Kąsnelis Visatos XCII: Tūkstantis ir viena egzoplaneta

Šią savaitę pasiekta tūkstančio patvirtintų egzoplanetų riba, išjungtas teleskopas Plankas, o Titane rasta daug ežerų. Ir dar visko įdomaus nutiko. Tad žiūrėkite po kirpsniuku ir pažindinkitės.

***

Jei po dvidešimties metų į Žemę atsitrenks asteroidas, tai nebus nesėkmė. Tai bus mūsų kvailumo įrodymas. Maždaug taip pareiškė vienas iš grupės kosmoso tyrinėtojų, buvęs NASA astronautas Edas Lu (Ed Lu), kalbėdamas apie asteroidų keliamą grėsmę. Kaip jos išvengti, buvo diskutuojama šią savaitę vykusiame susitikime Niujorke. Tobulėti yra daug kur – reikia asteroidus ištirti, sukurti ir išbandyti jų orbitų pakeitimo metodus, ir panašiai. Prie galimai pavojingų asteroidų paieškų prisidėti galite ir jūs: pradedamos rinkti lėšos teleskopų grupei, kuri bus skirta būtent galimai pavojingų asteroidų paieškai. Susimetam ant didžiausio parėmimo (8000 eurų) ir pavadinam asteroidą Medeišiu?

***

Naujausias NASA Mėnulio tyrimų zondas, LADEE, pasiekė darbinę orbitą 250 km virš Mėnulio paviršiaus. Jau atlikti naujoviškos lazerinio ryšio sistemos bandymai, kol kas viskas, atrodo, vyksta labai sėkmingai (ypač turint omeny, kad įėjimą į orbitą prižiūrėjo tik keletas darbuotojų, nes kiti buvo išsijungę kartu su JAV valdžia).

***

Dar keletas kometos ISON paveiksliukų. Tarp jų ir timelapse’as turėtų būti (kaip gražiai lietuviškai išversti?), bet man kažkodėl neveikia. Gal jums veiks. Nuotraukose turbūt atkreipėte dėmesį, kad kometa yra žalsva. Tokią spalvą jai suteikia garuojančios cianogeno (anglies ir azoto junginio) bei anglies dujos, apšviestos Saulės spindulių.

Greta ISON su žiūronais galima pamatyti ir kitą kometą – taip pat žalią 2P/Encke. Ji šiuo metu juda pro Liūto žvaigždyną Mergelės link (abu žvaigždynai yra kiek žemiau Didžiųjų Grįžulo ratų). Kur tiksliau jos ieškoti, galite pasižiūrėti čia.

***

Senokai nieko nerašiau apie Titaną. Bet dabar Cassini pažėrė naujų vaizdų, tarp kurių randame ir šiaurės ašigalio infraraudonų nuotraukų mozaiką, o joje atsiveria ežeringas kraštovaizdis. Didžiausi Titano ežerai plotu šiek tiek didesni už Baltijos jūrą, taigi juose tikrai būtų kur paplaukioti; tik, žinoma, jie pilni ne vandens, o angliavandenilių, daugiausia metano ir etano. Taip pat nežinia, koks šių ežerų gylis; yra hipotezių, kad jie gali jungtis tarpusavyje Titano gilumoje.

***

Praeitą savaitę rašiau, kad jau tuoj turėsime 1000 egzoplanetų, o dabar taip ir yra. Atkreipkite dėmesį, kad čia skaičiuojamos patvirtintos egzoplanetos; patvirtinimui reikalinga tiesioginė nuotrauka arba identifikavimas spindulinių greičių metodu. Šiuo metu dar daugiau nei du tūkstančiai egzoplanetų, aptiktų kitais būdais (daugiausia Keplerio teleskopu tranzitų metodu), laukia patvirtinimo.

Viena iš žymesnių egzoplanetų tyrinėtojų yra Sara Siger (Sara Seager), dirbanti Masačiusetso technologijų institute. Nors jos darbas yra teoretinis, taigi egzoplanetų ji pati neaptiko, bet vis tiek reikšmingai prisidėjo prie mūsų supratimo apie egzoplanetas ir jų evoliuciją gilinimo. UniverseToday publikuoja interviu su ja.

***

Neseniai rašiau apie tai, kas per dalykas yra šviesos aidas ir kaip jį galima panaudoti tyrinėjant šviesos šaltinių istoriją. Ir štai pranešama, kad rentgeno spindulių aidas molekuliniuose debesyse atskleidžia mūsų Galaktikos centrinės juodosios skylės Sgr A* aktyvumą per pastarąjį šimtą metų. Jau apie dešimtmetį žinomas šviesos aidas viename iš netoli centro esančių molekulinių debesų, bet dabar nustatyta daug daugiau įvairaus stiprumo aidų. Iš jų susideda įvairių juodosios skylės aplinkos šviesio padidėjimų vaizdas, kažkuo primenantis šiuo metu ten stebimus nereguliarius žybsnius.

***

NGC 7635, arba Burbulo ūkas. ©Terry Hancock

Savaitės paveiksliukas – gražus ūkas gražioje aplinkoje. Tiesiog, nes gražu. Paveikslas sudėtas iš nuotraukų, darytų per įvairius filtrus, taip atskleidžiant detales, kurių plika akimi nepamatytume net galėdami įžiūrėti tokius tolimus objektus.

***

Yra toks Bumerango ūkas, kurio dujų temperatūra tesiekia vieną laipsnį virš absoliutaus nulio. Tai yra žemesnė temperatūra, nei kosminės foninės spinduliuotės. Kodėl? ALMA milimetrinių bangų teleskopų masyvu gautos nuotraukos galbūt padės atsakyti į šį klausimą. Atrodo, kad ūkas, gaubiantis gyvenimą bebaigiančią žvaigždę, sparčiai plečiasi, todėl jo dujos vėsta sparčiau, nei žvaigždės ar kitų šaltinių šviesa gali jas įkaitinti.

***

Atrasta nauja raudoniausia dėmė danguje! Turiu omeny tolimiausią galaktiką; kuo toliau objektas nuo mūsų nutolęs, tuo labiau paraudonavęs jo vaizdas, o labai tolimos galaktikos paprastai aptinkamos tik pačiuose tolimiausiuose infraraudonųjų spindulių filtruose. Dabar aptikta galaktika, pavadinta labai romantiškai z8_GND_5296, kurios spektro raudonasis poslinkis siekia net 7,51. Tai reiškia, kad dabar mus pasiekia galaktikos šviesa, išspinduliuota praėjus vos 700 milijonų metų po Didžiojo sprogimo. Tokių objektų aptikimas yra labai svarbus aiškinantis, kaip pradėjo formuotis struktūra Visatoje.

***

Prieš keletą dienų buvo išjungtas orbitinis teleskopas Plankas, beprecedentiškai tiksliai nufotografavęs kosminę foninę spinduliuotę. Ta proga teleskopą valdanti Europos kosmoso agentūra paviešino keletą įdomių Planku darytų nuotraukų, pavyzdžiui Šaplio superspiečiaus vaizdą. Planko duomenys parodo, kaip plačiai spiečiuje pasklidusios dujos, anksčiau aptiktos tik rentgeno spindulių diapazone (rožinės dėmės).

***

Na ir pabaigai dar keletas gražių vaizdelių. Kaip elgiasi vilkelis, paleistas suktis mikrogravitacijos sąlygomis Tarptautinėje kosminėje stotyje? Ogi vartosi visaip, bet gana reguliariai. Jei prie vilkelio pritvirtiname šviestukų ir viską nufotografuojame su ilgu išlaikymu, gauname labai įdomių vaizdų.

***

Štai tiek naujienų spalio pabaigai. Kaip visada, laukiu komentarų.

Laiqualasse

4 comments

    1. Kometos ISON perihelis (artimiausias Saulei orbitos taškas) numatomas lapkričio 23 dieną. Netrukus po jo kometa turėtų spindėti ryškiausiai, jei tik nesubyrės į gabaliukus.

  1. Prie progos(žinutė apie Sara Seager) – jei kada norėsis brūkštelk apie tiek institutus/universitetus/ir pan., tiek ir asmenis, kurie astronomijoje ką nors veikia ir yra tos veiklos lyderiai(profiliuojasi tam tikroje srityje). Pvz. gal „Masačiusetso technologijų institutas realiai generuoja idėjas apie egzoplanetas“. Mintis viso to – kad paprasčiau būtų atsirinkti, kiek vienos ar kitos įstaigos skelbiamos naujienos yra „svarios“ bendrame naujienų kontekste. Dėl ko tokia idėja yra? – man asmeniškai sunku atsirinkti mokslines naujienas nuo „mokslinės fantastikos“ naujienų(t.y. „psaudo naujienų“, pseudo universitetų ir pan.). Ypač aktualu skaitant rusiškus tekstus/įžvalgas.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *