Kąsnelis Visatos LXXXV: Pro Mėnulį į Visatos pakraštį

Pasibaigus vasarai, atsirado ir šiek tiek daugiau naujienų. Šią savaitę ir vėl siūlau jums nukeliauti nuo Žemės net iki Visatos pakraščių, pakeliui apsilankant Marse, Saturne, ūkuose ir tolimose galaktikose. Žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite.

***

Ilgą laiką vienintelis kosmodromas JAV, iš kurio raketos ir zondai kildavo į kosmosą, tolimesnį nei orbita aplink Žemę, buvo Floridoje. Bet dabar yra dar vienas – Wallops sala Virdžinijos valstijoje. Iš ten rugsėjo 6 dieną pakilo raketa Minotaur V, nešanti zondą LADEE (Lunar Atmosphere and Dust Environment Explorer, Mėnulio atmosferos ir dulkių aplinkos tyrinėtojas). Skrydį galėjo matyti dešimtys milijonų žmonių, nes kosmodromas yra gana arti tokių miestų, kaip Niujorkas, Vašingtonas ar Filadelfija. Taigi ir nuotraukų bei vaizdo siužetų netrūksta. Zondo tikslas – ištirti ypatingai retos Mėnulio atmosferos sudėtį, dulkių judėjimą Mėnulio paviršiuje bei sąlygas ant paviršiaus; šie rezultatai bus neįkainojami ruošiant pilotuojamas misijas, keliausiančias į Žemės palydovą. Be to, LADEE sudarytas iš dviejų dalių, kurios Mėnulio orbitoje atsiskirs ir tarpusavyje bendraus lazerio signalais. Šitaip ketinama patikrinti naujovišką komunikacijos sistemą už Žemės ribų. Jei bandymai pasiteisins, ateityje tokia sistema gali tapti kosminių zondų standartu, nes būtų pigesnė ir turbūt patikimesnė už dabartinius radijo ryšio metodus.

***

Kitas įdomus skrydis, įvykęs praeitą savaitę, buvo antrasis kompanijos „Virgin Galactic“ kosminio lėktuvo SpaceShipTwo bandymas. Šis lėktuvo ir kosminio laivo hibridas gali pats pakilti (t.y. jam nereikia raketos-nešėjos) ir nusileisti, be to, turėtų galėti išskristi į kosminę erdvę ir ten manevruoti. Kol kas jis bus naudojamas komerciniams-turistiniams skrydžiams į žemąją Žemės orbitą, bet ateityje gali tapti dar vienos komercinės kosmoso tyrimų programos vinimi. Beje, jei norite virtualiai paskraidyti su SpaceShipTwo, čia rasite vaizdą iš uodegoje pritaisytos kameros.

***

Prie Saulės artėjanti kometa ISON pagaliau vėl matoma nakties danguje. Šiuo metu ją galima pamatyti pro nedidelius teleskopus vėžio žvaigždyne. Kol kas ryškis tėra 13-as, bet tikėkimės, kad per artimiausius porą mėnesių ji nušvis tiek, kad matysis ir plika akimi. Į ISON taip pat žiūri ir kosminis zondas EPOXI, skirtas kometų paieškoms ir tyrimams. Ar bent jau turėtų žiūrėti, nes rugpjūčio pradžioje įvykęs gedimas sutrukdė padaryti ISON nuotraukų, šiai tik išnirus iš už Saulės.

***

Boreali, t.y. šiaurės, pašvaistė Norvegijoje. ©Frank Olsen

Savaitės paveiksliuku parinkau vaizdą, kurį dažnai matome Žemėje, bet jis vis atrodo nežemiškas. Šiaurės pašvaistės nuotraukoje, darytoje Norvegijoje, susipina vanduo, debesys ir elektringųjų dalelių žaismas aukštai danguje. Čia rasite ir daugiau nuotraukų iš Skandinavijos.

***

Naujose Marso ekspreso (Mars Express) zondo nuotraukose matyti krateris ir jo apylinkės, padengti tamsiomis dulkėmis. Kraterio viduryje esančiame kalne aptikta daug sulfatingų uolienų; tai gali reikšti, jog kadaise ten tyvuliavo ežeras. Tamsiosios dulkės greičiausiai yra seno ugnikalnio išsiveržimo liekanos, stiprių vėjų išbarstytos po nemažą plotą krateryje ir aplink jį.

Artimiausia misija į Raudonąją planetą, pakilsianti kažkada 2016-aisiais, yra InSight – tyrimų stotis, kuri nusileis planetos paviršiuje ir išgręš 3-5 metrų gylio šachtą. Iš jos paimti mėginiai padės išsiaiškinti, kokie procesai per milijardus metų keitė Marso paviršių. Šiuo metu renkamasi, kur zondas turėtų nusileisti, o galutinis sprendimas bus priimtas po dvejų metų.

***

Ką galima padaryti su asteroidu? NASA, pasišovusi atgabenti asteroidą į orbitą aplink Mėnulį, uždavė šį klausimą įvairioms firmoms, universitetams ir šiaip žmonėms. Gavo daugiau nei 400 atsakymų, iš kurių atrinko 96 tolesniems apmąstymams. Idėjos labai įvairios – nuo pasiūlymų, kaip pakeisti asteroido orbitą, iki įvairių galimybių atsigabenti asteroido medžiagos į Žemę. Idėjos bus detaliau išnagrinėtos ir kai kurios gali tapti ateities misijų pagrindu.

***

Dar 2010-ųjų pabaigoje Saturne prasidėjo didžiausia kada nors užfiksuota audra. Ji tęsėsi beveik metus, o vėjų sudarkytas Saturno atmosferos juostas galima buvo matyti net megėjiškai teleskopais iš Žemės. Dabar, išnagrinėjus Cassini zondo darytas regimųjų ir infraraudonųjų spindulių nuotraukas, paaiškėjo, kad audros metu iš žemesnių planetos atmosferos sluoksnių iškilo amoniako ir vandens ledo dalelių. Tai – pirmasis įrodymas, jog Saturne taip pat yra vandens.

***

Jau kurį laiką žinoma, kad egzoplaneta Gliese 1214b turi atmosferą, kurioje gausu vandenilio. Tačiau buvo neaišku, ar tas vandenilis yra laisvas, ar susijungęs su deguonimi vandens garų pavidalu. Nauji planetos tranzitų stebėjimai, padaryti pro mėlyną filtrą, leidžia spręsti, kad teisinga antroji hipotezė. Vandenilio dujos smarkiau sklaido mėlyną šviesą, nei raudoną, taigi pro planetos atmosferą praėjusi žvaigždės šviesa tampa raudonesnė, o per mėlyną filtrą planeta ima atrodyti didesnė. Tačiau pažiūrėjus į Gliese 1214b nustatyta, jog tokio padidėjimo nėra, taigi planetos atmosferoje greičiausiai yra daug vandens garų.

***

Ką naudingo dar gali nuveikti šlubuojantis Keplerio teleskopas? Vienas iš pasiūlymų – ieškoti planetų prie baltųjų nykštukių. Nors dviejų reakcijos velenų (angl. reaction wheels; vis dar nesugalvoju gero lietuviško vertimo) netekęs teleskopas nebegali ilgai žiūrėti į tas pačias žvaigždes, pastebėti egzoplanetą prie baltosios nykštukės gali užtekti žymiai mažiau laiko. Taigi per mažiau nei metus Kepleris galėtų praskanuoti maždaug pusę dangaus ploto ir pasižiūrėti į 10 tūkstančių baltųjų nykštukių, surašytų SDSS kataloge. Tarp jų galima tikėtis aptikti apie 100 egzoplanetų. Tai padėtų nustatyti planetų išgyvenimo tikimybę prie į Saulę panašių žvaigždžių, šioms baigiant savo gyvenimus.

***

Nustatyta, jog dviašiai planetiniai ūkai Paukščių Tako centriniame telkinyje yra sulygiuoti, t.y. visų jų ašys nukreiptos panašia kryptimi. Kaip taip gali būti? Juk žvaigždės, kurios juos sukuria, tikrai negalėjo sąveikauti tarpusavyje. Šie naujo tyrimo duomenys privers permąstyti daug modelių apie Galaktikos, ypač jos centrinės dalies, formavimąsi. Kol kas įtikinamiausias tokio sulygiavimo paaiškinimas yra stiprus magnetinis laukas, apsivijęs visą centrinį telkinį Galaktikos formavimosi metu. Tačiau tikrovė gali būti ir visai kitokia.

***

Jau seniai žinoma, kad galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės turi reikšmingą poveikį visos galaktikos evoliucijai. Vienas iš būdų šiam poveikiui pasireikšti – čiurkšlės, lekiančios iš juodosios skylės prieigų net į tarpgalaktinę erdvę. Bet jei siauros čiurkšlės išlekia iš galaktikos, ar tikrai jos gali paveikti pačios galaktikos medžiagą? Nauji interferometriniai stebėjimai rodo, kad greičiausiai gali. Užfiksuota, kaip čiurkšlė, kylanti iš galaktikos 4C12.50 centro, sąveikauja su dujų telkiniais dar galaktikos gilumoje, o ne veržiasi į tarpgalaktinę erdvę. Aišku, kiekvienas atvejis yra skirtingas ir nebūtinai kiekviena čiurkšlė turi tokį poveikį, bet iš šio tyrimo matome, jog bent kartais taip tikrai gali būti.

***

Kosminė foninė spinduliuotė yra Didžiojo sprogimo aidas – paskutinis vaizdas, rodantis medžiagos pasiskirstymą prieš medžiagai ir spinduliuotei atsiskiriant vienai nuo kitos. Ankstesnių vaizdų pamatyti negalime, nes juos užstoja ta pati foninė spinduliuotė. Tačiau būtų gerai išsiaiškinti, kaip ta struktūra susiformavo. Pasirodo, tą įmanoma padaryti ir laboratorijoje. Labai smarkiai atšaldžius cezio atomus ir per juos paleidus impulsus, panašius į garso bangas ore, susidarė struktūros, labai primenančios foninę spinduliuotę. Jei galutinis rezultatas primena stebėjimų duomenis, tai galima manyti, jog ir susidarymo procesas galbūt buvo panašus. Kol kas rezultatai tėra preliminarūs, bet ateityje tikimasi struktūros susidarymą išnagrinėti detaliau.

***

Štai ir visos žinios šią, pirmąją kalendorinio rudens, savaitę. Kaip visada, laukiu komentarų.

Laiqualasse

5 komentarai

  1. Tiejie „reaction wheels“ šiuo atveju bemaž atitinka giroskopo ašis; galbūt, terminas panašiai ir verstinas?…

    1. Beveik atitinka, bet ne visai, nes reaction wheels nėra giroskopai ir veikia ne tokiu pačiu principu. Jau šiek tiek aiškinomės apie tai kito Visatos kąsnelio komentaruose. Rytoj paieškosiu nuorodos.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.