Kąsnelis Visatos CXIX: Ir vėl Marsas

Pastaruoju metu kažkaip nedaug naujienų buvo iš Marso. Bet tai nereiškia, kad ten nieko nevyko – paprasčiausiai Smalsiukas važiavo iki naujos tyrimų vietos, o dabar atvažiavo ir pradėjo tolesnius įdomius darbus. Apie jo nuotykius, kaip ir apie kitas naujienas nuo Visatos centro iki pasakojimo apie Visatos centrą – po kirpsniuku.

***

Dalinis Saulės užtemimas, nufotografuotas aplink Žemę besisukančio zondo Proba-2. ©ESA/Proba-2

Pradėsiu nuo paveiksliuko, tiksliau nuo visos jų galerijos. Praeitą savaitę įvyko Saulės užtemimas. Iš principo jis buvo žiedinis, bet toks matėsi tik labai siaurame ruože Antarktidoje, o kitur pietų pusrutulyje – kaip dalinis. Nuotraukos darytos ir nuo Žemės paviršiaus, ir iš orbitos.

***

Daugkartinė raketa. SpaceX toliau tobulina savo daugkartinio panaudojimo raketos prototipą – Falcon 9R sėkmingai pakilo net į kilometro aukštį ir nusileido. Tai keturgubai daugiau, nei ankstesnis aukščio rekordas. Kol kas raketa vis dar kyla ir skrenda išskleidusi nusileidimo kojas, bet ateityje kojos skrydžio metu bus supakuotos prie raketos šonų ir išsiskleis tik prieš pat nusileidžiant.

***

Žemės livestream‘as. Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) įrengta kamera, iš kurios teoriškai turėtų būti transliuojamas gyvas Žemės vaizdas. Sakau „teoriškai“, nes kanalas, atrodo, ne visada veikia ir kartais rodo ne tai, o kitokias laidas apie kosmosą. Tai irgi neblogai, bet tikiuosi, kad Žemė sugrįš. Kanalą rasite čia.

***

Smalsiuko kelionė. Marsaeigis Curiosity pastaruoju metu važiavo į naują tyrimų vietą, pavadintą Kimberli tašku (Kimberley Waypoint). Dabar ten atvažiavo, apžiūrėjo uolienas po savimi ir atsiuntė nuotraukų. Mokslininkai nusprendė, kad uolienos pakankamai įdomios, jog reikia jas pragręžti. Tiesa, kol kas gręžinys bus tik bandomasis, iš jo tikimasi nustatyti, ar verta gręžti toliau.

Prieš gręždamas Smalsiukas atsiuntė ir savo nuotrauką, kuri yra panoraminės nuotraukos dalis. Pastarąją galite patyrinėti ir interaktyviai.

***

Sluoksniuotas Ganimedo vandenynas. Jau keturis dešimtmečius žinoma, kad po Jupiterio palydovo Ganimedo paviršių dengiančiu ledu yra skysto vandens. Įvairūs palydovo stebėjimai ir struktūros analizė leidžia vis geriau suprasti jo vidinę struktūrą. Ilgą laiką buvo manoma, kad polediniame vandenyne yra daug uolienų, kurios gal net plūduriuoja tankiame (smarkiai suspaustame ir druskingame) vandenyje. Bet nauji skaitmeniniai modeliai paremia kitą hipotezę – Ganimedo vandenynas gali būti sluoksniuotas. Po paviršiaus ledu yra mažiausiai sūraus vandens sluoksnis, tada ledo sluoksnis, tada tankesnio sūresnio vandens sluoksnis, tada kitoks ledas, ir taip toliau. Sluoksnių galėtų būti kokie keturi. Tokios sąlygos, ypač įvairus druskingumas, yra labai palankios gyvybės formavimuisi.

***

Egzoplaneta-vilkelis. Pirmą kartą išmatuota paros trukmė egzoplanetoje. Tapytojo betos (Beta Pictoris) sistemoje sukasi planeta βPic b, beveik 10 kartų masyvesnė už Jupiterį. Išmatavę jos sugerties spektro Doplerio poslinkį, astronomai nustatė, kad aplink savo ašį planeta apsisuka vos per aštuonias valandas. Tai yra greitesnis sukimasis, nei bet kurios Saulės sistemos planetos; šis rezultatas atitinka tendenciją, kad didesnės planetos sukasi greičiau, nei mažesnės. Kodėl tokia tendencija egzistuoja, nežinia, bet ateityje gausimi kitų egzoplanetų sukimosi duomenys galbūt padės šitai išsiaiškinti. Tyrimo rezultatai aprašyti straipsnyje arXiv.

Bene kiekvieną kartą po įdomaus atradimo, susijusio su egzoplanetomis, pasigirsta kalbos ir apie tai, kada atrasime antrą Žemę. Dabar jau žinoma ne viena maždaug Žemės dydžio egzoplaneta gyvybinėse savo žvaigždžių zonose, bet iki jų žemiškumo patvirtinimo dar reikės palaukti. Kosminių teleskopų mokslo instituto (STScI) surengtoje konferencijoje apie gyvybei tinkamas planetas identifikuoti keli tolimesni žingsniai: planetų atmosferų ir paviršiaus savybių klasifikavimas, supratimo apie planetų formavimąsi gyvybinėse žvaigždžių zonose gilinimas, Keplerio aptiktų planetų-kandidačių patvirtinimas ir katalogo pilnumo įvertinimas, ir taip toliau. Taigi kelias dar tolimas, bet jis bent jau (daugmaž) aiškus.

***

G2 pericentre. Mūsų Galaktikos centre yra toks objektas G2; astronomai jį susidomėję seka nuo 2011-ųjų pabaigos, kai paaiškėjo, kad objektas turėtų netrukus priartėti labai arti centrinės supermasyvios juodosios skylės Šaulio A* (Sgr A*). Nėra visai aišku, kas tai per objektas – tiesiogiai iš stebėjimų aptinkamas tik mažos masės dujų debesis, bet įvairūs modeliai prognozuoja, kad debesyje gali slėptis planeta ar net žvaigždė. Kaip ten bebūtų, maždaug šiuo metu debesis juda pro pericentrą, t.y. artimiausią juodajai skylei orbitos tašką. Jau anksčiau buvo stebimas debesies išsitempimas dėl potvyninių jėgų, o pericentro perėjimo metu, pagal kai kuriuos modelius, debesis turėjo išvis iširti. Tačiau taip neatsitiko. Šie stebėjimai praktiškai paneigia „tuščio debesies“ modelį. Tolesni stebėjimai turėtų leisti nustatyti tikrąją G2 masę, iš kurios paaiškės, ar jame slepiasi žvaigždė, ar planeta.

***

Pabėgęs spiečius. Yra žinoma kelios dešimtys žvaigždžių-pabėgėlių, labai dideliais greičiais lekiančių lauk iš mūsų Galaktikos. O dabar atrastas ištisas kamuolinis spiečius žvaigždžių, bėgančių iš galaktikos M87. Ši galaktika yra elipsinė milžinė, o jos centre greičiausiai yra dvi supermasyvios juodosios skylės, dar nesusijungusios po paskutinio galaktikų susiliejimo, suformavusio M87. Spiečius, priartėjęs pernelyg arti šios poros, prarado dalį žvaigždžių, bet jo šerdis nesuiro ir buvo išsviesta iš galaktikos; panašiai turbūt įgreitinamos ir hipergreitosios žvaigždės Paukščių Take (tik ten jau dvinarė yra žvaigždė, o supermasyvi juodoji skylė – viena). Tyrimo rezultatai arXiv.

***

Archaiška galaktika. Paukščių Tako apylinkėse aptikta galaktika-fosilija, nepakitusi daugiau nei 10 milijardų metų. Vienoje iš palydovinių Paukščių Tako galaktikų, Segue-1, žvaigždės turi labai mažai sunkiųjų cheminių elementų. Tai reiškia, kad žvaigždės yra labai senos, susiformavusios prieš 13 milijardų metų ar net seniau. Tokios žvaigždės formavosi iš dujų, atsiradusių Didžiojo sprogimo metu, o jas sudarė tik vandenilis, helis ir truputis ličio. Vėliau galaktikoje esančias dujas turbūt išstūmė keli supernovų sprogimai, taigi naujos žvaigždės formuotis nebegalėjo. Tyrimo rezultatus rasite arXiv.

***

Savaitės filmuke ieškome Visatos centro. Kur jis yra? Ogi visur. Kodėl – atsakymas filmuke:

[tentblogger-youtube opY4i_g_pQ8]

***

Kosmoso tyrimų palaikymas. Naujausiais statistinių apklausų duomenimis, dauguma JAV gyventojų iš principo palaiko kosminius tyrimus, tačiau tik 20% mano, kad šiai sričiai reikėtų skirti didesnį finansavimą. Tiesa, šiuos duomenis galima interpretuoti ir kitaip – net 50% mano, kad finansavimas yra pakankamas, taigi 70% respondentų teigia, jog jis neturėtų būti mažinamas, o tai jau šis tas. Deja, nepavyko rasti analogiškų duomenų apie europiečių nuomonę – gal kas esate matę?

***

Fantastų prognozės. Pabaigai – infograma, nurodanti įvairius teisingus fantastinėse knygose pateiktus spėjimus apie ateitį ir tų spėjimų įtaką technikos vystymuisi. Nuo Marso mėnulių iki genetinių modifikacijų – fantastai viską sugalvojo pirmi :)

***

Štai ir visas kąsnelis šįvakar. Klausimai ir komentarai, kaip visada, laukiami.

Laiqualasse

2 komentarai

    1. Tiksliai nepasakysiu, bet įsivaizduoju, kad ji turi valdymo varikliukus ant tų apatinių sparnų, kurie palaiko vertikalumą. O valdo viską pakankamai protingi kompai :)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *