Kąsnelis Visatos CXI: Sukasi juodosios skylės

Praeitą savaitę, kaip ir paprastai, naujienų radau visokių. Nesnaudžia astronomai – tai juodąją skylę apmatuoja, tai egzoplanetų pažeria, tai dar ką nors arčiau Žemės tyrinėja. Apie viską – po kirpsniuku. Šįkart gal truputį trumpiau, nei paprastai, bet gal nenuobodžiai.

***

Saulės halas Meksikoje. © César Cantú

Pradėkim nuo gražios nuotraukos. Saulės halas – atmosferinis reiškinys, kurį galima pamatyti ne taip ir retai, tereikia šalto giedro oro ir tinkamų sąlygų aukštai atmosferoje. Būna ir Mėnulio halai – juos stebėti paprasčiau, nereikia net tamsių akinių.

***

Planetinė apsauga. Gerai žinoma, kad magnetosfera apsaugo Žemę nuo pražūtingų Saulės audrų. Saulės vėjo dalelės atsimuša į magnetinį skydą ir yra nustumiamos abipus planetos. Visgi kai kurios Saulės vėjo magnetinio lauko linijos susijungia su magnetosferos linijomis ir dalelės jomis gali plūsti į Žemę. Šitoks procesas turėtų sukelti milžiniškas audras arti Žemės ašigalių, bet taip nevyksta. Naujų stebėjimų dėka pavyko išsiaiškinti, kodėl. Pasirodo, nuo Žemės paviršiaus tomis pačiomis magnetinėmis linijomis nuolat kyla plazmos srautas, kuris stabdo krentančias Saulės vėjo daleles ir netgi nustumia nemažą jų dalį visai tolyn nuo planetos. Šitaip Žemė nuo Saulės poveikio apsisaugo daug efektyviau, nei vien magnetiniu lauku.

***

Triušis dar veikia. Kinijos mėnuleigis Yutu (Nefritinis triušis) atsibudo po trečiosios Mėnulio nakties ir toliau dirba, nepaisydamas techninių problemų. Dabar paaiškėjo, kokia tiksliai toji problema: mėnuleigis nebegali tvarkingai sulankstyti vienos saulės baterijos. Sulankstyti prietaisus į mažą dėžutę jam reikia tam, kad galėtų juos palaikyti pakankamoje temperatūroje per naktį, kai aplinka atšala iki -180 laipsnių Celsijaus.

Tuo tarpu NASA Mėnulio apžvalgos zondas (Lunar Reconnaisance Orbiter) užfiksavo Yutu ir nusileidimo aparatą Chang‘e iš orbitos.

***

Daug erdvės. Kosmoso yra daug. Labai daug. Retas modelis sugeba tai pavaizduoti. Čia – vienas iš tokių. Jame parodyta Saulės sistema tokiu masteliu, kuriuo Mėnulio dydis yra lygus vienam pikseliui. Pradėję nuo Saulės, keliaukite iki Merkurijaus, tada Veneros ir taip toliau, iki pat Plutono. Tolimesnių už Plutoną objektų ten jau nebėra parodyta, bet ir iki jo nukeliauti tikrai užtruks.

***

Planeta sūkuriuose. Jei žvaigždės aplinkoje esančios kometos juda labai netvarkingai, tarsi sūkuriuodamos, tai jas turbūt kažkas taip judina. Tas kažkas gali būti planetos trauka. Panašiai mąstydami, astronomai nustatė, kad aplink žvaigždę Tapytojo betą (Beta Pictoris) skrieja dar viena planeta (viena jau žinoma seniau). Pati planeta kol kad neidentifikuota; astronomams pavyko nustatyti tik tiek, kad sistemoje yra daug anglies monoksido, kuris šiaip dėl žvaigždės spinduliuotės turėtų išgaruoti per ~100 metų. Išmatuotas monoksido kiekis byloja, kad sistemoje kas penkias minutes turėtų būti sunaikinama po vieną kometą. Šitai padaryti galėtų maždaug Jupiterio dydžio planeta, besisukanti diske aplink žvaigždę ir tempianti kometas kartu su savimi. Tačiau galima ir kita interpretacija – prieš pusę milijono metų susidūrusios dvi Marso dydžio planetos galėjo praturtinti sistemą kometomis, kurios vis dar daužosi tarpusavyje. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale Science.

***

Egzoatmosferų slėgiai. Vienas iš svarbesnių planetos parametrų, nusakančių jos tinkamumą gyvybei, panašiai į žemiškąją, yra atmosferos slėgis jos paviršiuje. Dabar pasiūlytas naujas metodas, kaip šį slėgį išmatuoti planetos tranzito metu. Planetai judant per žvaigždės diską, galime išmatuoti planetos atmosferos spektrą ir nustatyti, kokių cheminių elementų ten yra. Kai kurias spektro linijas sukuria ne pavieniai elementai, o molekulės, arba dar sudėtingesni dviejų molekulių junginiai, vadinami dimerais. Dimerai formuojasi tik esant aukštam slėgiui. Konkreti slėgio vertė skiriasi kiekvienam dimerui, taigi aptikus dimerų galima šį tą pasakyti ir apie atmosferos slėgį. Be to, dimerų buvimas galima būti ir gyvybinių procesų požymis, taigi kartu būtų aptikta ir tai. Tikimasi, kad šitokie aptikimai taps įmanomi po 10-15 metų. Tyrimą aprašantį straipsnį rasite arXiv.

***

Raudonųjų nykštukių planetos. Nors egzoplanetų atrandama vis daugiau ir daugiau, tikro jų skaičiaus Paukščių Take įvertinimas remiasi statistiniais modeliais. Taigi nenuostabu, kad nauji atradimai šiuos įvertinimus gali reikšmingai pakeisti. Naujai aptiktos aštuonios planetos prie raudonųjų nykštukių – gausiausio žvaigždžių tipo mūsų Galaktikoje – padidino tikėtiną planetų skaičių prie tokių žvaigždžių. Dabar manoma, kad turbūt kiekviena raudonoji nykštukė turi bent po vieną planetą, o kas ketvirta – po žemę ar superžemę. Tyrimo rezultatų straipsnis.

***

SOFIA ir supernova. Yra tokia observatorija SOFIA. Ji neskraido kosmose, bet nėra ir padėta ant Žemės paviršiaus. Ji sumontuota specialiai pritaikytame Boeing 747 lėktuve ir gali skristi bei stebėti dangų keleto valandų intervalais, pakilusi virš beveik visų infraraudonuosius spindulius sugeriančių vandens garų. Neseniai ji buvo panaudota pasižiūrėti į supernovą galaktikoje M82. Tolesni stebėjimai, taip pat su SOFIA, turėtų reikšmingai prisidėti tyrinėjant supernovos liekanos evoliucijos detales.

Deja, SOFIA dienos, atrodo, suskaičiuotos. NASA 2015-ųjų metų biudžeto plane šios laboratorijos išlaikymui pinigų neatsirado; mažinamos administracijos lėšos skiriamos planetų tyrimų misijų, tokių kaip Cassini, išlaikymui. Tiesa, dar yra vilties, kad SOFIA partneriai iš Vokietijos padidins finansavimą ir išsaugos observatoriją.

Ta pačia proga štai keletas įdomesnių su SOFIA darytų nuotraukų ir atliktų tyrimų.

***

Besisukanti juodoji skylė. Juodosios skylės – ir supermasyvios, ir žvaigždinės – gali būti aprašomos iš esmės dviem parametrais – mase ir judesio kiekio momentu. Pastarasis parodo, kaip sparčiai juodoji skylė sukasi aplink savo ašį. Dėl to sukimosi ji susiploja, o aplink ją susiformavęs akrecinis diskas gali priartėti arčiau singuliarumo, nei nesisukančios juodosios skylės atveju. Labai tiksliai išmatavus diske esančios medžiagos maksimalų greitį, galima nustatyti ir disko vidinio krašto spindulį, o iš to – apskaičiuoti juodosios skylės sukimosi spartą. Atlikus tokius matavimus galaktikoje RX J1131, paaiškėjo, kad ten esanti juodoji skylė sukasi greičiu, artimu maksimaliam įmanomam. Tokie tyrimai padeda išsiaiškinti, kaip auga supermasyvios juodosios skylės, nes skirtingos maitinimo istorijos nulemia skirtingus sukimosi greičius. Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.

***

Galaktika – medūza. Galaktikos dažnai buriasi į grupes ir spiečius. Spiečiuose tarp galaktikų egzistuoja karštos retos medžiagos halas. Galaktika, judėdama pro šį halą, su juo sąveikauja ir gali prarasti dalį savo dujų. Tai ypač turėtų pasireikšti galaktikoms, krentančioms į spiečių pirmą kartą: jose dujų dar daug, o ir greitis spiečiaus centro atžvilgiu didelis. Dabar pirmą kartą nufotografuotos tokios dujos, besidriekiančios nuo galaktikos kraštų. Procesas suteikia galaktikai medūzišką (turimi omeny jūrų gyvūnai, ne mitologinė pabaisa) išvaizdą. Šitoks reiškinys gali paaiškinti, kaip spiralinės galaktikos, įkritusios į spiečių, greitai pavirsta elipsinėmis – jų diskas paprasčiausiai suardomi tokių sąveikų su halu.

***

Savaitės filmukas – pasakojimas apie ypatingą Visatos laikotarpį, kuriame gyvename:

[tentblogger-youtube Gi0BhfHCsmE]

***

Kosmosas grįžta. „Kosmosas“ („Cosmos“) buvo viena iš garsiausių mokslo populiarinimo laidų. Ją vedė jau beveik legendinis Karlas Saganas, o pasakojama jame buvo apie viską nuo Didžiojo sprogimo iki žmonijos kelionės į žvaigždes. Dabar ši laida atgimsta kartu su kitu astronomijos populiarinimo grandu – Nilu Taisonu (Neil deGrasse Tyson). Beje, pirmąją seriją galite pažiūrėti ir nemokamai:

[tentblogger-youtube kFKOcWbHuKU]

***

Štai ir visos naujienos pavasario pradžiai. Klausimai ir komentarai laukiami, rašykite nedvejodami.

Laiqualasse

3 comments

  1. „Dabar ši laida atgimsta kartu su kitu astronomijos populiarinimo grandu – Nilu Taisonu (Neil deGrasse Tyson)“

    Ooo. Thumb up. Vietoj filmu vakarais, dazniausiai renkuosi ziureti panasias laidas :) Pirma laida nebloga, nusimato neblogos serijos.

Komentuoti: Domas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *