Mokslo populiarinimas – truputis patirties ir klausimai skaitytojams

Kaip kai kurie skaitytojai gal ir žino, šį pavasarį grįžau iš emigracijos ir pradėjau dirbti Lietuvoje. Netrukus po to pradėjau gauti laiškus su kvietimais kur nors populiariai pašnekėti apie astronomiją. Astronomų Lietuvoje nedaug, o ir tie patys jau yra nemažai skaitę populiarių pranešimų, taigi nenuostabu, kad naują žmogų visi gaudo ir bando prisikviesti. Tikrai tuo nesiskundžiu, netgi priešingai – buvo malonu sulaukti pasiūlymų pristatyti savo darbus (ir šiaip astronomijos grožį) visuomenei. Tuo labiau, kad ir man pačiam tokia veikla buvo puiki patirtis.

Taigi, per keturis mėnesius nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio, populiariai šnekėjau 8 kartus (visiškai vieša paskaita buvo tik viena, „Cafe Scientifique“ gegužės mėnesį). Beveik po kartą į dvi savaites. Savaime suprantama, kiekvienam kalbėjimui neruošiau visiškai naujo pasakojimo; priešingai – pasiruošiau vieną ir kaskart tik truputį pakeisdavau, tobulindamas ir pritaikydamas auditorijai. Per tiek kartų netgi pats pradėjau suprasti, kurios pasakojimo dalys yra svarbiausios, o kurios – tik detalės.

Po daugumos šitų šnekėjimų būdavo proga ir pamąstyti apie tai, ką darau gerai, o ką reikėtų taisyti. Ir ne tik apie konkrečius pranešimus, bet bendrai apie mokslo populiarinimą. Tiesa, apie pranešimus galvoti lengviau, nes – ir tai yra labai svarbu – šnekėdamas gaunu grįžtamąjį ryšį realiu laiku bei iškart po pranešimo. Nesunku pamatyti, kokia dalis auditorijos miega arba domisi telefonais labiau, nei tavimi (tokių būna visada, bet, laimei, paskutiniais kartais jų būdavo mažiau nei pusė). O vat rašant blogą tokio ryšio yra gerokai mažiau. Šį tą galiu suprasti iš komentarų ir feisbuko „laikų“ skaičiaus, bet tikrai nepakankamai.

Su ta sąlyga, ir ne tik su ja, šią savaitę sudalyvavau viename „Erdvėlaivio Žemės“ renginyje – mokslo komunikacijos seminare, kurį vedė du britai žurnalistai Myc Riggulsford ir Quentin Cooper. Turint omeny, kad jie britai, o dar ir žurnalistai, klausytis paskaitų buvo labai malonu ir netgi šiek tiek naudinga. Tik kalbėjo jie beveik vien apie mokslo žurnalistiką, o ne mokslo populiarinimą. Sužinojau, kad norint patraukti žurnalistų ir laikraščių skaitytojų dėmesį, reikia pirmame teksto sakinyje parašyti visą esmę, o paskui jau galima kalbėti apie kažkokias detales; taip pat reikia rašyti „žmogiškai“ ir kurti vaizdinius skaitytojų galvose. Raudona spalva yra labai gerai, nes ji patraukia dėmesį. Ir taip toliau. Kai kurie iš šitų patarimų pasitarnaus ir rašant mokslo populiarinimo straipsnius, bet tikrai ne visi.

Po šitos tik dalinai į temą pataikančios įžangos, pagaliau prieinu prie įrašo esmės. Kaip jau rašiau, vis galvoju apie tai, ar gerai populiarinu mokslą ir kaip tą galėčiau daryti geriau. Patarimų galiu rasti įvairiausių, bet geriausiai patarti gali tie, kam šita mano veikla ir skirta. Taip, turiu omeny jus, mieli skaitytojai. Taigi, kviečiu nepasididžiuoti ir atsakyti į keletą klausimų.

  1. Kas mano rašiniuose yra gerai / ko galėtų būti daugiau?
  2. Kas yra negerai / ko galėtų ir nebūti?
  3. Ko norėtųsi naujo?

Taip pat, žinoma, laukiu ir kitokių komentarų. Tikiuosi, kad jūsų padedamas pagerinsiu savo įrašus ir galėsiu dar geriau dalintis astronominiais grožiais.

Laiqualasse

13 komentarų

    1. Ačiū už nuorodą, studijos nebuvau skaitęs.

      Šio blogo tikslinė auditorija būtų visi internautai. Tai nereiškia, kad stengiuosi aiškinti viską taip, kad net ir delfio komentatorius suprastų, bet žmonės, netingintys truputį pagūglinti neaiškių terminų (ar nebijantys paklausti, jei kažkas neaišku), turėtų suprasti viską, kas čia rašoma.

      1. Beje, nebūtina būti visišku filantropu, įsidėkite, pvz., Google Adsense reklamos, bent domenas ir FTP serveris atsipirktų :)

        1. Potencialiai įdomi idėja, reikės pasidomėti. Nors domenas ir serveris man kainuoja pakankamai mažai, kad galėčiau sau leisti pabūti filantropu :)

  1. Iš savo „varpinės“ – vaizdas geras. Man vienodai patinka ties kąsneliai tiek ir ilgi išsamesni straipsniai, nes jie būten parašyti „žmogiškai“. Dar galiu paminėti ir tamsos atkreipiamą dėmesį į detales: nesibodima kiek galima išsamiau ir nuosekliau paaiškinti kokią nors sąvoka ar tai terminą.

    Negerai??? Viskas gerai! ;)

    Gal, tiktais galbūt galėtum ką nors aprašyti iš savo vykdomo darbo ir kokių rezultatų būtų galima tikėtis, kokią įtaką mokslo pasauliui gali padaryti tavo vykdomas projektas ir pan. Bet žinau, jog gali neturėti teisės to publikuoti ir gal pats nelabai to nori.

    1. Ačiū už komentarus :)

      Apie savo vykdomą darbą parašau, tik ne visada akcentuoju, kad tai būtent mano darbai. Bet kai kokį straipsnį publikuosiu, galėsiu detaliau/populiariau pristatyti.

  2. Galiu savo nuomone bei expectation’us issakyt, bet greiciausiai skirsis nuo daugumos, tai kiek i tai kreipt demesi tai paciam jau galvot :)
    Nelabai megstu lyrika, tai is straipniu isidemiu tik ivairius skaiciukus, glaustus faktus, ar kokias nors formules/sarysius, visa kita praktiskai ignoruoju.

    „Sužinojau, kad norint patraukti žurnalistų ir laikraščių skaitytojų dėmesį, reikia pirmame teksto sakinyje parašyti visą esmę, o paskui jau galima kalbėti apie kažkokias detales;“
    Geras patarimas.

    Palauzyt galva patinka (nebutinai su prizais), tai visokios akcijos-atrakcijos neblogai, kaip kad ir su pic atpazinimu kai buvo. Ar ivairus paskaiciavimai, ar supazindimai labiau is technines puses, kaip sigmos kad buvo.

    Niekur nerandu puslapio kuriame glaustai butu aprasyta tik pvz. per savaite paskelbtu idomiausiu/svarbiasiu moksliniu publikaciju santraukos. Kazkiek pats dedi, na bet noretusi, labiau jau tokio techninio sarasiuko. Jei kas zino kokia nuoroda, tai buciau dekingas, paciam dar neteko aptikt. Cia nemazai darbo, tai nesitikeciau jog vienas zmogus laisvalaikiu bepopuliarinantis tuo uzsiimtu.

    Kasneli daznai nemazai nuorodu i originalius straipsnius, siek tiek strukturos ivelt galima butu, kad ir tokiu pavidalu http://SSMaker.ru/70cfb988/

    1. Labai glaustai savaitės svarbiausius mokslinius atradimus pristatinėja feisbuko puslapis „I f*cking love science“, astronominius – „The Universe“.

      Aha, gerai, kad tau patinka labiau techniniai straipsniai – turėsiu pretekstą tokių parašinėti :) Ačiū už komentarus.

      1. Del techniniu detaliu, tai idomu but suprast amplituhedron’a, arba luminosity distance ir greicio sarysi reliatyvistiskai.

        1. Amplituhedrono ir pats nesuprantu. O apie luminosity distance ir kitokius kosmologinius atstumus pabandysiu parašyti.

  3. Aš asmeniškai priekaištų taip pat neturiu, nebent pagyrimus. Labai patogūs Visatos kąsneliai – pats neitin turiu noro/laiko peržiūrėti įvairias naujienas, tai konspektai labai gerai sueina. Rašymo stilius irgi tinkamas, svarbu viskas logiška, teisinga.

    Ko labiau norėtųsi, tai daugiau straipsnių, nes malonu paskaityti konkrečiau apie kurią nors temą, o ne vien kąsnelius. Žinoma, viskas atsiremia į laiką.

    Akcijos-atrakcijos irgi palaikau, karts nuo karto tikrai už.

    Apibendrinant, priekaištų nėra – linkiu ir toliau taip pat sėkmingai prisidėti prie astronomijos populiarinimo bei dažniau parašyti vieną kitą detalesnį straipsnį :)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.