Kąsnelis Visatos XCVII: Adios, ISON?

Šią savaitę visų akys (tikiuosi, tik perkeltine prasme) buvo nukreiptos į Saulę, pro kurią penktadienį pralėkė kometa ISON. Bet tai – ne vienintelė savaitės astronominė naujiena. Visas jas skubu trumpai pristatyti. Kaip visada, skaitykite po kirpsniuku.

***

Taigi, ISON. Praskrido pro Saulę ir subyrėjo. Arba nesubyrėjo. Arba subyrėjo. Net ir po trijų dienų dar galutinai neaišku. Teleskopai, žiūrintys į Saulę, yra per mažos raiškos arba jautrumo, kad pamatytų kometos branduolį (arba tai, kas iš jo liko), o Hablas į ISON pasižiūrėti galės tik po kelių savaičių. Naujausiomis žiniomis, ISON blausiasi, bet dar visko su ja gali būti. O kiek anksčiau ji labai netikėtai buvo pradėjusi ryškėti po perihelio. Dar anksčiau atrodė, kad po perihelio iš jos neliko nieko. O visą šitą situaciją paaiškinti bando Space.com, Blogasis Astronomas Phil‘as Plait‘as ir ISON stebėjimams skirtas tinklalapis.

***

Šiandien į Mėnulį turėjo pakilti Kinijos zondas-mėnuleigis. Mūsų palydovą jis pasieks po dviejų savaičių, o jei misija bus sėkminga, tai bus pirmasis mėnuleigis Mėnulyje po 37-erių metų pertraukos. Tuo tarpu NASA dar tik planuoja 2018-aisiais į Mėnulį nusiųsti mėnuleigį, kuris prie pietų ašigalio ieškotų vandens ir deguonies.

***

Tuo tarpu Indijos zondas MOM sėkmingai keliauja į Marsą. Pirmiausia jis pasisukiojo aplink Žemę ir padarė nuotraukų. Tuo tarpu net šešis kartus buvo truputį pakeista jo orbita, vis tolinant apocentrą (tolimiausią tašką) nuo Žemės, kol galiausiai septintasis pakeitimas buvo lemtingas ir zondas iškeliavo į dešimties mėnesių trukmės tarpplanetinę kelionę. Marsą MOM pasieks kitų metų rugsėjo pabaigoje.

Pastaruoju metu buvo mažai naujienų iš Smalsiuko. Bet jis niekur nepradingo, tik prieš porą savaičių patyrė nedidelį gedimą elektros sistemoje. Visgi gedimą pavyko pašalinti ir darbai – moksliniai aplinkos tyrimai bei kelionė Sharp kalno link – tęsiasi.

***

NASA paskelbė, jog ketina bendradarbiauti su asteroidų kasinėjimo kompanija „Planetary Resources“ ir kurti asteroidų aptikimo programinę įrangą. Atrodo, kad bendradarbiavimo esmė – NASA finansavimas ir stebėjimų duomenys bus apjungiami su Planetary Resources kuriama programine įranga, kad būtų galima tuose duomenyse identifikuoti ir charakterizuoti artimus Žemei objektus, t.y. įvairaus dydžio kosminius akmenukus. Programinė įranga remsis ir „crowdsourcing“, t.y. daugelio vartotojų darbu, panašiu, kaip dabar daroma Zooniverse projektuose Galaxy Zoo ir panašiuose.

***

Atrodo, kad Keplerio teleskopą dar galima panaudoti egzoplanetų paieškoms. Nors neveikia du iš keturių jo diskų, savo sukimusi palaikančių teleskopą nutaikytą tiksliai į vieną tašką, iš principo įmanoma pasinaudoti Saulės spinduliuotės slėgiu, siekiant išlaikyti teleskopą beveik tris mėnesius nutaikytą viena kryptimi. Tai leistų ieškoti artimų savo žvaigždėms egzoplanetų įvairiuose dangaus lopiniuose.

Nors Kepleris kol kas egzoplanetų nebeieško, jo duomenyse randama vis naujų įdomybių. Pavyzdžiui, pirma sistema, turinti analogišką mūsiškei hierarchiją. Sistemoje KOI-351 yra žinomos septynios planetos, iš kurių dvi yra dujinės milžinės, o penkios – maždaug Žemės dydžio. Dar įdomu tai, kad trys iš septynių planetų sukasi nuo savo žvaigždės nutolusios beveik tokiais pat atstumais, kaip Merkurijus, Venera ir Žemė – nuo Saulės. Tiesa, tai yra beveik pačios išorinės planetos (4-a, 6-a ir 7-a, skaičiuojant nuo žvaigždės); visa sistema yra labai susipaudusi. Bet hierarchija – uolinės planetos arčiau žvaigždės, o dujinės milžinės toliau, kaip ir Saulės sistemoje – yra kol kas unikalus atradimas.

***

Pusė Paukščių Tako. Paspaudus pagalaktėja. ©Miguel Claro

Savaitės paveiksliukas – mūsų Galaktikos vaizdas, sudėtas iš 18-os nuotraukų. Nuotraukos darytos Kanarų salose, bet joms neprireikė ypatingai brangių teleskopų; užteko astronomams-mėgėjams prieinamos įrangos.

***

Kokios formos yra Paukščių Tako centrinis telkinys? Nors atrodytų, kad tokie dariniai turėtų būti elipsiniai, iš tikro juos sudarančios žvaigždės ir tamsioji materija gali judėti labai įvairiomis orbitomis. Viena iš tokių galimybių – žemės riešuto kevalo (arba aštuoniukės) formos orbita. Naujausi skaitmeniniai modeliai rodo, kad mūsų Galaktikos centriniame telkinyje dominuoja būtent tokios žvaigždžių orbitos. Tiesa, stebėjimais patikrinti šiuos teiginius sudėtinga, nes nustatyti Galaktikos struktūrą, patiems joje esant, yra nelengva užduotis. Susidomėję gali pabandyti įveikti ir mokslinį straipsnį, esantį arXiv duombazėje.

***

Žvaigždėdara ir žvaigždėmira Magelano debesyje. ©ESO

NGC 2035 yra žvaigždėdaros regionas Didžiajame Magelano debesyje, palydovinėje Paukščio Tako galaktikoje. Naujoje Labai dideliu teleskopu (Very Large Telescope; nesijuokite) darytoje nuotraukoje matome jaunų žvaigždžių kuriamus burbulus ir tėkmes (dešinėje) bei supernovos sprogimo liekaną (kairėje). Gimimas ir mirtis vienoje vietoje.

***

Kai iš teleskopo gaunama daugiau duomenų, nei spėja apdoroti tyrėjų turimi kompiuteriai, šį darbą galima patikėti visų norinčiųjų prietaisams. Yra keletas tokių projektų, ne visi jie astronominiai (pvz. Mersenne@home ieško pirminių skaičių, Folding@home – baltyminių struktūrų). Einstein@home ieško gama spindulius skleidžiančių pulsarų – ypatingai greitai besisukančių neutroninių žvaigždžių – kurie gali slėptis Fermi gama spindulių teleskopo duomenyse. Ir štai atrasti pirmi keturi objektai. Įdomu tai, kad jie nebuvo aptikti radijo teleskopais; tai reiškia, kad jų radijo bangas spinduliuojančios čiurkšlės niekada nėra nukreiptos į Žemę, o platesnės gama spinduliuojančiosios – yra.

***

Gal norite paremti naujovišką kosminių palydovų technologiją? Galite prisidėti prie Kickstarter kampanijos paleisti į orbitą bandomuosius palydovus, kurie turėtų sugebėti patys susiremontuoti. Studentų inžinierių iš Kanados grupė siekia išbandyti medžiagą, kuri, atsiradus pažeidimams, pati sureaguoja ir „užsilopo“, kosminėje erdvėje. Jie tikisi, kad ateityje iš tokios medžiagos galima būtų gaminti palydovų korpusus.

***

Štai ir visos žinios šiai savaitei. Kaip visada, laukiu komentarų ir klausimų.

Laiqualasse

2 komentarai

  1. ISON blaustasi
    blaustasi –> blausiasi
    Šiaip jau tiksliau būtų „blėsta“ ar „blanksta“.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *