Kąsnelis Visatos CXVII: raketos ir planetos

Praeitos savaitės kosminėse naujienose – sėkmingas naujoviškos SpaceX raketos skrydis, dar viena gyvybei galbūt tinkama egzoplaneta, žvilgsnis į ypatingas Visatos tolybes ir dar šis bei tas. Viską rasite po kirpsniuku.

***

Naujoviška raketa. Po keleto atidėjimų penktadienį pagaliau sėkmingai pakilo jau eilinė SpaceX Dragon kapsulė, gabenanti atsargas į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Sekmadienį kapsulė sėkmingai prisišvartavo prie TKS. Vienas įdomus su šiuo skrydžiu susijęs dalykas – pakilimo momento piešinys, primenantis senus laikus ir tuomet dar moksline fantastika buvusių kosminių skrydžių iliustracijas. Bet įdomi yra ir pati Falcon raketa, naudota šiam skrydžiui. Pirmoji (anksčiausiai atsiskirianti) raketos stadija atsiskyrė ne visiškai sudeginusi kurą, o prieš pat nukrisdama į Atlanto vandenyną, vėl įjungė variklius, stabilizavo savo padėtį ir į vandenį nusileido minkštai, t.y. nesuduždama. Į nusileidimo vietą išvyko laivai, kurie turėtų raketą pargabenti į sausumą, kur jos dalis greičiausiai bus galima panaudoti kitiems skrydžiams. Tai buvo pirmas tokios sistemos bandymas ir atrodo, kad jis pavyko puikiai. SpaceX tikslas yra sukurti visą daugkartinio naudojimo raketą, kuri, iškėlusi savo krovinį į orbitą, galėtų saugiai nusileisti kosmodrome ir būti naudojama daug kartų iš eilės. Šitai smarkiai atpigintų kosminius skrydžius.

Taip pat SpaceX kompanija toliau plečia savo kosminių skrydžių infrastruktūrą. Praeitą savaitę jie iš NASA išsinuomavo skrydžių aikštelę Floridoje, iš kurios kilo ir Apollo misijos, nuskraidinusios žmones į Mėnulį. Pastaruoju metu aikštelė buvo nenaudojama, tad ją reikės atnaujinti, bet SpaceX atstovai žada darbus užbaigti iki šių metų pabaigos.

***

Greitasis kosminis pasivaikščiojimas. Dvi su puse valandos – daug ar mažai? Jei kalbame apie išėjimą į atvirą kosmosą iš TKS, tai – labai mažai. Būtent tokio ilgio išėjimas planuojamas artimiausiomis dienomis, iki balandžio 23-osios. Jis reikalingas tam, kad astronautai pataisytų sugedusį atsarginį stoties kompiuterį, valdantį daugumą robotikos sistemų. Procedūros negalima pradėti, kol nebus baigta išpakuoti Dragon kapsulė, bet ji turi įvykti iki planuojamų Progress kapsulės, šiuo metu prisijungusios prie TKS, automatinių manevrų bandymų. Pasirodo, keletas dienų yra tikrai mažas laiko tarpas pasiruošti išėjimui ir jį įvykdyti, bet tikimasi, kad viskas praeis gerai.

***

Meteoritų pavojai. Virš Murmansko sprogo meteoritas. Tiesa, jis gerokai mažesnis nei praeitų metų Čeliabinsko meteoritas, bet vaizdas vis tiek įspūdingas.

Tuo tarpu asteroidų smūgių pavojus yra didesnis, nei manyta anksčiau. Naujausi duomenys, gauti iš branduolinio ginklo bandymų sekimo sistemos, rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį įvairiose atokiose Žemės vietose įvyko net 26 daugiau nei kilotonos galios sprogimai. Ši riba nėra labai didelė – tas pats Čeliabinsko meteoritas sprogo 500 kilotonų galia – bet faktas, kad nei vieno iš šių smūgių nepavyko aptikti iš anksto, yra gąsdinantis. Kol kas mums pasisekė, kad didesni nei Čeliabinsko asteroidai į Žemę nesitranko, bet sėkmė amžinai nesitęs. Planuojama Sentinel misija, kuri turėtų būti paleista 2017 metais, padės užpildyti šią spragą ir aptiks daugybę 140 metrų skersmens ir didesnių asteroidų (vėlgi palyginimui, Čeliabinsko meteorito dydis buvo 20 metrų).

Tęsiant temą apie asteroidų smūgius ir tai, kas vyksta po jų: rasti įrodymai, jog po vieno didžiulio asteroido smūgio kraterio apylinkėse galėjo egzistuoti gausi gyvybė. Vokietijoje esantis Nördlinger Ries krateris susiformavo prieš ~15 milijonų metų. Dabar, ištyrus geologinius darinius kraterio apylinkėse, aptiktos mikrobų fosilijos, įkalintos meteoritinio stiklo gabaluose. Tai reiškia, kad gyvybė greičiausiai egzistavo dar nesustingusioje kraterio lavoje. Yra hipotezių, teigiančių, kad panašios terpės buvo puiki vieta formuotis pirmosioms gyvybės formoms Žemėje; šis atradimas yra vienas iš galimų tokios hipotezės įrodymų. Tyrimas aprašomas žurnale Geology.

***

Lyridų lietus. Lyridai yra meteoritai, mūsų danguje atsirandantys maždaug ties Heraklio ir Lyros žvaigždynų sandūra. Jų lietus vyksta kasmet balandžio pabaigoje ir pasiekia didžiausią 10-20 meteorų per valandą spartą. Taigi giedromis mėnesio pabaigos dienomis turėsite į ką paganyti akis; šiuo metu Lyra ir Heraklis matomi rytiniame danguje šiek tiek po vidurnakčio.

***

LADEE nukrito. Kaip ir planuota, Mėnulio atmosferos zondas LADEE sėkmingai nukrito ir sudužo Mėnulio paviršiuje. Tai įvyko penktadienį, balandžio 18-ą dieną. Panašūs zondai (kaip ir, pavyzdžiui, ankstesnė Mėnulio gravitaciją matavusi GRAIL misija) nusiunčiami sudužti ant planetų ar kitų kūnų paviršiaus, kad neterštų orbitos ir nesukeltų pavojaus kitiems, dar veikiantiems, erdvėlaiviams.

***

Jokio ypatingai gero savaitės filmuko neradau, tai štai jums pasakojimas, kodėl mes žinome, kad žmonės tikrai buvo Mėnulyje:

[tentblogger-youtube DHt842u_Yw4]

Taip, aš esu parsidavęs iliuminatų driežažmogių agentas, kodėl klausiate?

***

Sustiklėjusi gyvybė. Kaip ir Vokietijoje esančio kraterio apylinkėse (žr. aukščiau), taip ir Argentinoje aptikti gyvų organizmų – daugiausiai augmenijos – gabalėliai, įkalinti meteoritiniame stikle. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ir Marso gyvybės pėdsakų verta ieškoti tokiuose dariniuose. Svarbu tai, kad radiniai Argentinoje padaryti vietovėse, sandara panašiose į kai kurias Marso lygumas. Tyrimo rezultatai aprašomi žurnale Geology.

O žinot, Marse galima pamatyti mašiną. Ir ne bet kokią, o labai smalsią. Marso apžvalgos zondas nufotografavo tą vietą, kurioje dabar yra marsaeigis Curiosity. Nuotraukoje galima įžiūrėti ir patį marsaeigį, ir jo vėžes.

***

Naujas Saturno mėnulis? Išorinio Saturno žiedo pakraštyje aptiktas 1200 kilometrų ilgio sutankėjimas. Geriausiai tokį reiškinį paaiškintų kol kas neaptikto mažyčio (maždaug kilometro skersmens) palydovo gravitacinės perturbacijos, o pats palydovas turėtų būti žiedo viduje, bet labai arti šio darinio. Daugelio nuotraukų analizė leidžia spręsti, kad mažytis palydovas tolsta nuo Saturno ir po kurio laiko turėtų išsiveržti iš žiedų; šiuo metu jis greičiausiai dar valgo žiedų medžiagą ir auga. Manoma, kad šitaip susiformavo keletas mažų Saturno palydovų, esančių arti žiedų. Šiuo metu besiformuojančio palydovo stebėjimai labai daug prisidėtų prie šios sistemos evoliucijos išaiškinimo. Tyrimo rezultatai pristatomi žurnale Icarus.

***

Saulės sistemos sudėtis. Čia ne naujiena, tiesiog gražus paprastų dalykų paaiškinimas. Kaip toli planetos nutolusios nuo Saulės? Klausimas atrodo labai paprastas, bet tikslaus atsakymo neturi, nes šis atstumas nuolat kinta. Ir kitas pristatymas – Saulės sistemos planetos (ir kai kurie kiti objektai) pagal dydį.

***

Gyvybinga egzoplaneta. Praeitą savaitę pasaulį apskriejo žinia, kad Keplerio teleskopas aptiko pirmą Žemės dydžio egzoplanetą gyvybinėje savo žvaigždės zonoje. Nesu visiškai įsitikinęs, bet man atrodo, kad tai yra šiek tiek išpūstas burbulas. Taip, planeta aptikta, ir ji yra savo žvaigždės gyvybinėje zonoje. Aptikta ji išanalizavus jau seniai Kepler teleskopu surinktus duomenis (šiuo metu Kepleris nebeveikia), ir yra šeštoji planeta Kepler-186sistemoje, pažymėta Kepler-186f. Planeta nuo žvaigždės nutolusi maždaug tiek, kiek Merkurijus nuo Saulės; tačiau žvaigždė Kepler-186 yra blausesnė už Saulę, todėl naujai aptiktos planetos paviršiaus temperatūra greičiausiai yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti – tai ir yra gyvybinės zonos apibrėžimas. Panašių egzoplanetų šiuo metu žinoma kelios dešimtys (Gyvybei tinkamų planetų kataloge jų yra 20, Keplerio duomenimis – 69-ios, bet iš šių dalis nepatvirtintos). Tiesa, iš 20-ies patvirtintų gyvybingų egzoplanetų, ši yra pirmoji, kurios spindulys nėra didesnis, nei 1,25 Žemės spindulio, taigi nėra super-Žemė. Tarp nepatvirtintų Keplerio egzoplanetų tokių – Žemės dydžio ir gyvybinėje zonoje esančių – yra septynios, o viena netgi mažesnė už Žemę. Bet, žinoma, pranešimas „Patvirtinta pirmoji mažesnė nei 1,25 Žemės spindulių planeta savo žvaigždės gyvybinėje zonoje“ skamba mažiau įdomiai, nei „Atrasta pirmoji gyvybei tinkama Žemės dydžio planeta“, taigi pastarasis ir buvo pasirinktas. Apibendrinant – atradimas tikrai įdomus, bet iš jo daryti kone stebuklo tikrai nereikia.

***

Galaktikų spiečius CLASS B1608+656 ir aplinkinės galaktikos. ©NASA/ESA

Savaitės paveiksliukas – galaktikų laukas. Atrodytų, gal nieko ypatingo, bet šiai nuotraukai padaryti teleskopas Hablas į vieną dangaus lopinėlį žiūrėjo net 14 valandų. Dauguma čia matomų objektų – galaktikos, dauguma jų priklauso spiečiui CLASS B1608+656. Taip pat yra ir artimesnių bei tolimesnių galaktikų, todėl šis vaizdas puikiai padės tirti galaktikų savybių kitimą ir jų populiacijų dydžius skirtingais Visatos evoliucijos laikotarpiais.

***

Gravitacinių bangų filmas. Pabaigai – filmo anonsas. Balandžio 15-ą dieną pasirodė dokumentinis filmas apie LIGO, arba Laser Interferometer Gravitational-wave Observatories. LIGO yra iš Kalifornijos koordinuojamas lazerių detektorių tinklas, kuriuo bandoma aptikti gravitacines bangas, ieškant atstumo tarp lazerio ir detektoriaus sutrumpėjimų. Pirmasis tyrimų etapas baigėsi 2010-aisiais, o naujasis turėtų prasidėti 2015-aisiais. Filme pasakojama apie tyrimo idėją, prie jos dirbančius mokslininkus ir tyrimų eigą.

***

Štai ir visos naujenos, kurias nusprendžiau pateikti. Klausimai ir komentarai visada laukiami (ne visada spėju į juos atsakyti, bet stengiuosi tą padaryti).

Laiqualasse

4 komentarai

  1. „Yra hipotezių, teigiančių, kad panašios terpės buvo puiki vieta formuotis pirmosioms gyvybės formoms Žemėje; šis atradimas yra vienas iš galimų tokios hipotezės įrodymų.“

    Ar turi omeny kažkokius kitus šaltinius? Nes iš pateiktų nuorodų supratau, jog nekalbama apie gyvybės formavimąsi lavoje. Kalbama, jog:
    1) tos vamzdelinės struktūros meteoritiniame stikle yra, greičiausia, biologinės kilmės;
    2) jei kitose planetose ar mūsų planetos ankstyvo egzistavimo periodo meteoritiniame stikle rastume panašių pėdsakų, tai galėtų būti gyvybės egzistavimo įrodymas.

    T.y., mintis panaši kaip ir skyrelyje apie sustiklėjusią gyvybę.

    1. Taip, esu skaitęs kažkur kitur apie tokią idėją. Pvz. čia: „In addition to providing a suitable environment for thermophilic and hyperthermophilic forms of life, it has been suggested that the impacting objects may have seeded the surface of Earth with amino acids and other important organic materials.“

  2. (atsiprasau,jog tenka rasyti lotynisku unicodu)
    Del paskutines pastraipos: ar LIGO projektas megins pakratoti neseniai ivykusi gravitaciniu bangu aptikimo metoda ar tiesiog tes savo suplanuota veikla, nepriklausomai nuo to kokie atradimai buvo per ta laika padaryti?

    1. Neseniai paskelbtas gravitacinių bangų aptikimas buvo pasiektas visiškai kitu būdu, nei ketina daryti LIGO. LIGO paieškos yra tiesioginės – bandomi nustatyti būtent erdvėlaikio išsikreipimai dėl pro šalį judančių bangų. Tuo tarpu neseniai aptikti netiesioginiai gravitacinių bangų egzistavimo įrodymai – pakeista fotonų poliarizacija.

      Be to, įtariu, kad pirmykštės gravitacinės bangos yra tokios silpnos, kad aptikti jas šansų kaip ir nėra. Daug labiau tikėtina, kad pavyks aptikti stipresnes supernovų sprogimų, neutroninių žvaigždžių ir juodųjų skylių susiliejimų bei panašių procesų skleidžiamas bangas.

Komentuoti: demukazz Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.