejoy. Čia rasite keletą jos – jau gražiai uodeguotos – nuotraukų. Kol kas ją pamatyti galima tik su žiūronais ar nedideliu teleskopu, bet sausio pradžioje ji turbūt pasieks net ketvirtą ryškį, taigi bus matoma ir plika akimi Eridano ir Tauro žvaigždynuose.

O kometos uodega, pasirodo, nėra tokia ilgalaikė, kaip galėtų atrodyti. Uodega susiformuoja, kai Saulės šviesa ima garinti kometą sudarančias medžiagas ir jos pasklinda už kometos. Uodegos būna dvi, o vieną iš jų sudaro jonizuotos dalelės, valdomos magnetinio lauko. Magnetinis laukas nuolat kinta, o kartais jo linijos taip susipina, kad staiga persijungia ir išlaisvina daug energijos. Jei toks persijungimas įvyksta prie kometos uodegos, uodega gali atitrūkti nuo kometos ir išgaruoti. Vėliau kometa užsiaugina naują uodegą. Per pastarąsias keletą dienų kometa Lovejoy prarado vieną uodegą, o dabar atrodo, kad tuoj praras ir naujai užsiaugintą. Tai nėra dažnas reiškinys, tad kometos stebėjimai padės daug geriau suprasti Saulės magnetinio lauko savybes.

***

Žvaigždžių dulkės. Kartais yra sakoma, kad mes sudaryti iš žvaigždžių dulkių. Beveik visi cheminiai elementai, iš kurių susideda Žemė, atsirado žvaigždėse. Kaip gi taip yra? Iš kur žvaigždėse tie cheminiai elementai? Štai jums ilgas populiarus paaiškinimas.

O čia – filmukas, kuriame atsakoma į klausimą, kiek žvaigždžių reikėjo, kad atsirastume mes. Tiksliau sakant, kiek žvaigždžių kartų turėjo pasikeisti, kad susidarytų pakankamai sunkūs cheminiai elementai ir pakankamai daug jų, kad galėtų formuotis uolingos planetos, kaip Žemė.

***

Galaktinė kaimynė. Atrasta nauja galaktika – Paukščių Tako palydovė. Galaktika, pavadinta KKs3, yra pietiniame dangaus pusrutulyje, o jos žvaigždžių masė siekia vos dešimt milijonų Saulės masių (palyginimui Paukščių Tako žvaigždžių masė yra apie šimtą milijardų Saulės masių). Beveik visos šios žvaigždės susiformavo labai seniai – prieš 12 milijardų metų ir daugiau. Dėl šios priežasties galaktiką ir buvo sunku aptikti – joje nėra dujų, nesiformuoja naujos žvaigždės, o esamos žvaigždės yra senos ir blausios. Bet dabar, jau aptikus galaktiką, tolesni jos tyrimai leis daugiau suprasti apie pirmųjų Visatos žvaigždžių formavimąsi, mat tokių senų žvaigždžių grupių rasti pavyksta tikrai nedažnai. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Įdomiausios naujienos. Šie metai kosmose išsiskyrė Rosettos misija, kometa prie Marso ir dviem naujais zondais jo orbitoje, lėtu bet užtikrintu kosminių skrydžių sistemų progresu ir dar šiuo tuo. UniverseToday apžvelgia dešimt įdomiausių pranešimų apie kosmoso tyrimus.

***

Astronomijos reikšmė. Bene dažniausias klausimas, neastronomų užduodamas astronomams – kam viso to reikia. Kokia prasmė žiūrėti į kažkokius tolimus šviesuliukus? Juk tai neturi jokios tiesioginės naudos žmonijai. Na taip, tiesioginės naudos gal ir neturi. Bet tai nereiškia, kad astronomija nenaudinga. UniverseToday autorė, mokslo žurnalistė Shannon Hall dalinasi savo požiūriu.

***

Pačiai pabaigai – pažintinis filmukas. Apie tai, kaip nustatyti įvairių dalykų amžių. Pradedant uolienomis Žemėje, baigiant Visata.

[tentblogger-youtube Zc-vdnTJe9M]

***

Štai tiek šiam, paskutiniam 2014-ųjų metų Kąsneliui. Bet nors metai baigėsi, Kąsnelis išliks. Tad, kaip visada, laukiu komentarų ir klausimų.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.