Gyko komentarai. Fantastika tarp žvaigždžių

Užvakar pažiūrėjau Interstellar. Dar prieš žiūrėdamas neabejojau, kad surašysiu įspūdžius į blogą, bet išėjęs iš seanso supratau, kad tą padaryti bus sudėtinga. Tiesiog įspūdžių ir minčių labai daug, ir nežinau, kaip juos sudėlioti į vieną bent kažkiek vientisą rašinį. Tai apgalvojęs nusprendžiau, kad rašinys bus ne vienas, o du. Pirmasis, kurį skaitote dabar – apie kūrinį kaip mokslinės fantastikos filmą. Antrasis – apie mokslinius (svarbiausia, aišku, astrofizikinius) dalykus tame filme. Kažkiek apie mokslą parašysiu ir dabar, kažkiek apie fantastiką – ir kitame įraše, bet šiaip pasistengsiu aiškiai atskirti, kur yra kas. Na, o po šio diskleimerio galima jau leistis į kelionę tarp žvaigždžių.

Garsioji juodoji skylė. ©Paramount, Warner Bros

Užbėgdamas galimiems klausimams už akių pasakysiu, kad filmas labai patiko. Nelaikau jo tobulybe, bet bendras įspūdis tikrai geras. Savo fantastiškumu filmas daug kuo primena tradicinę mokslinę fantastiką – yra nežinomybė, yra socialinė problema (tik problema kyla ne iš nežinomybės, bet šitai galima atleisti), yra nekvaili veikėjai. Tai yra labai gerai. Keli siužeto vingiai nepatiko – visas misticizmas su „meile, kurios neriboja erdvėlaikis“ sunervino, taip pat pasirodė kiek per daug rodymo, kaip jau čia Žemėje blogai ir bus tik blogiau. Bet suprantu, kad tai – ir skonio reikalas, ir šiuolaikinių problemų ekstrapoliacija, kuri yra vienas iš pagrindinių geros mokslinės fantastikos bruožų.

Veikėjai filme pasirodė visai neblogi, ypač mažoji Merfė ir robotai. Cooper‘is irgi nieko, nors jo unlikely hero motyvas gal ir kiek per stipriai akcentuojamas, bet tai jau scenarijaus, o ne vaidinimo, bėda. Nuvylė Alfredas (žinau, kad jis ne Alfredas, bet vis tiek jame mačiau labiau Betmeno liokajų, o ne profesorių), bet vėlgi ne vaidyba, o veikėjo charakteriu – nežinau, ar vienu iš pagrindinių filmo antagonistų padaryti mokslininką, slepiantį savo negerą atradimą, buvo nesąmoningas pasidavimas „evil scientist“ klišei, ar sąmoningas, bet toks jis buvo. Ir man nepatinka ne pats „evil scientist“ reiškinys, o tai, kad jam nebuvo normalios motyvacijos (mokslininkui galvoti, kad melas būtų geriau ilgalaikėje perspektyvoje, yra labai keista, nors, aišku, įmanoma). Tuo tarpu kitas blogiukas – Mann‘as – buvo labai geras ir logiškas, nors ir nuspėjamas. Bet nuspėjamas dėl to, kad paremtas dar viena gera mokslinės fantastikos savybe – klausimu, kaip elgiasi žmogus ekstremalioje situacijoje.

Apie mokslinę pusę sakiau, kad rašysiu kitą kartą, tai tik pasidalinsiu kai kuo, kas patiko/nepatiko. Visų gausiai apkalbėta juodoji skylė ir jos akrecinis diskas padaryti gražiai, ir džiaugiuosi, kad tai yra ir realistiškas vaizdas, tačiau nepasakyčiau, kad būčiau labai liūdėjęs, jei ten būtų tiesiog netikroviškas CGI. Tiesiog nuo to vaizdo tikroviškumo nepriklauso filmo siužetas, ir tiek. Patikusi smulkmena – garso kosmose nebuvimas. Siužetas nuo to irgi nepriklauso, bet atmosferos priduoda. Ledo planeta padaryta gražiai, nors apie realistiškumą nesiimu nieko spręsti. Kelionė pro kirmgraužą irgi pakankamai kitoniška, kad patikėčiau, jog keliaujama galbūt tikrai pro ne trimatę erdvę.

Iš mokslinės pusės nepatiko laiko iškreiptumai. Ne dėl to, kad jie buvo – tai yra labai gerai ir moksline, ir siužeto prasme. Bet blogai, kad jie pateikti labai neteisingai, tuo netgi neišnaudojant galimybių pagerinti filmo atmosferą. Pavyzdžiui, kad ir toks elementarus dalykas, kaip signalų dažnių pasikeitimas, artėjant prie juodosios skylės. Ir kiti, subtilesni, efektai. Tiesiog gaila neišnaudotos galimybės. Dar nepatiko kirmgraužos „nepralaidumas“. Neva tai į vieną pusę galima ir zondus nusiųsti, ir žmonėms nukeliauti, o į kitą jau tik labai paprastą dvinarį signaliuką praleidžia. Visiškai neįtikino. Bet, aišku, šito reikėjo siužetui, tai galima atleisti.

Susipažinkite – diodas. Pirmyn keliauti galima, atgal – apsieisit. ©Paramount, Warner Bros

Jau porą kartų užsiminiau apie filme naudotus motyvus iš klasikinės mokslinės fantastikos. Va jie man geriausią įspūdį ir paliko. Turiu omeny ir aukščiau minėtą nežinomybės atradimo motyvą, ir žmonių įdėjimą į ekstremalias nerealias situacijas, ir nuorodas į kitus klasikinius kūrinius. Paralelių su „Kosmine Odisėja“ nepastebėti galėjo turbūt tik nežiūrėjęs filmo. Čia ir žmonijos evoliucijos kelias bei pasirinkimai, ir besisukantys kosminiai laivai, ir dar daug viso kito. Atkreipiau dėmesį į robotus – įdomu, ar specialiai sugalvota juos padaryti monolito formos? Ir juokeliai iš HAL9000 lūpų ištraukti irgi patiko. Bet palikim „Odisėją“ ramybėje, man dar užstrigo „Kontaktas“. Tikiuosi, ne aš vienas Merfėje ir jos siužetinėje linijoje mačiau Ellie Arroway analogą? Visai gražu, mano supratimu.

Socialinė problema, pateikiama filme – išteklių trūkumas, gamtinės katastrofos – man daug kuo priminė keturių dešimtmečių senumo mokslinę fantastiką, kurioje dažnai buvo gvildenamos panašios temos. Tuo metu daugelis baiminosi, kad nežabotai augantis gyventojų skaičius sukels ekologinę katastrofą Žemėje. Dabar tokie siužetai atrodo juokingi („įsivaizduojate, Žemėje gyvena net septyni milijardai žmonių, o JAV – net 344 milijonai! Visiems trūksta vietos, trūksta maisto, infrastruktūra ir valdžia bėjėgės, visiška apokalipsė!“ čia, jei ką, maždaug Harisono romano „Make Room! Make Room!“ pagrindas, bet yra ir daugiau labai panašių apsakymų ir romanų), bet tuo metu niekas negalvojo, kad žemdirbystės revoliucija išspręs daugelį gręsiančių problemų. Labai tikiuosi, kad po kelių dešimtmečių panašiai žiūrėsime ir į „Interstellar“ rodomą nualintos Žemės vaizdinį. Ir kad vadovėlių keisti nereikės, o kosmoso tyrimai ir toliau bus nacionalinio (ar bendražmogiško) pasididžiavimo šaltinis.

Laiqualasse

5 comments

  1. „Kontaktas“ – be abejo. (Kuris vizualiai savo ruožtu irgi „Odisėją“ citavo, nors kaip ten knygoje, jau nebeatsimenu).
    Iš ten ir visgi egzistuojantis veikėjo tipažas Žmogus-moteris. Dėl to netgi beveik neniūzgiau, kad ir vėl ir vis vien daugiausia viską matome veikėjo Žmogus-vyras akimis. (Tokia filmų savybė – jei reikia parodyti Žmogų, ypač ieškantį, pažįstantį, atradantį ir t.t., tai be „Kontakto“ taip nieko doro ir nesugalvoju, kur tai buvo ne vyras). Ir pagrindinis ryšys būtent tarp tėvo ir dukros (tikrai ne taip baisiai nuvalkiota, kaip tradicinė romantinė meilė).

    Gamtinės katastrofos skirtos pagąsdinti klimato kaitos grėsme, be to, liko įspūdis, kad ten ir kariniai konfliktai buvo nemažo masto.

    Prof. Brendo motyvacija tikrai keistoka – esą norėtųsi išeiti iškelta galva, taigi, gal geriau sudaryti kitiems įspūdį, jog išeities ieškoti dar verta… Hm, „It’s true that people with hope tend to run faster“ :))

    1. Taip, apie moteriškus mokslininkiškus personažus kine labai tau pritariu. Ir „Interstellar“ daktarės Brand personažas nuvylė, ypač pradžioje, kol jie dar Žemėje buvo. Labai žiauriai veikėja įkišta į tėvo šešėlį. Gal tai buvo norėta parodyti kaip vieną iš jos motyvacijų iškeliauti į kosmosą, bet kai nebuvo atskleista, tai ir liko kaip nieko gero.

      Pastaruoju metu ne viename filme pastebėjau, kad emociniai ryšiai yra nebe romantinės meilės, o šeimos ar draugų motyvai. Manau, kad tai yra visai gerai :)

      Klimato kaita – savaime suprantama, tą ir turėjau omeny, rašydamas apie tas socialines problemas.

  2. Laukiau is tamstos komentaro apie šitą filmą. Ir nepagailėsiu pagyrų – tikrai gerai susiskaitė, geriau nei daugelio ala kritikų. Lauksiu ir dar įdomensnės, antros dalies :)

    Man asmeniškai, tai toks savotiškas įspūdis po filmo susidarė. Jau po pirmų treilerių tikėjausi kažko „omfg, wowowow, epicness…“, bet tie filmo flawsai šiek tiek tokį nepatogumą bežiūrint sukėlė. Nepaisant to – viską atperka nuostabūs vaizdai, garsas, muzika ir apskritai bendras vaizdas. Todėl galų gale, reikia pripažint, kad filmas geras. Tik nervina, kai daugelis mato tik klaidas ir sci-fi filme rade moksliniu netikslumu šaukia, tarsi atradę didžiausią atradimą, sugebėję paneigti reliatyvumo teorija etc.

    1. Gal tie kritikuotojai norėjo filmo, kurio Sci-Fi hardness būtų over 9000 ir galėtų vienoje eilėje šituo požiūriu stovėti su Klarko, Bredberio ar Niveno geriausiais darbais? Tokiu atveju tikrai galėjo nusivilti :) Bet pažiūrėjus šiandieniniame kontekste, tai yra tikrai labai gerai.

      Antra dalis bus, tik nepažadu, kada. Pasistengsiu per kitą savaitę parašyti.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *