NASA trisdešimties metų vizija

Šiandien aptikau tokį dokumentą, atrodo ką tik paskelbtą. Vadinasi jis „Enduring quests, daring visions: NASA astrophysics in the next three decades“ ir yra viešai prieinamas čia. Kaip jau turbūt supratote iš pavadinimo, tai yra NASA ateities planų aprašymas. Būtent astrofizikinių, t.y. čia nekalbama apie kosminius laivus ir zondus, bet rašoma apie naujus teleskopus ir ką jie stebės bei į kokius klausimus ieškos atsakymų. Visko neskaičiau, labai jau ilgas tekstas. Bet vien pažiūrėjęs į paveiksliukus ir jų aprašymus, radau keletą įdomių dalykų. Įdomiausias man buvo tas, jog per trisdešimt metų ketinama pasiekti pakankamą teleskopų raišką, kad būtų galima pagaminti grubius Žemės dydžio egzoplanetų žemėlapius iki dešimties parsekų nuotolio.

Aišku, vienu teleskopu tokio vaizdo gauti nepavyks, nes reikėtų ~500 km skersmens veidrodžio. Tačiau kosminės observatorijos, sujungtos į vieną tinklą, galėtų panaudoti interferometriją ir gauti panašius vaizdus. Labai tikiuosi, kad taip ir bus.

Laiqualasse

24 komentarai

  1. Na as savo vizija pafantazuosiu. Noreciau pakalbet apie galimybe statyt kosminius laivus orbitoje. Manau su siuolaikinem technologijom pasitelkus tokia technika turetu but galima salyginai nesunkiai statyt laivus, kurie pasiektu didziaja dali saules sistemu planetu. Siuo metu galingiausia raketa sugeba iskelti apie 120 000 kg svori i orbita. 50 000 kg uztenka kad butu galima nuskirsti i menuli ir atgal. Kokia 120 000 kg iki marso. Iki kitu planetu gali siekti po 200 000 kg ar 500 000 kg (spejimas, neskaiciavau). Siuo metu tiek iskelt nesugebame. Taciau, space dock’as sia problema issprestu. Vidutiniskai padaroma po 100 iskelimu i orbita per metus. Jei sakykim 20 iskelimu, po 100 000 kg, butu skirta space ship statymui kosmose, tai galetume iskelti apie 2 000 000 kg per metus. Dabar del statymo, panaudojant docking sistema (http://en.wikipedia.org/wiki/NASA_Docking_System) sujungti atskiras kuro dalis orbitoje, taip statant laiva. Del pacio stacion dock’o pastatymo, tai praktiskai butu tik prisisvartavimo modulis (daug docking system’u kurios leistu prisvartuot daug daliu vienu metu) ir mini vilkikas kuris galetu stumdyti orbitoje atskiras dalis ir jas sujungineti. Galetu buti ir nuotoliniu budu valdomas, net be zmoniu isikisimo, taip sumazinant islaidas.

    1. Manau, kad pamąstymai labai logiški, tačiau viskas atsiremia į kainą. Kiekvienas raketos iškėlimas kainuoja nemažai. Kaip vienas iš pavyzdžių – „NASA has a separate $1.9 billion contract with Orbital Sciences for eight operational flights“, t.y. 250 milijonų dolerių vienam Antares skrydžiui į TKS (info iš čia: http://www.spaceflightnow.com/antares/demo/130222hotfire/#.Ut-aNRBBtG8).

      Gali būti, kad daug pigiau pasirodys gabenti ir perdirbinėti žaliavas kosmose, iš asteroidų. Tai yra viena iš ilgalaikių idėjų, kurias išsako asteroidus kasinėti planuojančios kompanijos.

      1. Nedeciau daug vilciu i asteroidus. Na juose rasi metalo, rasi vandens, puiku. Vanduo gerai jei naudojami zmogiskieji istekliai, metalas laivu statybai? Del metalo, tai jis praktiskai bereiksmis, Saturn V kuro bakas sveria 131 000 kg, taciau pilnas jis sveria 2 300 000 kg, t.y. didziaja mases dali sudaro kuras. Butent kuras ir stabdo visa space exploration. Raketinio kuro aptikimas asteroiduose yra bergzias reikalas. Kaip manai ko kompanijos iesko asteroiduose. Vienas tikslas, retuji metalai. Nemanau kad asteroidu mininimas atnes apciuopiamos naudos.

        1. Kas del vandens tai Saturno ziedu mase 3 x 10^19 kg, sudaryta praktiskai is vandens, ir jau iskelta i orbita. Galima butu pasinaudot.

          1. Va apie tokius dalykus ir kalbu. Tiesa, kometos dažnai būna arčiau Žemės, nei Saturnas, tai jas panaudoti galbūt lengviau.

            Beje, vanduo ne vien astronautams reikalingas. Jį galima elektrolizuoti į vandenilį ir deguonį ir panaudoti varikliuose.

          2. Na jau uzsiminiau apie saturnp ziedus tai paklausiu. Girdejau idomia teorija kaip ziedai atsirado. Tikriausiai girdejai kad ismatuota jog ziedai nuolat atsinaujina, tai viena teorija teigia, kad saturno menulis, kuris yra kone traiskomas gravitacines saturno itakos, ir del to per vulkaninius issiverzimus isspauja savo vandens i orbita. Teko kazka panasaus girdet? Gal ir ne tiksliai nupasakojau, bet kazkur kazkada tokia ideja maciau. Teko girdet? Kiek tiesos tame?

            1. Neteko girdėti tokios hipotezės. Iš Encelado kažkiek pasipildyti žiedai turbūt gali, tik šiek tiek keista, kodėl tada žiedai nesitęsia iki pat Encelado orbitos (238 tūkst. km), o baigiasi ties ~140 tūkst. km nuo Saturno centro.

              1. „Enceladus seems to have liquid water under its icy surface. Cryovolcanoes at the south pole shoot large jets of water vapor, other volatiles, and some solid particles (e.g. ice crystals, NaCl particles, etc.) into space, totaling approximately 200 kg per second.[14] Some of this water falls back onto the moon as „snow“, some of it adds to Saturn’s rings, and some of it reaches Saturn. The whole of Saturn’s E Ring is believed to have been made from these ice particles“

                Neradau originalaus saltinio bet paskaiciuokim.

                Siuo metu irodyta jog E-ring susiformavo is Enceladus.

                Duomenys:
                E-ring mase: 10^9 kg
                Totali ziedu mase: 3 x 10^19 kg
                Isspjauna 200 kg/s

                E zieda Enceladus suformuoti uztrunka: 10^9 / (200 * 60 * 60 * 24) = 57 dienas. Esu tikras kad jis ten ilgiau yra :)
                Speciau jog jis ten „sedi“ jau milijarda ar daugiau metu, taigi per milijarda metu:
                200 * 60 * 60 * 24 * 365 * 1000000000 = 6.3 10^18 kg. Galima speti jog sedejo ilgiau ir visiskai suformavo ziedus. Arba formavimosi greitis kito laikui begant. Gali buti ziedu susiformavimo pagrindine priezastis.

                1. Na neitraukiau to jog neviskas patenka i ziedus. Neradau info kiek, kazin ar isvis zinoma. Na cia spekuliacijos. Bet siaip idomi hipoteze.

                2. Visgi manau, kad žiedai formuotis pradėjo iš medžiagos, likusios po Saturno ir jo palydovų susiformavimo. Aišku, Enceladas tikrai galėjo reikšmingai prisidėti prie žiedų ilgaamžiškumo, bet nebūtinai turėjo pateikti tiek pat medžiagos, kiek tuose žieduose dabar yra.

                  1. Na o man sunku patiket kad is medziagos po formavimosi, nes kitos planetos tokiu ziedu nesukure. Ne ka cia ir pasigincysi, akligatvis su tokioms teorijomis. Ne viena apie ziedus yra.

                    1. Žiedus turi ir Jupiteris, ir Uranas, ir Neptūnas. Tiesiog Saturno didžiausi ir gražiausi :)

        2. Manau, kad prieš prasidedant rimtam kitų planetų tyrinėjimui (turiu omeny ekspedicijas, kurios realiai gali nugabenti ten žmones ir įrangą bazei įrengti), bus sukurti radikaliai kitokie varikliai (joniniai, branduoliniai, Saulės burės, dar kas nors), kas leis drastiškai sumažinti erdvėlaivių mases. O štai radioaktyviųjų elementų asteroiduose rasti gal ir pavyktų (http://nextbigfuture.com/2009/08/how-much-uranium-is-in-solar-system.html).

          1. Na taip, rasi apsoliuciai visu elementu saules sitemoje, klausimas tik kiek… Is to straipsnio: Meteors tend to only have 0.008 ppm uranium(atkreipk i zodi only)
            Zemeje: 1.8 ppm at earth crust
            Tuo tarpu mums prieinama milijonai kvadratiniu kilometru zemeje kur mes jo galime ieskot kasinet, be jokiu vargu. Ir tai ne ka randame.

            1. Tikrai taip. Bet galbūt 0.008 ppm plius lengvas išgabenimas į kosmosą atperka 1.8 ppm plius sudėtingą išgabenimą? Be to, asteroiduose neturėtų kilti problemų dėl galimų ekologinių problemų ir panašiai. Ant biurokratijos susitaupo :)

          2. Beto, manau kad ekspedicijoms i kitas planetas, jau dabar galima. Ir gana pigiai. Butent pasinaudojant space dock’u.

            1. Va man klausimas ir kyla, kiek pigiai. Dabar nesuskaičiuosiu, bet jei kada nepatingėtum tą padaryti, būtų labai įdomu įvertinimas.

              1. Nemazai laiko uzimtu research’as. Gal kada… nieko nezadu. Jau siandien prisiskaiciavau,prisiresearchinau ir prisidiskutavau uz savaite, netrukdau daugiau, idomu buvo.

          3. Na dar turiu ideja, elektromagnetiniu bangu bures varomos CMBR spinduliuote. Imanoma ar ne? Pritaikomuma isivaizduociau lengvos mases objektams (space probe’ams) interstellar keliavimui.

            1. CMBR skleidzia apie 3K temperatura. Nezinau kiek ten tiksliai kosmose temperatura del saules taciau kazkur 100 kartu daugiau. Taigi 10 kartu didesniu atstumu nei mes dabar esame (kazkur uz saturno) saules bures taps tokio pat efektyvumo kaip ir CMBR bures. Taciau CMBR veikia visur. Ir space probe’as visa laika galetu naudotis energija.

              1. Ne visai teisingai skaičiuoji. Temperatūra proporcinga ne atstumo kvadratui, o šakniai iš atstumo. Taigi Saulės ir CMBR stūma suslygina kažkur už 10 tūkst. astronominių vienetų, t.y. nukeliavus apie 5% kelio iki Kentauro alfos.

            2. CMBR spinduliuotės galia labai nedidelė (3 * 10^-3 ergų per sekundę į cm^2), taigi ir stūmos bus labai nedaug (10^-13 dynų į cm^2, plg. Saulės 4,5*10^-5 dynų į cm^2 ties Žemės orbita). Be to, CMB šviečia iš visų pusių, taigi bent dalis stūmos kompensuotųsi, net jei sugebėtum padaryti burę, kuri iš vienos pusės viską atspindi, o iš kitos – sugeria.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.