Kąsnelis Visatos CXXXI: Didelės galaktikos

Šią savaitę išskirtinių pasaulį drebinančių naujienų lyg ir nėra. Bet nenusiminkite – surinktos naujienos, kaip visada, yra įvairios ir įdomios. Po kirpsniuku rasite ir Rosettos kometos informacijos, ir egzoplanetų, ir net galaktikų spiečių nagrinėjimo už pusės Visatos. Taigi smagaus skaitymo.

***

Byrantys meteoroidai. Neseniai Žemė praskrido pro eilinį šiukšlių debesėlį, kuris matomas kaip Žirafos meteorų lietus (Kamelopardalidai). Šįkart šis lietus buvo labai jau menkas – ryškiausias meteoras tik toks šviesus, kaip žvaigždė Vega. Bet toks menkas šviesis pakišo astronomams mintį apie meteoroidus paskleidusios kometos sudėtį – joje greičiausiai buvo mažai ledo. Per šimtą metų po kometos 216P/Linear praskridimo pro Žemės orbitą, kurio metu pasklido Kamelopardalidų meteoroidai, juose praktiškai nebeliko ledo, todėl jie smarkiai susilpnėjo. Vos įlėkę į Žemės atmosferą, jie subyrėdavo į dulkes ir nesukeldavo tokio ryškaus meteoro, kaip paprastai.

***

Savaitės filmuke pasakojama apie tai, kaip Venerą paversti tinkama žmonėms gyventi planeta. Tai nebus lengva, bet galbūt ne sunkiau, nei tokiu paversti Marsą. Tiesiog Venera yra smarkiai kitokia – joje atmosferos netrūksta, bet vandens nėra. Detaliau – filmuke:

[tentblogger-youtube n-kg0GbQkEk]

***

Planetų atmosferos. Infograma, vaizduojanti Saulės sistemos planetų atmosferų sudėtį. Niekaip neparodomas tų atmosferų tankių/slėgių/masių santykis, bet užtenka ir šito. Nieko labai ypatingo ar naujo, bet gražu ir vaizdinga.

***

Marso bėdos. Spalį pro pat Marsą pralėks kometa. C/2013 A1, arba Siding Spring, kometą nuo Raudonosios planetos skirs vos 117 tūkst. km – trigubai mažiau, nei Mėnulį nuo Žemės, ir 17 kartų mažiau, nei artimiausia užfiksuota kometa buvo priartėjusi prie Žemės. Šis įvykis yra ir įdomus, ir galimai pavojingas, nes kometos dulkių uodega gali pažeisti Marso zondus. NASA šiuo metu vertina, koks didelis yra tas pavojus ir ieško galimybių juos apsaugoti. Numatyta, kad visi trys NASA zondai – Mars Reconnaisance Orbiter, Mars Odyssey ir rugsėjį atkeliausiantis MAVEN – kometos praskriejimo metu bus kitoje planetos pusėje. Tiesa, keletą dienų prieš praskriejimą zondai bus naudojami ištirti kometą taip detaliai, kaip tik įmanoma.

Truputį tolimesnėje ateityje Marso tyrimų perspektyvai iškyla kliūtis. Šiuo metu aplink planetą skriejantys zondai jau seniai nugyvenę savo planuotas misijas. MAVEN taip pat gyvens neilgai – pagal planą vienerius metus, iš viso turbūt ne ilgiau, nei penkerius. Bet būtent šie zondai yra vienintelis duomenų perdavimo iš Marso paviršiaus į Žemę ir atvirkščiai kanalas. Taigi, jų nelikus, sustotų ir marsaeigių darbas. NASA paskelbė kvietimą siūlyti komunikacijų zondo Marso orbitoje idėjas. Šis pasiūlymas yra atviras ne tik mokslininkams, bet ir komercinėms ar nekomercinėms bendrovėms – NASA iš jų pirktų šias paslaugas. Ar kas nors pasiūlymu susidomės, pamatysime jau netrukus.

***

Kometa Žakas ir ūkas IC 405. ©Rolando Ligustri

Savaitės paveiksliuku parinkau šią neseniai užfiksuotą kombinaciją. Čia matome ūką IC 405, o šiek tiek žemiau jo – pralekiančią kometą Jacques. Pati kometa šiuo metu baigia išskristi iš Vežėjo žvaigždyno ir netrukus bus matoma Persėjuje. Jai pamatyti užtenka nedidelio mėgėjiško teleskopo.

***

Rosetta atskrenda. Iki tikslo Rosettai liko vos dvi savaitės. Ta proga ESA išleido naują animacinį filmuką apie zondo kelionę ir tikslus. Filmukų bus ir daugiau.

Tuo tarpu Rosettos kometa atskleidė dar vieną įdomybę. Naujausiose nuotraukose matyti, kad jos dvigubo branduolio siauroji dalis yra šviesesnė už aplinką. Kodėl taip gali būti – nežinia. Galbūt ten išsidėsčiusi kitokia medžiaga, o gal ji tiesiog labiau nugludinta. Nuotraukų kokybė kol kas neleidžia atsakyti į tokius klausimus, bet po keleto savaičių gausime žymiai tikslesnių duomenų.

***

Šaltoji egzoplaneta. Keplerio duomenyse aptikta pirmoji egzoplaneta, esanti už savo žvaigždės sniego linijos. Sniego linija yra tokia riba, skirianti protoplanetinio disko sritį, kurioje formuojasi ledas, nuo srities, kur ledas ištirpsta ir išgaruoja. Manoma, kad visos dujinės milžinės gali susiformuoti tik sniego linijos išorėje, o viduje formuojasi tik uolinės planetos, kurios be ledo nespėja užaugti iki pakankamų masių, kad prisitrauktų ir išlaikytų tankią didelę atmosferą. Turint omeny, kad aptiktoji planeta, Kepler-421b, yra dujinė milžinė, bent 60 kartų masyvesnė už Žemę, ši teorija pasitvirtina. Be to, sistemos amžius siekia 4 mlrd. metų, taigi dujinė milžinė jei ir migravo žvaigždės link, tai labai nežymiai. Tai yra pirmas atvejis, kai Keplerio duomenyse aptinkama nemigruojanti planeta-milžinė.

Tuo tarpu Hablas nustatė, kad trijose egzoplanetose yra labai mažai vandens. Visos planetos yra karštieji Jupiteriai, t.y. arti savo žvaigždžių besisukančios dujinės milžinės. Jų spektruose aptikta vandens pėdsakų, tačiau tie pėdsakai yra labai menki. Planetose yra vos viena dešimtoji (arba net dar mažiau) vandens dalis, lyginant su Saulės sistemos planetomis. Tai reiškia, kad šiose sistemose apskritai yra mažai vandens, ir gali reikšti, kad gerokai mažiau superžemių turės vandens, nei galvota iki šiol. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Neapsisprendęs pulsaras. Aptiktas pulsaras, kurio gama spinduliuotė staiga sustiprėjo penkis kartus, o radijo spindulių šaltinis pranyko. Manoma, kad tai gali būti tiesiog ilgalaikių svyravimų pulsare vienas iš epizodų. Stipri pulsaro spinduliuotė ilgą laiką neleidžia iš pusės Saulės masės kompanionės krentančiai medžiagai pernelyg priartėti, taigi spinduliuoja radijo bangas. Tačiau kai medžiagos prisikaupia pakankamai daug, ji sukrenta į pulsarą, smarkiai įkaista ir spinduliuoja gama ruože; tuo tarpu radijo signalas arba visai išnyksta, arba yra užgožiamas. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Spitzeris pratęsiamas. Pavasarį NASA buvo paskelbusi, kad kosminis teleskopas Spitzeris netrukus baigs darbą. Visgi dabar situacija pasikeitė – NASA nusprendė skirti Spitzeriui lėšų bent iki 2016-ųjų metų pabaigos ir netrukus paskelbs kvietimą stebėjimų paraiškoms. Tiesa, NASA biudžetą dar turi patvirtinti JAV Kongresų rūmai, taigi džiaugtis dar gali būti šiek tiek per anksti.

***

Gražusis spiečius. Europos pietinės observatorijos (ESO) komanda išplatino nuostabiai gražią ūko NGC 3293 nuotrauką. Iš tokių nuotraukų, kaip ši, galima iškart nemažai pasakyti apie spiečiaus savybes. Pavyzdžiui, spiečius yra jaunas – jame dar daug mėlynų žvaigždžių. Taip pat spiečius dar nėra nusimetęs viso dujų apvalkalo, taigi žvaigždėdara jame galbūt vis dar tęsiasi. Kita vertus, kai kurios jo žvaigždės jau artėja prie savo gyvenimų pabaigos. Tokios žvaigždės yra oranžinės, nes išsiplėtusios iki milžinių dydžio, smarkiai atvėsta.

***

Nesimetriškas Kentauras. Kentauro A galaktika, artmiausia mums aktyvi galaktika, yra gerokai didesnė, nei manyta iki šiol. Jos halo – žvaigždžių ir dujų sferoido, gaubiančio galaktiką, skersmuo siekia net 140 kiloparsekų, o mūsų danguje, jei būtų pakakamai ryškus, matytųsi kaip aštuonių Mėnulio dydžių apskritimas. Tiesa, apskritimas ne visai taisyklingas, nes kartu aptikta, kad žvaigždės šiame hale išsidėsčiusios nevienodai. Šitai galėtų paaiškinti prieš keletą milijardų metų įvykęs Kentauro A susiliejimas su kita galaktika, o matomi žvaigždžių išsidėstymo netolygumai yra paskutiniai suvalgytos galaktikos pėdsakai. Dar vienas įdomus dalykas – nepaisant didelių gabaritų, sunkieji cheminiai elementai Kentauro A hale yra pasiskirstę beveik tolygiai. Tai rodo, kad sistemoje greičiausiai būta labai sparčių halo struktūrą keičiančių epizodų. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Tamsybių žemėlapis. Tamsiąją materiją aptikti labai sudėtinga, o jos pasiskirstymą Visatoje nagrinėti detaliai – dar sunkiau. Vienas iš būdų tai padaryti yra pasinaudoti gravitaciniu lęšiavimu. Tai yra materijos savybė gravitaciškai paveikti pro šalį lekiančius fotonus ir sukurti tarsi lęšio efektą. Vieno tolimo objekto atvaizdas taip gali būti smarkiai sustiprinamas ir išskaidomas į keletą. Turėdami daugelio objektų lęšiuotus atvaizdus, iš principo galime nustatyti ir lęšio – t.y. materijos pasiskirstymo – formą. Dabar tai padaryta galaktikų spiečiui MCS J0416.1–2403, kurio šviesa iki mūsų keliavo puspenkto milijardo metų. Tai yra tolimiausias objektas, kurio medžiagos pasiskirstymas išaiškintas naudojantis gravitaciniais lęšiais. Paaiškėjo, kad spiečiaus masė yra 160 trilijonų kartų didesnė, nei Saulės. Šis tyrimas – tik pirmasis iš daugelio, kuriuos bus galima daryti naudojant naujos Hablo programos Frontier Fields duomenis. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Štai ir visas vėlusis Kąsnelis. Tikiuosi, labai neprailgo ir nuobodu nebuvo. Klausimai welcome.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *