Kąsnelis Visatos LXXXIX: Kreivos šviesos

Nors JAV vyriausybė nusprendė išsijungti, Visata nesustojo ir atradimai vyksta toliau. Apie juos skaitykite žemiau – ten rasite kometos ISON nuotraukų, planetinių ūkų ir netgi šviesą iš Visatos apyaušrio.

***

Taigi, kaip turbūt visi girdėjote ar skaitėte, JAV vyriausybė nusprendė išsijungti. Nežinau nei tiksliai kodėl, net ką tai tiksliai reiškia, bet tas paveikia ir NASA. Apie 97 procentus agentūros darbuotojų išleisti neapmokamų atostogų, o likusieji (būtini įvairių sistemų ar misijų esminei priežiūrai) kol kas dirba be atlyginimo. Tiesa, iš NASAi pavaldžių Jet Propulsion Laboratory ir Advanced Physics Laboratory valdomos misijos, tarp kurių yra Marse važinėjantys Smalsiukas bei Opportunity, aplink Marsą besisukantys Odisėja ir Mars Reconnaisance Orbiter, Saturną tyrinėjantis Cassini ir daugybė kitų, yra visiškai aptarnaujamos dar bent šią savaitę, o gal ir ilgiau, nes toms laboratorijoms finansavimas jau pervestas. Tarp nustojusių veikti dalykų yra ir edukacinės NASA programos bei sklaida socialiniuose tinkluose. Nebeveikia ir NASA tinklalapis.

Viena iš galimų užsitęsusio vyriausybės išsijungimo pasekmių būtų keleto planuojamų misijų užšaldymas arba netgi nutraukimas. Vienas pavyzdys – marsaeigio, kol kas vadinamo Mars 2020, planavimas. Šis marsaeigis išvaizda labai primintų Smalsiuką, tačiau tyrimų įranga jame būtų kitokia; šiuo metu apie įrangą ir mokslinius misijos tikslus ir sprendžiama, bet įvairūs pasitarimai jau nukeliami. Kita, gerokai artimesnė, misija – Marso atmosferos zondas MAVEN – gavo „ypatingo išskirtinumo“ prioritetą ir visgi galės pakilti į kelionę lapkričio 18 dieną.

Per visą šitą kebeknę beveik galima buvo pamiršti jubiliejų. Spalio 1 dieną NASA šventė 55-erių metų sukaktį. Ta proga galite pasižiūrėti į trumpą sąrašą svarbiausių darbų, kurie nuveikti per 55-erius metus, ir planų, kas bus daroma artimiausioje ateityje.

***

Senovėje jūreiviai ir kiti keliauninkai sekdavo žvaigždes, o kosminiai laivai seka kvazarus. Paprastai laivas reguliariai siunčia signalus į priešingose Žemės pusėse esančias priėmimo stotis, o laiko tarpas tarp signalų gavimo leidžia nustatyti, kur pats laivas yra. Tačiau signalą gali iškraipyti trikdžiai Žemės atmosferoje. Todėl kartu su erdvėlaiviu stebimas ir kvazaras, esantis pakankamai arti laivo dangaus skliaute. Atėmus laivo signalų skirtumą iš kvazaro signalų skirtumo, trikdžiai panaikinami ir laivas, esantis kad ir už šimto milijonų kilometrų, gali būti valdomas kilometro tikslumu.

***

Artėjanti kometa ISON vis daugiau fotografuojama. Galite pasižiūrėti į jos nuotrauką kartu su Marsu, bei ISON nuotrauką, darytą iš Marso orbitos su HiRISE kamera, esančią Marso apžvalgos zonde.

***

Gerai žinoma, kad Marse yra kadaise veikusių ugnikalnių. Dauguma jų yra lėkšti, panašūs į Mauna Kea Havajuose; tačiau geologiškai jie yra gana jauni. Tuo tarpu šiaurinėse Marso platumose esantys netaisyklingos formos krateriai gali būti labai senų supervulkanų liekanos. Žinios apie šių ugnikalnių veikimo laiką padės aiškinantis senovinę Marso atmosferos sudėtį.

***

Kartais net ir labai artimos žvaigždės kažkuo nustebina. Ir šįkart tai nėra planeta. Fomalhautas, Pietų žuvies žvaigždyno ryškiausia narė, seniai laikoma dvinare sistema. Tačiau dabar, sudėjus keletą metų trukusius stebėjimus įvairiuose spektro ruožuose, paaiškėjo, kad sistema turi dar vieną narę. Tai yra raudonoji nykštukė, nuo dviejų pirmųjų žvaigždžių nutolusi per pusę parseko – būtent dėl milžiniško atstumo ryšys iki šiol ir nebuvo aptiktas.

Nustatytas egzoplanetos debesuotumas. Keplerio-7b, už daugiau nei 300 parsekų esanti egzoplaneta, skrieja labai arti savo žvaigždės – jos metai trunka mažiau nei penkias Žemės dienas. Išmatavę egzoplanetos temperatūrą, astronomai nustatė, kad ji yra pernelyg šalta, turint omeny, kaip smarkiai ją kaitina žvaigždė. Taip pat nustatyta, kad viena planetos dalis yra šviesesnė už kitą. Visa tai reiškia, kad planetą greičiausiai dengia tankus ir nevienodas debesų sluoksnis. Dar detalesni stebėjimai leido sudaryti apytikrį planetos debesų žemėlapį.

***

Daugelis planetinių ūkų – mirštančių Saulės masės žvaigždžių išmestos medžiagos debesų – yra apytikriai sferiniai. Kai kurie, priešingai, yra ištęsti ar kitokie netaisyklingi. Dažnai tokią struktūrą sukuria dvinarė žvaigždė, esanti ūko centre. Daugelyje tokių sistemų abiejų žvaigždžių spektrai yra panašūs, nes evoliucijos pabaigoje jų apvalkalai susimaišo. Tačiau dabar atrastas planetinis ūkas, LoTr1, kurio dvinarės žvaigždės spektrai atrodo labai skirtingai. Vienoje žvaigždėje yra daug bario, kitoje jo nėra. Kodėl – nežinia, tačiau greičiausiai apsikeitimas medžiaga sistemoje įvyko anksčiau, nei susidarė planetinis ūkas.

***

Pagal bendrąją reliatyvumo teoriją, juodąsias skyles visiškai aprašo vos trys parametrai – masė, judesio kiekio momentas ir elektros krūvis. Tai vadinama „plaukų nebuvimo“ hipoteze, nes visi kiti parametrai – „plaukai“ – išnyksta bet kam krentant į juodąją skylę. Tačiau nauji teoriniai skaičiavimai rodo, kad toks paprastas juodųjų skylių įvaizdis neatitinka bendrosios reliatyvumo teorijos praplėtimų, vadinamų skaliarų-tenzorių teorijomis. Pagal šias teorijas, juodąsias skyles su jų aplinka sieja tam tikras „krūvis“, taigi jas aprašyti nepakanka trijų parametrų. Tiesa, skaliarų-tenzorių teorijos kol kas nėra visuotinai priimtas reliatyvumo praplėtimas, taigi šie pamąstymai kol kas pamąstymais ir telieka.

***

Aptikta galaktika, kurioje žvaigždės sparčiai formuojasi iš dujų, nepakitusių nuo Didžiojo sprogimo. Tiesa, pati galaktika matoma tokia, kokia buvo prieš 11 milijardų metų, bet net ir tie beveik trys milijardai, praėję tarp Didžiojo sprogimo ir šios galaktikos formavimosi, yra gana nemažai. Ir dar – galaktika atrasta ištyrus vos 12 panašių objektų, taigi tokios galaktikos, maitinamos nepakitusiomis Didžiojo sprogimo dujomis, turėtų būti gana dažnas reiškinys.

***

Foninė spinduliuotė, ateinanti iš Visatos pradžios, yra šiek tiek poliarizuota. Žinomi du poliarizacijos tipai – E (elektrinio lauko) ir B (magnetinio lauko). Pastarojo tipo poliarizacija foninėje spinduliuotėje aptikta tik dabar, o sukelti ją gali du šaltiniai – gravitacinis lęšiavimas (iškreipimai dėl masyvių objektų traukos) bei infliacija (ypatingai spartus Visatos plėtimasis pirmąją sekundės dalelytę po atsiradimo). Jei pavyktų atskirti poliarizacijos šaltinių įtaką, tai būtų galimybė tirti Visatą iki foninės spinduliuotės atsiskyrimo.

***

Pažintinis filmas apie Labai didelį masyvą (Very Large Array) – milžinišką radijo teleskopų kompleksą Niu Meksiko valstijoje, JAV.

***

Kitas nuostabus vaizdo siužetas – apie nešulinį kačiuką-robotą. Norėčiau tokio namie (na ne bute, bet kur nors prie namo, kad nuo vagių saugotų).

***

SpaceX kompanijos vadovas Elonas Maskas (Elon Musk) yra pasakęs įvairių sparnuotų frazių. Čia – jų rinkinys.

***

Štai ir visos kosminės naujienos šią savaitę. Komentarai laukiami.

Laiqualasse

6 comments

  1. pilnai aptarnaujamos –> visiškai aptarnaujamos
    pasėkmių –> pasekmių
    toks paprastai juodųjų –> toks paprastas juodųjų

        1. Sistema buvo numetųsi į spamą. Ačiū, nors didelio aiškumo neprideda. Taip, „pilnas aptarnavimas“ gal ir skamba kiek keistokai, bet akivaizdžios klaidos nematau. Ar žodis „pilnas“, panašiai kaip ir „sekantis“, oficialiai vartotinas tik labai tiesiogine prasme („užpildytas“)?

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *