Kąsnelis Visatos CIV: Labai naminė savaitė

Ieškodamas praėjusios savaitės naujienų, radau beveik vien pranešimus apie Saulės sistemos įvykius. Prie jų prisidėjo dar pora žinių apie egzoplanetas ir viena kosminė nuotrauka, ir šitaip susidarė visas kąsnelis. Taigi skaitykite po kirpsniuku.

***

TKS darbo pratęsimas. Praeitą savaitę rašiau, kad Tarptautinės kosminės stoties darbo laikas pratęstas bent iki 2024-ųjų metų. Įvairūs su kosmoso tyrimais susiję asmenys, savaime suprantama, tokia žinia džiaugiasi, tačiau sako, kad reikėtų numatyti dar ilgesnį stoties darbo laiką, pavyzdžiui, iki 2050-ųjų. Tai leistų planuoti ilgalaikius stotyje atliksimus tyrimus, kurie galėtų tęstis net ne metus, o dešimtmečius. Šitaip būtų paruošta dirva ateities žmonių kelionėms ir ilgalaikėms misijoms tolimesniame kosmose (pvz. Mėnulyje ar Marse).

Kitas įdomus dalykas apie TKS – ar žinojote, kad ten internetas įvestas tik 2010-aisiais metais? Anksčiau visi pranešimai iš stoties ir į ją keliaudavo komunikacijų paketais. Net ir dabar internetas ten nėra ypatingai greitas; šviesolaidžio kabelio juk neatvesi.

***

Kinai Mėnulyje. Trumpai pamiegoję, Kinijos nusileidimo aparatas Chang‘e-3 ir mėnuleigis Yutu atsibudo ir tęsia tyrimus. Štai jie atsiuntė daugiau spalvotų nuotraukų, iš kurių sudėta visa nusileidimo vietos panorama. Tuo tarpu Kinija jau kalba apie žmonių siuntimą į Mėnulį. Tiesa, tokios misijos palaukti reikės bent dešimt metų, bet iki jos kinai snausti nežada: jau patvirtinta, kad 2017-aisiais metais į Mėnulį išskris zondas Chang‘e-5, kurio tikslas – pargabenti į Žemę apie du kilogramus Mėnulio uolienų.

***

Vis dar tęsiant kalbą apie Mėnulį, štai jums pažintinis filmukas, aiškinantis, ką rastume iš Žemės nematomoje (tik nevadinkit jos „tamsiąja“!) Mėnulio pusėje:

[tentblogger-youtube -dKPT4qSIww]

***

Atsisveikinimas su ISON. Praeitą savaitę Žemė praskriejo pro ISON orbitos plokštumą, taigi ir pro galimas nuo kometos (ar jos liekanų) atskilusias dulkes. Buvo manoma, kad tai galėtų sukelti nedidelį meteorų lietų. Deja, atrodo, kad nieko panašaus neįvyko, nes visi pranešimai apie tokį reiškinį buvo paskelbti prieš jį, o ne po. Taigi paskutinio ISON pasispardymo nebuvo

***

Rosetta atsibunda. Beveik dešimtį metų skrajojęs Saulės sistemoje, o nuo 2011-ųjų birželio miegojęs ilgu miegu, Europos kosmoso agentūros zondas Rosetta šiandien atsibunda. Dar ryte įsijungė žvaigždžių sekikliai, kurie leido Rosetai susiorientuoti erdvėje; tada varikliai sustabdė zondo sukimąsi ir nukreipė jį taip, kad Saulės šviesa kristų ant fotoelementų. Galiausiai ryšių antena į Žemę atsiuntė pasisveikinimą, kuris perduotas ir į zondo Twitter paskyrą.

Rosetos taikinys – kometa 67P/Čuriumov-Gerasimenko, pavadinta pagal du atradėjus iš Kijevo universiteto ir atradimo metus. Kometa skrajoja vidinėje Saulės sistemos dalyje, o arčiausiai prie Saulės priartėja per 1,3 astronominio vieneto (t.y. 1,3 karto didesniu atstumu, nei Žemės orbitos spindulys). Zondas kometą tyrinės ne tik iš tolo, bet ir nuleis ant jos tyrimų aparatą. Tiesa, šito dar reikės palaukti iki antrosios metų pusės.

***

Kelionė į asteroidą. 2016-aisiais iš Žemės pakils, o 2018-aisiais asteroidą Bennu turėtų pasiekti NASA zondas OSIRIS-REx. Kartu su NASA šią misiją organizuojanti viešoji įstaiga The Planetary Society paskelbė, kad visi norintys galės… užsisakyti, kad jų vardas (ar kokia trumpa žinutė) būtų išraižyta mikročipe, kuris šiame zonde skris į asteroidą ir atgal. Jei norite tą padaryti, laiko turite iki rugsėjo pabaigos.

***

Marso tyrimų jubiliejai. Prieš dešimt metų į Marsą išskrido Europos kosmoso agentūros zondas Mars Express. Šiam jubiliejui pažymėti išleistas filmukas, sudėtas iš zondo atsiųstų nuotraukų. Jame galite virtualiai paskraidyti virš milžiniškų lygumų, kurios kadaise buvo apsemtos tvinstančių upių.

Kitą, irgi dešimties metų, jubiliejų švenčia marsaeigis Opportunity. Jo misija turėjo trukti tik 90 dienų, bet jau įžengė į antrą dešimtį metų. Ir nežada sustoti: Opportunity atsiuntė nuotraukų iš pirmojo įkopto kalno viršūnės. Solander Point atrodo štai taip. Dar naujesnė Opportunity įdomybė – per dvylika dienų iš kažkur išdygęs akmuo. Pirmą kartą padarius aplinkos nuotrauką, jo ten nebuvo, o po dvylikos dienų nedidelis akmenukas lyg niekur nieko gulėjo ten, kur Opportunity tikrai nieko nelietė. Manoma, kad jis galėjo iššokti iš po marsaeigio rato (pastarasis važiavo vos už poros metrų nuo akmens atsiradimo vietos), bet neatmetami ir kiti variantai, pavyzdžiui arti esančio dujų geizerio.

***

Kuiperio žiedo keistenybės. Kuiperio žiedas yra asteroidų ir kometų telkinys už Neptūno orbitos. Dalies jį sudarančių objektų orbitos yra daugmaž apskritiminės ir susitelkusios toje pačioje plokštumoje, kurioje ir planetų orbitos – šie Kuiperio žiedo objektai (KBO) vadinami „šaltais“. Tuo tarpu kitų, „karštų“, objektų orbitos yra elipsinės ir pasvirusios į planetų (ekliptikos) plokštumą. Naujo tyrimo metu nustatyta, kad šių dviejų populiacijų objektų dydžių pasiskirstymas yra nevienodas. Karštųjų KBO dydžių skirstinys yra labai panašus į didžiųjų planetų orbitose įkalintų asteroidų-trojėnų skirstinį; tai leidžia spręsti, kad ir KBO, ir trojėnai susiformavo tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – būtent taip prognozuoja standartinis Saulės sistemos susidarymo modelis, vadinamas Nicos modeliu (nes jis sukurtas Nicos universiteto mokslininkų). Tuo tarpu šaltųjų KBO skirstinys yra kitoks – tarp jų gerokai mažiau didelių objektų. Tai ne tik prieštarauja Nicos modeliui, bet ir modeliui, pagal kurį šie objektai susiformavo maždaug tose pačiose orbitose, kokiose yra dabar. Kaip išspręsti šį klausimą, kol kas neaišku; galbūt užteks tik šiek tiek patobulinti Nicos modelį, o gal reikės jį peržiūrėti iš esmės. Tyrimo rezultatus aprašantis mokslinis straipsnis yra čia.

***

Artima egzoplaneta. Vos pernai atrasta dvinarė rudųjų nykštukių – neįsižiebusių žvaigždžių – sistema, esanti tik už dviejų parsekų nuo Saulės, galimai turi ir planetą. Dabar atlikti astrometriniai sistemos stebėjimai – nustatytas jų judėjimas dangaus skliautu. Iš to paaiškėjo, kad rudųjų nykštukių masės yra 30 ir 50 Jupiterio masių, o aplink masės centrą jos apsisuka per 20 metų. Tačiau vien dviejų kūnų gravitacija jų judėjimo visiškai paaiškinti neįmanoma; kai kuriuos trajektorijos netolygumus geriausiai paaiškintų maždaug 3 kartus už Jupiterį masyvesnė planeta, besisukanti aplink vieną arba abi nykštukes. Tyrimai pristatomi Astronomy & Astrophysics žurnalo straipsnyje.

***

Planetos spiečiuose. Ilgą laiką buvo manoma, kad žvaigždžių spiečiuose planetos turėtų būti sutinkamos rečiau, nei prie pavienių žvaigždžių, nes stipri spiečiaus spinduliuotė ir sparčiai kintanti gravitacija išardytų planetas dar nespėjusias susiformuoti. Visgi pastaruoju metu toks mąstymas keičiasi. Prie pokyčių prisideda ir tokie atradimai, kaip naujausias trijų planetų aptikimas prie M67 spiečiaus žvaigždžių. Iš tyrimo duomenų galima spręsti, jog planetų dažnumas prie spiečiuose esančių žvaigždžių yra panašus, kaip ir prie lauko žvaigždžių („lauku“ astronomijoje vadinama erdvė, kuri nėra spiečius), tiesiog spiečiuose planetas sunkiau aptikti. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Astronomy & Astrophysics.

***

Raudonojo stačiakampio ūkas. ©Adam Block/Mount Lemmon SkyCenter/University of Arizona

Kosmose dauguma dalykų yra sferiniai ar bent jau apvalūs. Bet ne visi. Būna stačiakampių kraterių, būna spygliuotų formų, o čia matome stačiakampį ūką. Tiesa, iš kosmoso darytose nuotraukose matyti, kad jis nėra stačiakampis, o greičiau X formos su įvairiomis sudėtingomis dujų juostomis aplink. Tokią struktūrą sukuria kūginės tėkmės, lekiančios iš centre esančios žvaigždės.

***

NASA vizija. Jau rašiau apie tai, kad NASA paskelbė trisdešimties metų astronominių tyrimų planą. Dabar apie jį trumpai ir populiariai rašo UniverseToday. Iš esmės planas suskirstytas į atsakymų į tris klausimus paieškas. Tie klausimai – pakankamai fundamentalūs. Ar mes vieni (egzoplanetų paieška, tyrimai, gyvybės pėdsakų paieškos)? Kaip mes čia atsiradome (Visatos struktūros raidos, galaktikų ir žvaigždžių evoliucijos tyrimai)? Kaip veikia Visata (ankstyvųjų Visatos amžių, kosminės foninės spinduliuotės tyrimai)? Visai neblogai, ypač turint omeny, kad NASA biudžetas jau keletą metų tikrai nespindi.

***

Štai ir visos naujienos šią savaitę. Komentarai, kaip visada, laukiami.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *