Planetų teraformavimas [Mokslo populiarinimo konkursas]

Penkioliktas konkurso darbas. Jo autorius – Žemaičių Naumiesčio gimnazijos dešimtokas Ąžuolas Paulikas, o rašinyje pasakojama apie Marso ir Veneros teraformavimo perspektyvas. Skaitykite po kirpsniuku, o paskui pagalvokite ir apie dalyvavimą.

Planetų teraformavimas

 Ąžuolas Paulikas

MARSAS. Tai Romėnų karo dievo Marso vardu pavadinta raudonos spalvos planeta. Tai žmonių vaizduotės ir pažinimo taikinys jau keletą šimtmečių. Antroji planeta po Žemės atstumu nuo Saulės ir septinta pagal dydį visoje saulės sistemoje. Marsas šiuo metu yra labiausiai tiriamas kosminis kūnas, todėl apie marso teraformavimą ir yra daugiausiai kalbama. Svarbiausias gyvybės akcentas žinoma yra vanduo. Marse jo yra, tik žinoma ne per daugiausiai. Daugiausiai jo yra Marso grunte sušalusio į ledą. Dargi yra ir skysto. Neseniai marsaeigis Curiosity (Smalsumas) atrado Marse tekančio druskingo vandens. Deja visą vandenį tektų pasigaminti.

Ilgą laiką buvo manyta, kad Marso ašigaliuose esančios ledo kepurės yra sudarytos iš vandens ledo, tačiau paaiškėjo, kad ne kas kitas, o sausas ledas (anglies dioksido kieta būsena). Jį ištirbdžius Marso atmosferoje atsirastų daugiau šių dujų. Tai sukeltų šiokį tokį didesnį šiltnamio efektą. Taip planetoje pasidarytų šilčiau.

Marso teraformavimas prasidės vos tik įkūrus pirmąją koloniją. Kolonistams reikės deguonies, todėl prireiks ir augalų. Augalai naudos anglies dioksidą iš atmosferos ir gamins deguonį. Šis kaupsis planetos atmosferoje kol palaipsniuj ją užpildys, sukurs ozono sluoksnį ir marse bus galima būti be specialios yrangos.

Žinoma šiuolaikinėmis technologijomis teraformavimas yra labai ilgas procesas. Tai užtruktų apie 1000 metų. Reikia tikėtis, kad ateityje žmonija ras greitesnių būdų teraformacijai, nes Marsas po teraformacijos taptų nepaprastai gražia melsva ir žalia planeta.

VENERA. Tai planeta pavadinta romėnų meilės ir grožio deivės Veneros vardu. Kiekvieną rytą ir kiekvieną vakarą (aišku, jei nėra debesuota) skaisčiai, tarsi žvaigždė, pasirodo danguje. Ši planeta vadinama žemės sese yra antras taikinys po marso teraformavimui.

Veneros teraformavimas yra žymiai sudėtingesnis dalykas. Nors planeta yra beiveik tiksli kopija Žemei (ir dydis ir sandara daugmaž sutampa, skiriasi atmosferos sandara, paviršius, sukimosi aplink savo ašį greitis ir atstumas nuo saulės), tačiau nėra tokia svetinga kaip Marsas. Veneros atmosferą sudaro daugiausia siera ir anglies dioksidas. Dėl šių dujų sukelto hiper šiltnamio efekto ir lėto sukimosi aplink savo ašį, į saulę atsuktoje pusėje įkaista iki 450 laipsnių pagal celsijų.

Norint teraformuoti Venerą, visų pirmiausia reikėtų sukurti didelį dirbtinį šešėlį, kad planetoje susidarytų palankesnės sąlygos (T.y. planetos paviršiaus temperatūra sumažėtų ir atsirastų žemiškas dienos ir nakties ciklas). Tada naudojant cheminius procesus reikės sumažinti sieros ir anglies kiekį atmosferoje. Naudojant vandenilį turėtų susidaryti elementinė anglis, siera ir vanduo. Susidaręs vanduo užlietų apie 80% plokštaus planetos paviršiaus (žemėje užlieta apie 70%) tada prireiktų augalų, kad planetoje pradėtų rastis deguonis. Kiek laiko užtruktų veneros teraformavimas, negirdėjau.

Daugelis mokslininkų mano, kad kadaise abiejose planetose buvo apstu vandens ir galbūt egzistavo nors mikroskopinė gyvybė. Nors taip ir nebėra, abi planetos yra nepaprastos ir nuostabios. Tikėkimės, kad ateityje bus pasiekta tai ką aš aprašiau…

5 comments

  1. Grazus norai, nors ir skatyti nemazai kartu. Ziurint is technologinio progreso perspektyvos, nereikia atmesti ir varianto, kad iki tol kol zmonija bus pajegi terraforminti (nezinau atitikmens lietuviu kalboje) venera, galimas daiktas, kad jau bus surastas ir budas fiziskai manipuliuoti (tai yra pastebimai koreguoti tiek orbita, tiek apsisukimo aplink asi greiti) itin dideliais kosminiais kunais, tai gal bus galima apseiti ir be dirbtinio seselio?! Pavyzdziui gerokai atitolinus planeta nuo zvaigzdes? Na, o tu dienu komputeriai manau segebes sumodeliuoti sio veiksnio padarinius visai sistemai ir kitais koregavimais tai istaisyti.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *