Kaip sprendžiame problemas ir kaip jas reikėtų spręsti

Prieš porą dienų aptikau tokį labai fainą YouTube kanalą Veritasium. Jie kuria filmukus su įvairiais paprastais eksperimentais, komentarais apie mokslą, mokslinių tyrimų procesą ir panašiai. Vienas filmukas puikiai pademonstruoja, kaip žmonės paprastai elgiasi, susidūrę su neaiškiu reiškiniu, ir paaiškina, kaip visgi reikėtų elgtis. Štai, pažiūrėkite:

[tentblogger-youtube vKA4w2O61Xo]

Situacija paprasta – žmogui pasakomi trys skaičiai ir paaiškinama, kad jie parinkti pagal kažkokią taisyklę. Užduotis – išsiaiškinti, kokia tai taisyklė, siūlant savo skaičių trejetų variantus, o vedėjas tik atsakinėja, ar tas skaičių trejetas seka tokią pačią taisyklę. Pradinis skaičių trejetas – 2, 4 ir 8.

Kaip elgiasi dauguma žmonių? Pagalvoja, kad dar trys sekos nariai yra 16, 32 ir 64. Tikrai yra. Na tai taisyklė turėtų būti „dvejeto laipsniai“ arba „pradedam nuo dviejų, vis dauginam iš dviejų“. Ne? Tada žmonių veiduose atsiranda sumaištis, ir… jie bando toliau įrodinėti Visatai (na, šiuo atveju tik vedėjui), kad taisyklė tikrai yra tokia. 128, 256 ir 512 tinka? Tinka. Tai kas blogai su taisykle? Ot blogai. Po kiek laiko kyla mintis, kad gal nebūtinai dvejeto laipsniai, o tiesiog geometrinė progresija su vardikliu, lygiu dviems (žinoma, greičiausiai tokie terminai mintyse nekyla, bet svarbu esmė). 10, 20 ir 40? Tinka. Aha! Atradom taisyklę. Ir vėl ne? Sumišimas veiduose didėja… ir vėl bandoma Visatai įrodyti, kad spėliotojas yra teisus. 3, 6 ir 12? Tinka. Tai kas blogai su taisykle? Ir taip toliau. Tik po visai nemenko užuominų skaičiaus žmonės pabando keletą kitų variantų ir galiausiai randa atsakymą (pamatysite jį filmuke, čia nerašysiu, jei dar bandysit paspėlioti).

Tokia bėda dažnai kyla ir kasdienėse situacijose, bandant išsiaiškinti, kodėl kažkas yra taip, o ne kitaip. Sukuriame vieną hipotezę, galinčią paaiškinti turimus (paprastai nepilnus) duomenis, ir tada imame ieškoti tik duomenų, kurie tą hipotezę galėtų patvirtinti. Beveik visada tokių randame ir liekame prie savo įsitikinimo. Tuo tarpu reikėtų elgtis priešingai – ieškoti, kaip tą hipotezę paneigti. Jei nuoširdžiai ieškome, tai gali būti, kad ir rasime. Tada teks hipotezės atsisakyti. Tai nėra lengva, bet pagalvokime – gal visgi geriau suprasti klydus pačiam, nei laukti, kol kas nors kitas tą parodys arba kol dėl klaidų kils kokių nors didesnių problemų? Taigi, jei dažniau pagalvotume, kuo mūsų mąstymas gali būti klaidingas, lengviau rastume ir tiesos grūdus.

Laiqualasse

11 comments

  1. Mokslinis metodas man primena nihilizmo ir dedukcinio metodo (man regis taip vadinasi tas S.Holmso mastymas, kai is pradziu yra atmetama ir bandoma paneigti duomenis) misinys :D

    1. Dedukcija man rodos yra medotas, kai iš vieno teiginio išplaukia kiti teiginiai, tada pirmieji vadinami vadinami prielaidomis, o pastarieji – išvados. O atmetimo metodas turbūt taip ir vadinasi – atmetimo? Ir pačiam visai įdomu :p šeip laiqualasse kažkur mačiau čia yra rašęs apie mokslinį metodą.

    2. Mokslinio metodo esmė – kuo efektyviau pašalinti iš tyrimų proceso visus žmogiško mąstymo trūkumus (šališkumus), išlaikant žmogiško mąstymo privalumus. Tai tikrai gali atrodyti nihilistiškai :)

  2. Pasiilsėjai? :)Paspręskim problemą. CMB ir black body. Visata tampa transparent kai temperatūra nukrenta žemiau 3000K. Šiuo metu mes fiksuojam CMB 2.725K temperatūrą. Fiksuojami duomenys atitinka black body kreivę. Peak light intensity black body objekto kai temperatūra yra 3000K yra apie 1 mikrometrą. Peak light intensity CMB šiuo metu yra ties 1 milimetru (radio bangos).
    Temperatūros santykis kai visata yra transparent yra 3000/2,725 apie 1000. Peak wavelenght santykis 1 mikrometras/1 milimetras irgi apie 1000. Na čia tas tūkstantis kurį gaunam yra skalės faktorius, wavelength pokytis ir t.t.
    O problema kurią matau yra ta, kad pagal dabartinį supratimą, kintant skalės faktoriui temperatūra kinta kaip (z+1)^4, kur vieną z+1 sudaro pasikeitęs bangos ilgis o kitus tris – erdvės pagausėjimas. Paaiškink man kaip mes sugebam fiksuot ne (z+1)^4 mažesnę temperatūrą, o z+1

    1. Matau problemą su tavo problemos matymu. Kodėl temperatūra turėtų mažėti dėl erdvės pagausėjimo? Temperatūra atitinka energiją, o energija nenyksta dėl to, kad daugėja erdvės. Taip, kaip tu nurodei, mažėja spinduliuotės tankis (ir masės tankis, ir energijos tankis, t.y. slėgis). Tuo tarpu energija sėkmingai mažėja kaip z+1.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *