Kąsnelis Visatos CXIV: Žieduotas asteroidas

Praėjusią savaitę ir toliau buvo kalbama apie pirmykščių gravitacinių bangų atradimą, bet buvo ir kitokių įdomių naujienų. Štai vienas asteroidas, pasirodo, turi du žiedus, o Saulės sistemos pakraštyje gali egzistuoti už Žemę didesnė planeta. Apie visa tai, ir šį tą kito – po kirpsniuku.

***

Radarų problemos. Saugumas kosminių skrydžių metu yra labai svarbus. Ir ne tik pačių kosmonautų bei raketų saugumas, bet ir kelio užkirtimas galimiems pavojams Žemėje. Taigi kai netikėtai sugedo JAV Rytinę pakrantę prižiūrintis radaras, kosminiai skrydžiai iš Floridos atidėti neribotam laikui. Radaro taisymas užtruks bent tris savaites. Gedimas įvyko, kai du skrydžiai buvo paskutinėse paruošimo stadijose: SpaceX raketa, nešianti atsargas į Tarptautinę kosminę stotį ir JAV Nacionalinės žvalgybos tarnybos (National Reconnaisance Office) slapto stebėjimų palydovo iškėlimas į orbitą (slaptas ne iškėlimas, o palydovo funkcijos).

***

Savaitės filmukas – apie tai, kaip greičiausiai numirti kosmose. Nebandykite to daryti namuose (nei numirti, nei sukurti kosmoso sąlygų). Pasirodo, visokia fantastika atviros erdvės poveikį žmogui dažniausiai rodo neteisingai: žmogaus kūnas nesprogsta, kraujas jame neužverda. Bet uždūstama kosmose per keletą minučių.

[tentblogger-youtube EQZYW2oBYr8]

***

Opportunity nuvalymas. Šiaip dulkių audra, ir dar Marse, nežada nieko gera jos kelyje pasitaikiusiems prietaisams, ta prasme visokiems marsaeigiams. Bet kartais nutinka priešingai – stiprūs vėjai kaip tik jiems padeda. Štai marsaeigis Opportunity, jau daugiau nei dešimt metų tyrinėjantis Raudonąją planetą, neseniai netikėtai „atjaunėjo“. Pro šalį praūžusi audra jo neužpustė, o kaip tik – nuvalė saulės baterijas, kurios per dešimtmetį buvo smarkiai apneštos dulkėmis. Taigi dabar Opportunity gauna daugiau energijos iš Saulės ir galės dirbti toliau.

Kalbant apie Marsą, štai jums gražus paveiksliukas, popietė Marse. Fotografuotas Smalsiuko, truputį retušuotas ir iš penkių nuotraukų sujungtas Žemėje.

Paspaudus padidės.

***

Yranti kometa. Spalio 19-ą dieną pro Marsą praskries kometa. Neatsitrenks, bet ir artimas pralėkimas (dvigubai mažesniu nuotoliu, nei Mėnulis nuo Žemės) yra nedažnas įvykis. Naujausios šios kometos nuotraukos, padarytos jai priartėjus prie Saulės arčiau, nei Jupiteris, rodo, kad kometa pradėjo praradinėti medžiagą purkšdama net keletą čiurkšlių. Tokie stebėjimai, ypač tęstiniai, leis sekti kometos evoliuciją, o skrydžio pro Marsą metu ją fotografuos ir aplink Marsą skrajojantys zondai.

***

Žieduotas asteroidas. Iki 1977-ųjų metų žinojome apie vienintelį žieduotą objektą – Saturną. Nuo tada atrasti žiedai aplink Jupiterį, Uraną ir Neptūną. Atrodė logiška, kad gausios palydovų didžiųjų planetų sistemos turi ir žiedus. Bet dabar netikėtai aptikti du žiedai aplink… asteroidą. Asteroidas vadinasi 10199 Chariklas (Chariklo) ir yra vienas iš „kentaurų“ – taip vadinami mažieji Saulės sistemos kūnai, skrajojantys tarp Jupiterio ir Neptūno orbitų. Žiedai aptikti, kai asteroidas praskriejo priešais žvaigždę, taigi buvo galima stebėti, kaip žvaigždės šviesa užtemdoma. Prieš ir po pagrindinio užtemimo buvo užfiksuoti du trumpesni; stebėjimai daryti iš septynių Žemės vietų (visos jos – Pietų Amerikoje), taigi juos lygindami astronomai apskaičiavo ir struktūros geometriją. Paaiškėjo, kad 250 km skersmens Chariklą beveik 400 km atstumu juosia du 7 ir 3 km pločio žiedai, o juos vieną nuo kito skiria 9 km tarpas. Kentaurai yra audringa asteroidų grupė, savo orbitose jie išlieka tik po keletą milijonų metų; nors Chariklas yra šiek tiek stabilesnis – tikimasi, kad jis savo orbitoje išsilaikys ilgiau nei 10 milijonų metų – vis tiek žiedus suformuoti turėjo santykinai nesenas įvykis. Manoma, kad tai galėjo būti susidūrimas su kitu asteroidu; susidūrimo liekanos galėjo susisukti į žiedus, kurie išsisklaidys irgi per keletą milijonų metų. Jei tai tiesa, tuomet manau, kad žieduotų asteroidų gali būti ir daugiau.

***

Asteroidų gaudymas. NASA toliau juda į priekį su asteroidų gaudymo planais. Praeitą savaitę paskelbtas konkursas siūlyti idėjas, kaip geriausiai išspręsti techninius klausimus – nuvykimo iki asteroido, priartėjimo prie jo, pagavimo ir pargabenimo prie Žemės (greičiausiai į orbitą aplink Mėnulį). Prizas – 6 milijonai JAV dolerių. Ateityje tokios sistemos bus naudojamos ne tik asteroidams tyrinėti (tikimasi, kad per dešimt metų žmonės juose apsilankys), bet galbūt ir Žemei nuo kosminių pavojų apsaugoti.

***

Rosetta artėja. Zondas Rosetta vis artėja prie savo taikinio – kometos Čuriumov-Gerasimenko. Dabar pirmą kartą zondas kometą užfiksavo savo teleskopu. Kometą zondas pasieks rugpjūčio mėnesį, kurį laiką ją stebės, o tada ant kometos paviršiaus nuleis tyrimų aparatą Philae. Pastarasis iki praeitos savaitės dar miegojo, bet dabar jau irgi yra pažadintas. Priešingai nei Rosetta prieš porą mėnesių, Philae pažadintas ne automatinių sistemų, o specialaus signalo iš Žemės. Aparato būklė yra gera, tačiau dar laukia visą balandį truksiantys patikrinimai.

***

Paribių planeta. Šią savaitę keliuose naujienų portaluose mačiau pranešimus, neva atrasta didesnė už Žemę planeta Saulės sistemos pakraštyje. Iš tikro atrasta planeta, tik ji ne didesnė už Žemę, o yra nykštukinė. Objekto 2012 VP113 skersmuo yra apie 450 km; jei tas objektas sudarytas daugiausiai iš ledo, tai jis turbūt yra beveik apvalus (tikrą formą nustatyti iš tokio didelio atstumo neįmanoma), taigi pagal apibrėžimą gali būti laikomas nykštukine planeta, kaip Plutonas, Cerera, Sedna, Eridė, Haumėja ir dar keletas kitų. Šio atradimo pagrindinis įdomumas yra tas, kad 2012 VP113 prie Saulės nepriartėja arčiau, nei per 80 astronominių vienetų (AU); tai reiškia, kad jis nepriklauso Kuiperio žiedui (30-50 AU nuo Saulės). Kyla klausimas, iš kur ten atsirado toji planeta. Viena iš hipotezių, pabrėžiu, hipotezių yra tokia, kad Saulės sistemos jaunystėje iš centrinės jos dalies buvo išmesta Žemės dydžio, ar net didesnė, planeta, kuri užsiliko Oorto debesyje (~5-100 tūkst. AU nuo Saulės) ir gali patraukti objektus iš to debesies į artimesnius Saulei, bei tolimesnius už Kuiperio žiedą, regionus. Bet hipotezė tai ne vienintelė, taigi kalbėti apie „už Žemę didesnės planetos atradimą“ tikrai dar per anksti.

***

Nykštukių užteršimas. Daugelio baltųjų nykštukių (mažesnės nei 8 Saulės masių žvaigždžių liekanų) spektruose randama įvairių metalų, kurių ten šiaip būti lyg ir neturėtų. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai yra užsilikę mirusios žvaigždės sluoksniai (didžioji žvaigždės apvalkalo dalis išmetama į tarpžvaigždinę erdvę), tačiau pastaruoju metu supratimas keičiasi. Dabar nauji daugelio baltųjų nykštukių stebėjimai parodė, kad metalai greičiausiai atkeliavo iš suirusių arba niekada ir nesusiformavusių planetų. Tokie stebėjimai leidžia suprasti ne tik baltųjų nykštukių sandarą, bet ir planetų formavimosi bei išgyvenimo perspektyvas Galaktikoje. Tyrimo straipsnis arXiv.

***

Kelionė po ūkus. Nuskristi iki įvairių gražų Visatos vietų – pavyzdžiui, ūkų – kol kas galimybių neturime ir artimiausioje ateityje neturėsime. Tačiau virtualiai po juos paskrajoti įmanoma, nes turimi stebėjimų duomenys leidžia atkurti trimatį tokių regionų vaizdą. Hablo teleskopo komanda sukūrė du filmukus, kuriuose žiūrovui suteikiama galimybė pamatyti šiek tiek Arklio galvos ūko ir Sniego angelo (Sharpless 2-106) ūko. Geros kelionės!

***

Stiveno kvintetas (Stephen‘s Quintet) ir šalia esanti NGC 7320C. ©Subaru Telescope (NAOJ), Hubble Legacy Archive, Robert Gendler, Judy Schmidt

Savaitės paveiksliuku parinkau galaktikų grupę, vadinamą Stiveno kvintetu. Ją sudaro keturios sąveikaujančios galaktikos (matomos nuotraukos centre, truputį rausvos; dvi iš jų yra tiek susiliejusios, kad sunku atskirti vieną nuo kitos) ir penkta, kuri tik atrodo esanti ten pat, nors iš tikro atstumas iki jos yra 7 kartus mažesnis (12 megaparsekų vietoje 85). Dar šioje nuotraukoje matome penktą sąveikaujančią galaktiką – kairėje viršuje į mėsmalę atlekianti NGC 7320C.

***

Ar tikrai infliacija? Kaip ir dera moksle, naujieji BICEP2 komandos rezultatai – gravitacinių bangų ir infliacijos įrodymų aptikimas – yra visaip nagrinėjami ir tikrinami. Grupė kosmologų teoretikų parašė trumpą straipsnį, kuriame ragina atlikti šiek tiek papildomų stebėjimų, kuriais remiantis bus galima atmesti įvairius kitus, neinfliacinius, BICEP2 rezultatų paaiškinimus. Daugiau pakomentuoti nelabai ką ir galiu, tačiau akivaizdu, kad aiškinimosi liko dar daug, bet jis daromas.

***

Štai ir viskas šiam kartui. Klausimai ir komentarai laukiami.

Laiqualasse

3 komentarai

  1. Įdomu bus sulaukti Planko rezultatų dėl poliarizacijos, kurie turėtų būti publikuoti jei neklystu, spalio mėnesį. Tuomet turėtų daug kas išsispręsti, manau :)

    Kalbant apie astreroidą su žiedais: taip išeina, kad asteroidui pakako gravitacijos suformuoti tvarkingą žiedų struktūrą, bet neužtenka jos išlaikyti? Kokios to priežastys?

    1. Jei asteroidas būtų pats vienas, tai jis išlaikytų tuos žiedus labai ilgai. Tačiau kentaurai laksto tarp planetų-milžinių, jų gravitacija juos visaip tampo. Tai po truputį ir žiedus turėtų nutampyti.

Komentuoti: Ronaldas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.