Kąsnelis Visatos XCIII: Arčiau namų

Šią savaitę Visatos naujienos kažkaip susitelkusios labai arti namų – beveik viskas, ką radau įdomaus, yra iš Saulės sistemos. Na, bet ir tokios žinios, manau, vertos jūsų dėmesio, taigi žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite.

***

Naujausi stebėjimų duomenys rodo, kad vandenyno apledėjimo plotas aplink Antarktidą šiemet yra didesnis nei bet kada nuo palydovinių stebėjimų pradžios. Tiesa, padidėjimas nėra žymus, lyginant su pastaraisiais keletu metų. Apsidžiaugusius, kad šie duomenys paneigia visuotinį atšilimą, skubu perspėti, jog rezultatus interpretuoti reikėtų kaip tik priešingai: ledo vandenyne daugėja todėl, kad vandenyno paviršiuje kaupiasi mažesnio druskingumo vanduo, atitekantis nuo tirpstančių ilgaamžių Antarktidos ledynų bei iškrentantis kaip lietus ir sniegas, o šiuos reiškinius sukelia būtent šylantis klimatas.

***

Pora naujienų iš kosminių technologijų fronto. Kompanija SpaceX, kurių Dragon kapsulė reguliariai tiekia atsargas Tarptautinei kosminei stočiai, pasirašė sutartį su NASA, pagal kurią galės naudotis Stennis tyrimų centru Misisipėje, bandydama naujovišką metanu varomą raketą.

Tuo tarpu jau pačios NASA kuriamas erdvėlaivis Orion, kuriuo astronautai turėtų skristi į „gilųjį kosmosą“ (t.y. toliau, nei Mėnulis), šią savaitę buvo pirmą kartą įjungtas. Ta prasme, įjungtos elektrinės sistemos, patikrintas energijos tiekimas ir jų veikimas. Niekas nesprogo, viskas veikia taip, kaip ir turėtų. Pirmajam bandomajam skrydžiui Orionas pakils mažiau nei po metų.

***

Šiuo metu nakties danguje galima matyti net keturias kometas (tiesa, visoms prireiks bent jau žiūronų): Lovejoy, Encke, X1 (Linear) ir ISON. Ir jos visos matomos panašia kryptimi, gretimuose Berenikės garbanų, Liūto ir Vėžio žvaigždynuose. Savaime suprantama, astronomai-mėgėjai jas visaip fotografuoja ir dėlioja animacijas, kurių keletą rasite čia. Jei jūs irgi fotografuojate kometą ISON, galite sudalyvauti konkurse: kasdien galite siųsti po vieną nuotrauką Facebook‘e arba el. paštu, o geriausių nuotraukų autoriai laimės visokių teleskopinių prizų.

***

Kometų, žinoma, yra ne tik dabar. Štai prieš 23 milijonus metų viena kometa sprogo Žemės atmosferoje ir pažėrė ugninį lietų ant tų vietų, kur dabar yra Egiptas. Ugnis smėlį pavertė stiklu, o šio stiklo gabaliukų galima rasti netgi senovės Egipto papuošaluose. Bet įrodymas apie tai, kad stiklo klodai po Egipto smėlynais kilo būtent dėl kosminio sprogimo, yra kometos branduolio gabaliukas, rastas viename iš tų dykuminio stiklo gabalų.

***

Grįžtant dar toliau į Žemės praeitį, kometų ir meteoritų smūgiai galėjo sudaryti sąlygas gyvybei mūsų planetoje atsirasti. Jau kurį laiką kalbama apie tai, kad tokie smūgiai galėjo į Žemę atnešti organinius junginius; bet naujo tyrimo rezultatai yra kitokie. Juose, remiantis seniausių žinomų meteoritų smūgių kraterių analize, teigiama, kad tokiose terpėse galėjo susiformuoti pirmi į ląsteles panašūs junginiai. Jie buvo sudaryti iš RNR molekulių (panašių į DNR), baltymų ir viską gaubiančių riebalinių membranų. Šitaip pagreitėjo RNR ir baltymų sąveika, davusi pradžią DNR ir bendrai visai gyvybei.

***

Šiaurės pašvaistė šiaurinėje Norvegijoje. ©Frank Olsen

Savaitės paveiksliuku parinkau Šiaurės pašvaistę, kurių pastaruoju metu buvo matyti daug ir gražių. Jas sukėlė pastarosiomis savaitėmis staigiai padidėjęs Saulės aktyvumas.

***

Netrukus Marso link išskris net du nauji zondai: Indijos MOM ir NASA valdomas MAVEN. Jie abu tirs Raudonosios planetos atmosferą, tačiau naudos šiek tiek skirtingus prietaisus. Būtent todėl abiejų zondų valdytojai ketina bendradarbiauti, ieškodami atsakymų į svarbiausius mokslinius klausimus: kaip Marsas prarado atmosferą ir skystą paviršinį vandenį, bei kokia buvo Marso atmosferos sudėtis planetos apyaušryje.

***

Atrasta planeta, kuri neturėtų egzistuoti. Panašūs pranešimai jau yra matyti ne kartą, taigi ir šįsyk paaiškinimas turėtų būti atrastas, bet situacija tikrai įdomi. Keplerio-78b yra uolinė planeta – tai nustatyta apskaičiavus jos spindulį bei masę. Tačiau ji nuo savo žvaigždės nutolusi vos per pusantro milijono kilometrų – šimtą kartų mažiau, nei Žemė nuo Saulės. Kai ta sistema buvo labai jauna, žvaigždės spindulys viršijo dabartinį planetos orbitos spindulį, taigi planeta negalėjo susiformuoti ten, kur yra dabar. Taip pat ji negalėjo ir atmigruoti į tokią padėtį, nes jei jau atmigravo iki ten, tai nėra žinoma mechanizmo, kuris galėjo ją sulaikyti nuo migracijos iki pat žvaigždės ir visiško sudegimo. Taigi iš kur ji atsirado? Kol kas atsakymo nėra. Kaip ten bebūtų, šis atradimas – maždaug Žemės masės planetos taip arti savo žvaigždės – teikia vilčių, kad gerai išnaudojant dabartinių teleskopų galimybes, pavyks aptikti ir daugiau panašių planetų.

***

Mokslininkai nustatė, jog yra 20-50 procentų tikimybė, kad per artimiausią šimtą metų nakties danguje plika akimi galėsime matyti supernovos sprogimą. Paskutinį kartą toks įvykis buvo 1604-aisiais metais. Tyrimu taip pat nustatyta, kad infraraudonųjų spindulių signalas, kuris lengviau prasiskverbtų pro dulkes mūsų Galaktikoje, galėtų būti išnaudotas tiriant, kaip vystosi supernovos sprogimo liekana per pirmąsias minutes po paties sprogimo. Tačiau tam, kad pakankamai greitai aptiktume sprogimą, reikalingas nuolat visą dangų stebintis detektorių tinklas. Tokie detektoriai galėtų remtis neutrinais; šių elementariųjų dalelių daug išspinduliuojama sprogimo metu, o jie mus pasiekia šiek tiek anksčiau, nei fotonai (taip yra todėl, kad neutrinai išspinduliuojami anksčiau, nei šviesa ištrūksta iš sprogstančios žvaigždės apvalkalo).

***

Tamsioji materija, sudaranti penkias šeštąsias visos medžiagos Visatoje, yra labai sunkiai aptinkama (taip ir turėtų būti, nes ji su kita medžiaga sąveikauja beveik vien tik gravitaciškai). Naujas detektorius LUX (Large Underground Xenon detector), įrengtas požeminiame tyrimų centre Pietų Dakotos valstijoje JAV, per tris mėnesius neaptiko nieko. Aišku, darbas dar tik prasideda, bet toks rezultatas jau yra įdomus, nes prieštarauja ankstesniems kitų detektorių lyg ir aptiktiems tamsiosios materijos signalams; pastarųjų signalų savybes perskaičiavus naujojo detektoriaus jautrumui gaunama, kad LUX turėtų aptikti maždaug po signalą per pusantros valandos. Kaip paaiškinti šį neatitikimą, kol kas nežinia.

***

Štai tiek žinių lapkričio pradžiai. Komentarai, pastebėjimai ir klausimai, kaip visada, laukiami.

Laiqualasse

4 komentarai

  1. Na bet ir tokios žinios
    ->
    Na, bet ir tokios žinios

    Dar iš ankstesnio kąsnelio – „time-lapse“ galėtų būti „laikjuostė“ ar „laikvaizdis“. Galvojau dar apie „laikšuolius“, bet gal čia labiau su reliatyvumu siejama būtų :)

    1. Ačiū už pasiūlymus. „Laikjuostė“ būtų labiau „timeline“, kas visgi yra neretas ir kitką reiškinatis terminas. „Laikvaizdis“ gal ir neblogai. „Laikšuolis“ kaip žodis patinka, bet tikrai kažkokias keliones laike primena. Taigi „laikvaizdis“ it is :)

Komentuoti: punktyras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.