Kąsnelis Visatos LXXXI: Megasenienos

Vasarą astronomai dažnai miega, taigi ir naujienų nėra ypatingai daug. Be to, praėjo ne visa savaitė nuo paskutiniojo kąsnelio, tačiau sekmadienį nebūsiu internetuose, taigi rašau apžvalgą iš anksto. Joje rasite šio to apie gama žybsnius ir tolimas struktūras, taigi žiūrėkite po kirpsniuku ir skaitykite.

***

1989-aisiais metais astronomai netyčia, kalibruodami instrumentus, aptiko naujo tipo žaibus viršutiniuose atmosferos sluoksniuose. Pavadino juos „fėjomis“ (angl. sprites, tikslesnio lietuviško vertimo nesugalvojau, o „spraitais“ vadinti nenoriu). Dabar pirmą kartą pavyko nufilmuoti vieną tokią fėją didelio greičio vaizdo kamera. Šie žybsniai trunka tik apie vieną tūkstantąją sekundės dalį, taigi kitaip nustatyti jų eigos išvis nepavyksta, o tyrinėti juos – labai sunku. Kiekvienas toks ir panašus atradimas labai prisideda prie žinių bagažo apie viršutiniuose atmosferos sluoksniuose vykstančius procesus.

***

Ar kada nors buvo įdomu detaliai sužinoti, kaip veikia raketos nešėjos, kaip jos kyla ir skrenda? Šiame ESA filmuke aiškinama tai, ko mokomi ir astronautai, kilsiantys į kosmosą su rusiškomis „Sojuz“ raketomis.

***

Per artimiausius keletą mėnesių apsivers Saulės magnetinis laukas. Ne, tai nereiškia, kad Saulė sprogs, sudegins Žemę arba iš jos pasipils zombiai ir bus apokalipsė. Magnetinio lauko apsivertimas Saulėje įvyksta kas 11 metų, kiekvieno aktyvumo ciklo piko metu arba netrukus po jo. Per keletą mėnesių Saulės magnetinis laukas smarkiai susilpnėja, o tada pradeda vėl stiprėti, bet jau apkeistais poliais. Esminis tokio pasikeitimo poveikis mums yra susijęs su srovės lakštu (angl. current sheet) – maždaug 10 tūkst. km storio disku, einančiu nuo Saulės pusiaujo pro Saulės sistemą, kuriame yra indukuota silpnutė srovė. Tos srovės pakanka, kad apsaugotų Žemę nuo didžiausio Saulės vėjo poveikio bei kosminių spindulių. Saulės poliams verčiantis, lakštas visaip susiglamžo, taigi Žemė kurį laiką skris tai jo viduje, tai išnirdama. Tai reiškia, kad Saulės žybsniai mus paveiks šiek tiek stipriau, bet dėl kosminių spindulių galime nesibaiminti – net ir nebūdami Saulės srovės viduje, mes esame jos saugomi visai neblogai.

***

Apie Smalsiuko gimtadienį jau trumpai rašiau antradienį. Čia rasite daugiau informacijos apie pasiekimus ir ateities planus. Per pirmus metus nuvažiavęs 1 mylią, per antruosius Smalsiukas turėtų nulėkti penkis kartus daugiau ir pasiekti Sharp kalną – pagrindinį kelionės tikslą.

Ką daro mokslininkai, kai jiems duodi begalodaug kainuojantį prietaisą ir liepi jį naudoti pagal paskirtį? Savaime suprantama, kad pradeda groti daineles su rezonansinių dažnių generatoriais. Vieną iš Smalsiuko sudedamųjų dalių – analizės laboratoriją SAM – prižiūrinti komanda užprogramavo laboratorijos kompiuterį taip, kad SAM, vibruodama skirtingais dažniais, padainuotų Smalsiukui „Su gimimo diena“.

Kol Smalsiukas linksminasi, kiti Marso tyrimų prietaisai dirba. Marsaeigis „Opportunity“ lėtai, bet atkakliai stumiasi kalno, pavadinto Solander Point, link. Tuo tarpu Marso ažvalgos zondas (Mars Reconnaisance Orbiter) šią savaitė padarė labai detalių to kalno nuotraukų, kuriose turėtų matytis įdomios geologinės ir paviršinės struktūros. Tai padės nukreipti Opportunity teisinga linkme, kad kuo greičiau būtų gauti įdomūs rezultatai, o ne aklai kasinėjama kiekviename įmanomame taške.

***

Būna novų, būna supernovų, net ir hipernovų būna. Dabar prie jų prisideda dar vienas tipas – kilonovos. Pirmasis toks sprogimas, tūkstantį kartų šviesesnis už novą, bet net 10-100 kartų blyškesnis už tipines supernovas, aptiktas birželio pradžioje. Išanalizavus duomenis nustatyta, jog greičiausiai sprogimo seka yra tokia: dvi dvinarės žvaigždės, kurių kiekvienoje yra po neutroninę žvaigždę, pradeda artėti viena prie kitos, tada dėl reliatyvistinių efektų neutroninės žvaigždės pradeda jungtis, o jų kompanionės susilaukia be galo stiprių smūgių. Tie smūgiai ir sukelia sprogimą baltojoje nykštukėje, kuri sukosi aplink vieną iš neutroninių žvaigždžių. Įdomu tai, kad kilonova pastebėta ten pat, kur 9 dienomis anksčiau aptiktas trumpas (2 sekundžių nesiekiantis) gama spindulių žybsnis. Kilonovos aptikimas leidžia spręsti, jog gama spindulių žybsnis kilo būtent dėl neutroninių žvaigždžių susiliejimo. Apie tokį scenarijų buvo galvojama ir seniau, bet iki šiol nebuvo jam tiesioginių įrodymų. Šie stebėjimai – arčiausias tokiam įrodymui dalykas.

***

Kita žinia apie gama spindulių žybsnius atskrieja iš labai didelių tokių. Galaktika, matoma tokia, kokia ji buvo praėjus vos milijardui metų po Didžiojo sprogimo, buvo nušviesta gama spindulių žybsnio. Kitaip tos mažytės jaunos galaktikos nebūtume pamatę net ir galingiausiais turimais teleskopais, tačiau gama žybsnis apšvietė joje esančias dujas ir atskleidė, kad tuo metu galaktikoje buvo maždaug dešimt kartų mažiau už helį sunkesnių elementų, nei yra mūsų Saulėje (o kartu ir Paukščių Take). Tai kartu ir daug, ir mažai. Kadangi tie elementai formuojasi dėl žvaigždžių evoliucijos, tai reiškia, kad per pirmą milijardą metų Visatoje žvaigždžių evoliucijos vyko gana daug. Tačiau dešimtadalio sunkiųjų elementų vos užtektų suformuoti uolinėms planetoms, taigi šansų, kad taip anksti Visatoje galėjo susiformuoti gyvybė, praktiškai nėra.

***

Trimačiai Visatos žemėlapiai – nebe naujiena. Tačiau trimatis ankstyvosios Visatos žemėlapis – jau kažkas kito. Būtent tokį dalyką sukurti ketina grupė mokslininkų, tyrinėjančių tolimas galaktikas naudodami Subaru kosminį teleskopą. Šiame žemėlapyje turėtų atsiskleisti kosminė struktūra, kokia ji buvo prieš ~9 milijardus metų: gerokai menkesnė, nei dabar, bet jau turint daug užuomazgų, vėliau virtusių gigantiškais galaktikų spiečiais, kuriuos matome aplink save šiandien.

***

Pabaigai grįžkime į Žemę, kurioje rastas kalendorius, senumu į miltus sumalantis visokiausius priešistorinius artefaktus iš Artimųjų rytų. Škotijoje aptikta duobių ir jose sudėtų akmenų sistema, datuojama 8000 m. pr. Kr., t.y. 5 tūkstantmečiais anksčiau, nei Derlingojo pusmėnulio kalendoriai ar Stounhendžas. Tai reiškia, kad instaliacija buvo padaryta visai netrukus po to, kai nuo Škotijos pasitraukė ledynai. Duobės išdėstytos taip, kad nuo jų žiūrint į centrą galima atsekti dvylikos mėnesių Mėnulio kalendorių, taip pat instaliacijoje įvestos pataisos, leidžiančios sukalibruoti Mėnulio ir Saulės ciklus, panašiai kaip, pavyzdžiui, dabartiniame religiniame judėjų kalendoriuje. O visa tai juk padarė klajoklių medžiotojų-rinkėjų bendruomenės.

***

Tai tiek, nelabai daug, šiam kartui. Kitas kąsnelis – kitą sekmadienį.

Laiqualasse

3 komentarai

  1. Sprite – tai cia gal is kompiuterines grafikos termina paeme? Kuris reiskia spec. efekta/animacija.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *