Kąsnelis Visatos CXXV: Žybsniai Saulėje ir kitur

Šią savaitę kąsnelį prisiminiau nebe vėlai vakare, tai ir perskaityti jį galite ne visai naktį. O naujienų, kaip visada – dešimt ir įvairių. Ir Saulės žybsniai, ir tolimos galaktikos, ir skrydžiai į orbitą, ir asteroidai – po kirpsniuku rasite visko.

***

Naujas erdvėlaivis. Vos spėjo SpaceX parodyti savo naują Drakoną, Boeing pristatė savo alternatyvą: „kosminį taksi“ CST-100. Kol kas tai yra tik koncepcija, bet netrukus taksi bus pradėtas gaminti Floridoje, Kenedžio kosmoso centre esančiame NASA angare. Seniau tame angare misijoms į Tarptautinę kosminę stotį buvo ruošiami Šatlai. Čia rasite daugiau nuotraukų iš pristatymo.

Tuo tarpu pati NASA pradeda kurti visiškai naujo tipo erdvėlaivį, kuris galbūt kada nors nuneš mus į kitas žvaigždes. Erdvėlaivis turėtų naudoti Alkubjero variklį; gykams tai geriau žinoma kaip erdvę iškreipiantis variklis (warp drive… ar yra geresnis lietuviškas vertimas?) iš Star Trek serialo. Variklis aplink erdvėlaivį iškreiptų erdvę taip, kad ji pradėtų plėstis už erdvėlaivio ir trauktis prieš jį, šitaip pernešdama erdvėlaivį teoriškai neribotu greičiu (nes erdvės plėtimosi/traukimosi šviesos greitis neriboja). Kol kas tyrimai yra tik pačiose pradinėse stadijose, bet tai netrukdo kurti erdvėlaivio planų. Turbūt nenustebsite, kad dizaino vizualizacijos sukėlė internautų susižavėjimą.

***

Spausdinta kosmose. Rugpjūtį į Tarptautinę kosminę stotį iškeliaus 3D printeris. Jį sukūrė kompanija Made in Space. Printeris turėjo būti išskraidintas vėliau šiemet, bet labai sėkmingai praėjo visus bandymus Žemėje, taigi kelionė paankstinta. TKS bus atliekami printerio bandymai, o jei viskas seksis, ateityje tokiais prietaisais bus galima vietoje pagaminti reikalingų atsarginių dalių.

Yra toks tinklalapis Vine, kuriame dedami labai trumpučiai (šešių sekundžių) vaizdo klipai. Vieną tokį klipą sukūrė ir TKS įgula. Jie nufilmavo vieną orbitą aplink Žemę, kurios metu Saulė nenusileidžia žemiau horizonto, ir pagreitino jį, kad tilptų į tas šešias sekundes. Vaizdas gavosi visai gražus.

***

Senutė Žemė. Praeitą savaitę pasakojau apie naujienas Žemės ir Mėnulio formavimosi tyrimuose. Šią savaitę naujienų yra ir vėl. Štai mokslininkai ištyrė ksenono dujų izotopų santykį labai senose uolienose ir nustatė, kad tos dujos greičiausiai buvo įkalintos Žemei besiformuojant. O tas susiformavimas buvo 60 milijonų metų anksčiau, nei manyta iki šiol. Tai reiškia, kad Žemė susiformavo turbūt praėjus vos kelioms dešimtims milijonų metų po Saulės sistemos susiformavimo.

***

Mėnulio jūros. Kita mėnuliška naujiena yra susijusi su jo jūromis. Aišku, vandens ten nėra, bet jūromis vadinami dideli ir tamsoki įdubimai Mėnulio paviršiuje, regimojoje pusėje suformuojantys pažįstamą „veidą“. Tolimojoje Mėnulio pusėje jūrų beveik nėra. Kodėl? Pasirodo, tai irgi susiję su Mėnulio susiformavimu. Kai Mėnulis ir Žemė vėso ir stingo po Mėnulį suformavusio smūgio, arčiau Žemės buvusi Mėnulio pusė liko karštesnė, nei tolimoji, nes Žemės kaitra šildė ir Mėnulį. Sparčiau atšalusioje tolimojoje Mėnulio pusėje susidarė storesnė ir tvirtesnė pluta, nes ten atmosferoje buvo daugiau kalcio ir aliuminio dalelių, kurios formavo tvirtus mineralus. Vėliau Mėnulį bombardavę asteroidai plutą pramušė ir jūras suformavo tik artimojoje pusėje, kur pluta buvo plonesnė. Štai ir išaiškinta paslaptis. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Saulės žybsniavimai. Saulė praeitą savaitę pažybsėjo net tris X (stipriausios) klasės žybsnius. Pirmiausia du per vieną dieną, o kitą dieną (bet per tą patį 24 valandų periodą) – trečią. Visi žybsniai kilo tame pačiame dėmių regione, kuris tik atsigręžė į Žemę, taigi artimiausiu metu galime tikėtis ir daugiau stiprių sužibimų. Ryškiausias žybsnis buvo X2.5 klasės – toli gražu nepavojingas Žemei ir toli gražu ne didžiausias šiame aktyvumo cikle, bet vis tiek reikšmingas.

***

Asteroidas 2014 HQ124. © Marina Brozovic, Joseph Jao, JPL, Caltech, NASA, USRA, Arecibo Observatory, NSF

Savaitės paveiksliukas gal ir neatrodo įspūdingas – kažkoks juodai baltas žemės riešutas – bet parinkau jį tam, kad parodyčiau stebėjimų galią. Čia matome asteroidą 2014 HQ124, kuris neseniai praskrido netoli Žemės; „netoli“ reiškia už 1,3 milijono kilometrų – keturgubai toliau, nei Mėnulis, bet kosminiais mastais vis tiek arti. Nuotraukos padarytos naudojant radarą – iš Žemės į asteroidą nusiųstos radijo bangos, o paveiksliuke matome jų atspindžius. Iš jų paaiškėja, kad asteroidas yra dvinaris, greičiausiai susiformavęs, kai du asteroidai suartėjo ir sukibo. Taigi, žmonės jau moka ne tik stebėti, bet ir apšviesti kitus kosminius kūnus. Neblogai, ar ne?

***

Savaitės filmukas – irgi asteroidinis. Apie tai, kodėl Asteroidų žiedas nėra viena planeta:

[tentblogger-youtube -BMoD7k7q4o]

***

Asteroidų kuras. Na ir dar viena naujiena apie asteroidus. Gal ne visai naujiena, bet komentaras. Kai prieš maždaug metus prasidėjo rimtos kalbos apie asteroidų kasinėjimą, daugeliui galėjo kilti klausimas, o kam to reikia. Viena galima priežastis – asteroiduose yra įvairių medžiagų, kurias būtų galima panaudoti kaip kurą erdvėlaiviams. Kuro nereikėtų iškelti į orbitą iš Žemės, taip būtų sutaupoma daug energijos ir lėšų. Labai gerai. Kompanija Planetary Resources sukūrė vaizdo siužetą, kuriame aptaria šią idėją. Asteroiduose esantis vandenilis ir deguonis galėtų būti iškasti ir orbitoje perdirbti į raketinį kurą, o tas kuras panaudojamas palydovų darbui pratęsti ar į kitas planetas keliaujantiems erdvėlaiviams užpildyti.

***

Merkurijus iš Marso. Smalsiukas nufotografavo Merkurijų, slenkantį Saulės disku. Tai yra pirmas kartas, kai planetos tranzitas užfiksuotas ne iš Žemės. Tranzitas truko keletą valandų, o „Curiosity“ valdytojai žinojo, kada jis įvyks ir iš anksto pasiruošė fotografuoti, bet vis tiek pasiekimas neeilinis.

***

Vandenynas Charone. Plutono palydovas Charonas yra įdomus objektas. Jo dydžio santykis su Plutono dydžiu yra didžiausias tarp Saulės sistemos (nykštukinių) planetų. Manoma, kad jis susiformavo, kai kažkoks didelis objektas atsitrenkė į Plutoną. Be to, ilgą laiką Charono orbita greičiausiai buvo ištęsta; tai reiškia, kad Charonas buvo potvyniškai šildomas sąveikos su Plutonu. Na, o tai gali reikšti, kad palydovo gelmėse yra pakankamai energijos, kad ten galėtų egzistuoti skystas vanduo. Dabar sukurti Charono paviršiaus, ypač jame galimai esančių įtrūkimų, modeliai, įvertinantys įvairias potvyninio šildymo galimybes. Kai New Horizons zondas praskris pro Plutono sistemą kitais metais, šiuos modelius bus galima patikrinti. Tyrimo rezultatai pristatomi žurnale Icarus, deja, priėjimas mokamas.

***

Infraraudoni spiečiai. Žvaigždžių spiečiai susideda iš dešimčių, šimtų, o kartais ir tūkstančių ar milijonų žvaigždžių. Jauni spiečiai dažnai yra gaubiami dulkių sluoksnio, todėl regimuosiuose spinduliuose daugumos žvaigždžių tiesiog neįmanoma pamatyti. Bet pasižiūrėjus infraraudonųjų spindulių diapazone, spiečiai atsiveria visu gražumu. Dabar grupė mokslininkų, pasinaudodami WISE teleskopo surinktai duomenimis, šitaip atrado daugiau nei 400 dulkėtų spiečių. Ir tai tėra tik mažytis dangaus gabaliukas; ateityje WISE duomenys gali leisti aptikti tūkstančius naujų spiečių. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Dvižiedė galaktika. Šita nuotrauka irgi beveik galėtų būti savaitės paveiksliuku. Hablu darytame galaktikos NGC 3081 atvaizde matome išorinį žvaigždžių žiedą ir spiralinių vijų požymius, o arčiau centro – vidinį žiedą, kuriame sparčiai formuojasi žvaigždės. Vidinis žiedas yra susiformavęs dėl orbitų rezonanso – dujos, krisdamos artyn prie galaktikos centro, užstringa maždaug tokiu atsumu ir ilgą laiką sukasi žiede. Didelis dujų tankis sudaro puikias sąlygas žvaigždžių formavimuisi. Vidinio žiedo skersmuo yra 2,3 kiloparseko. Daugelyje kitų galaktikų randami panašūs, tik mažesnio mastelio, žiedai; mūsų Galaktika taip pat turi tokį, tik jis yra apie 10 kartų mažesnis.

***

Užtemę gama žybsniai. Gama spindulių žybsniai – labai galingi žvaigždžių sprogimai, matomi net už milijardų parsekų – paprastai palieka „pošvaistes“ iš rentgeno ar ultravioletinių spindulių. Būtent tos pošvaistės leidžia žybsnius tyrinėti, nes patys gama spindulių signalai trunka vos keletą sekundžių, taigi stebėti juos yra labai sunku. Tačiau pošvaistės matomos ne visada, o kodėl kartais jų nėra, nebuvo žinoma iki šiol. Viena hipotezė teigė, kad tą šviesą sugeria dulkės žybsnio galaktikoje, bet tada dulkių galaktikoje turėtų būti neįprastai daug. Dabar pavyko šią hipotezę patikrinti, naudojantis ALMA teleskopų masyvu. Paaiškėjo, kad tikrai tose galaktikose, kuriose buvo aptikti tamsūs gama spindulių žybsniai, dulkių yra net dešimt kartų daugiau (lyginant su molekulinėmis dujomis), nei įprastose galaktikose. Kodėl taip yra – neaišku; gali būti, kad dujas išblaško masyvių žvaigždžių spinduliuotė ir vėjai. Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Štai ir visas kąsnelis šią savaitę. Laukiu komentarų ir klausimų.

Laiqualasse

2 komentarai

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *