Dešimtasis mokslo populiarinimo konkurso darbas atkeliauja iš Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos, kurios dvyliktokas Lukas Kamarauskas pasakoja apie maisto priedus ir jų poveikį organizmui. Darbą atlikti jam padėjo mokytoja Jurgita Kėdžiuvienė.
Atkreipk dėmesį – išsaugok gyvybę
(Maitinimosi įpročiai. Pakuočių etiketės)
Lukas Kamarauskas
mok. Jurgita Kėdžiuvienė
XXI a. žmogus gyvena taip, lyg būtų įgeltas bitės – nuolat skuba, lekia ir neketina sustoti. Nuolatinis skubėjimas iš esmės pakeitė ir moderniosios visuomenės mitybos įpročius. Naujai įsitvirtinęs gyvenimo būdas privertė mus adaptuotis, tačiau ar naujai susiformavę mitybos įpročiai padeda mums išlikti ar atvirkščiai – padaro daugiau žalos nei gėrio?
Per pastarąjį šimtmetį nepaprastai išaugęs cheminių medžiagų naudojimas maisto pramonėje vis labiau įtakoja kiekvieno vartotojo gyvenimą. Pripažinkime, greitasis maistas, be kurio daugelis jau neįsivaizduoja savo gyvenimo – nepaprastai patogi ir prieinama alternatyva vaisiams ir daržovėms, tad eilinis vartotojas vis rečiau apsilanko daržovių skyriuje, o kur kas dažniau nukrypsta prie pusgaminių ir kaloringų gėrimų lentynų.Žinoma, atsiranda ir tokių, kurie mieliau renkasi daržoves, bet ar nūdienos daržoves tikslinga vadinti sveika atsvara pusgaminiams? Ar prekybos centruose parduodamos įspūdingo dydžio ryškiai raudonos braškės mūsų organizmą apdovanos nors vienu vitaminu? Ar masyvūs prisirpę pomidorai išties natūralūs? Galbūt metas susimąstyti, ką mes valgome ir kaip gaminamas mūsų maistas?
Galima sakyti, kad dabartinėje visuomenėje vyrauja greitojo maisto paradoksas: apie jo žalą žino visi, bet jo atsisako ir sveiką mitybą renkasi retas kuris. Kyla klausimas – kodėl? Žinoma, bet kuris sutiktas praeivis galėtų atsakyti, kad dėl to, jog greitasis maistas yra pigus, skanus ir kad jo jau nereikia gaminti, užtenka įdėti į mikrobangų krosnelę ir pašildyti. Bet žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata ir gyvenimo būdu, niekada nesirinks produkto neišanalizavęs jo etiketės, nes vienas iš svarbiausių apsisaugojimo nuo nesveiko maisto būdų būtent ir yra etikečių skaitymas.
Nutariau atlikti eksperimentą ir vieną dieną valgyti tik parduotuvėje ruoštą maistą. Mano tikslas – išanalizuoti produktų etiketes, išrinkti cheminius priedus, juos aptarti ir sugriauti arba patvirtinti mitą, kad parduotuvėje paruoštas maistas yra nesveikas, nes jame daug cheminių medžiagų. 2014 m. gruodžio 15 – visą šią dieną valgiau tik parduotuvėje ruoštą maistą. Dabar aptarsiu meniu ir išanalizuosiu produktuose esančius maistinius/cheminius priedus, tarp žmonių labiau pagarsėjusiais kaip E maisto priedai.
Meniu:
ryte – sumuštinis MEISTRO KOKYBĖ su kiauliena (214 g);
ilgoji pertrauka – sumuštinis MEISTRO KOKYBĖ su kiauliena (214 g);
pietūs – kotletas MEISTRO KOKYBĖ (ASTRA, 165 g) ir žiedinių kopūstų salotos MEISTRO KOKYBĖ su kumpiu (100 g);
vakarienė – spurga su džemu (60 g) ir stiklinė pieno (200 ml).
Žinoma, toks dienos racionas neatitinka sveiko maitinimosi principų, bet atliekant tyrimą būtent šie produktai geriausiai atspindėjo cheminių maisto priedų panaudojimą maisto produktuose.
Norint sužinoti, iš ko susideda maisto produktas, jo sudėties reikia ieškoti ant pakuotės nugarėlės. Dabar prekeiviai įsigudrino ir neberašo E su įvairiais skaičiukais, dabar jie užrašo pilną maisto medžiagos pavadinimą. Žinoma, pamatę E621 ar kitą simbolį ne visi supras, kokia tai sudedamoji medžiaga, tačiau ir surašyti ilgiausi maisto priedų pavadinimai žmonėms mažai ką sako. Tačiau yra būdas išsiaiškinti – aš, pavyzdžiui, visada nufotografuoju pakuotę, sėdu prie kompiuterio ir kimbu į darbą…
Pradėsiu nuo savo pusryčių ir ilgosios pertraukos maisto: sumuštinis MEISTRO KOKYBĖ su kiauliena, 214 g (rinkinį sudaro 2 sumuštiniai, todėl užteko 2 pavalgymams). Vakare, pasitelkęs pagalbon sumuštinių sudėties nuotrauką, kimbu į paieškas. Ant etiketės nurodyta net 15 maistinių priedų: E331, E412, E330, E415, E509, E401, E211, E262, E327, E472e, E954, E296, E160e, E282, E524. Visus juos internete „iššifravus”, paaiškėjo, kad 12 iš aukščiau išvardintų maistinių medžiagų yra leistinos ir nepavojingos, 1 (E282) vengtina ir 2 – pavojingos: E524 – natrio hidroksidas – gaunama iš natūralios druskos, kuris naudojamas kepiniams su užgesinta soda, alyvuogių karčiam skoniui pašalinti (kai kuriose šalyse jis uždraustas (Australijoje, Naujojoje Zelandijoje) ir E954 – sacharinas , nuo kurio gali kilti arba paūmėti alergija, astma. Jis gali būti kartaus metalo skonio ir yra 500 kartų saldesnis už cukrų. Sacharinas naudojamas desertuose, gėrimuose, marinuotuose agurkuose, salotų padažuose. Kai kuriose šalyse uždraustas (Kanadoje).
Kotletas MEISTRO KOKYBĖ (ASTRA), 165 g – šiame mano pietų ,,džiaugsme” slypi dvi maistinės medžiagos – E160b, E250. E160b – anatas, biksinas, norbiksinas – natūralus dažiklis, išskiriamas iš dažinės urlijos medžio sėklų (Bixa Orellana). Anatas – tai neapdirbtas ekstraktas, biksinas – riebaluose tirpus dažiklis, o norbiksinas – vandenyje tirpus dažiklis. Oranžinis. Tai natūralūs aliejiniai ir vandeniniai ekstraktai iš Bixa orellana L. Jie naudojami kaip kūno dažai, gamybiniai dažai, taip pat virškinimo procesui pagerinti. Randami sūriuose, svieste, margarine, kepiniuose, užkandžiuose, muile, tekstilėje, blizgikliuose.
Kaipgi kotletas be garnyro? Tad šiandien pasirinkau žiedinių kopūstų salotas MEISTRO KOKYBĖ su kumpiu, o jų maistinės medžiagos yra šios: E412, E407, E120, E330, E410, E415, E251, E401, E301, E334, E211, E451, E621, E260, E954, E203. Atrodo, kad čia juk tik paprastos, nekaltos salotos, bet pasirodo, kad jas sudaro 10 gerųjų maisto medžiagų, 2 vengtinos ir 2 pavojingos – E621 – mononatrio glutamatas ir glutamo rūgšties natrio druska, pramoniniu būdu gaunama iš melasos bakterinės fermentacijos metu. Taip pat gaunama iš daržovių baltymų, pvz., glitimo ar sojų baltymų. Glutamo rūgšties ir glutamatų yra visuose baltymuose. Manoma, kad jie provokuoja žemo spaudimo glaukomos formą. Gali kilti arba paūmėti alergija, astma, migrena, vėžiniai susirgimai, smegenų pakitimai, nutukimas.
O vakarienei norėjau pasidžiaugti saldžia spurga su džemu ir stikline šalto pieno, tikrai tikėjausi, kad joje bus daug kenksmingų maisto medžiagų, bet išanalizavęs spurgos sudėtį nustebau – nėra nė vienos pavojingos maisto medžiagos, tik 7 leistinos maistinės medžiagos: E440, E407, E330, E322, E471, E202, E472e.
Taigi, kiekviename maisto produkte yra maistinių medžiagų, iš kurių vienos yra geros, kitos – leistinos, t. y. vidutinio blogumo, o trečios – ypatingai pavojingos. Žmogui, kuris nesirūpina valgomo maisto sudėtimi, reikėtų susirūpinti jau dabar, nes net viena E raidelė su 3 skaičiukais gali labai įtakoti jo gyvenimo kokybę, nes daugelis pavojingų E priedų sukelia įvairias ligas, pvz., alergijas su įvairiomis komplikacijomis, net vėžį…
Tad, remdamasis savo mažu tyrimu, manau, kad galiu teigti sugriovęs mitą, jog visas maistas, kuris yra gaminamas parduotuvėje, arba tiesiog vadinamasis ,,greitasis maistas”, yra pilnas pavojingų medžiagų. Žinoma, jų yra, tačiau ne tiek jau ir daug. Norint visiškai jų išvengti ir nerizikuoti savo sveikata, geriau būtų maistą gamintis namuose, o jei tokios galimybės nėra, bent jau atidžiai išanalizuoti etiketes ir tik įsitikinus, kad maiste nėra kenksmingų priedų, jį pirkti. Žmogau, NEPATINGĖK – ATKREIPK DĖMESĮ – IŠSAUGOK GYVYBĘ!
Literatūra: