Kąsnelis Visatos LXXVI: supernoviškumai

Apie vieną šios savaitės astronominę naujieną parašiau net atskirą įrašą, o daugiau naujienų pristatau dabar. Jų šįkart nelabai daug, bet tai tik reiškia, kad neprailgs skaitymas :)

***

Leidžiasi Mėnulis. ©Patrick Cullis

Pradėsiu kąsnelį nuo tiesiog gražios nuotraukos. Darytos, beje, ne iš Tarptautinės kosminės stoties ar panašaus palydovo, kaip galėtų pasirodyti, o iš meteorologinio baliono. Balionas buvo paleistas astrofotografo mėgėjo Patriko Kaliso ir pakilo daugiau nei 26 km virš Žemės paviršiaus. Ten, viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, atsiveria toks nuostabus kosmoso vaizdas.

***

Prieš porą savaičių atrastas dešimttūkstantasis Žemei artimas asteroidas (Near Earth asteroid), įvardintas katalogo numeriu 2013 MZ5. 10 tūkstančių, atrodytų, yra labai daug, bet iš tikro Žemės orbitą kerta turbūt šimtų tūkstančių asteroidų orbitos, taigi paieškos turi tęstis. Kaip jas atlikti efektyviau? Klausimas ne toks ir paprastas, taigi NASA neseniai paskelbė „Didįjį asteroidų iššūkį“ – kvietimą privačioms kompanijoms prisidėti prie asteroidų paieškos ir būdų, kaip apsisaugoti nuo jų galimo pavojaus, kūrimo.

***

Marsaeigis „Opportunity“, neseniai aptikęs kol kas geriausių kadaise egzistavusio gyvybei tinkamo vandens įrodymų, dabar važiuoja pirmojo tikro kalno link. Šio kalno šlaite jau seniai žinomas taškas, pavadintas „Solander point“, kuriame matyti uolienos iš įvairių areologinių sluoksnių, paveiktų tekančio vandens. Kol kas dar svarstoma, kaip geriausia prie jų privažiuoti – „Opportunity“ yra pritaikytas važinėti ne statesnėmis nei 15 laipsnių įkalnėmis – tačiau neabejoju, kad tai bus išspręsta, ir senukas marsaeigis dar pažers naujų atradimų.

***

Prieš keletą savaičių liūdėjome dėl Keplerio misijos galimos baigties, o dabar – dar viena nemaloni žinia. Prancūzijos kosmoso agentūra CNES pranešė, jog oficialiai nutraukia teleskopo CoRoT (Convection, Rotation and Planetary Transits) misiją. Teleskopas dar pernai lapkritį patyrė gedimą, po kurio išsijungė jo duomenų perdavimo sistema. Taigi nors aparatą valdyti vis dar įmanoma, paimti duomenų iš jo teleskopo – nebe. Pusmetį trukę bandymai atgaivinti sistemą buvo nesėkmingi, taigi misija nutraukta, o prietaisas netrukus bus pakreiptas į orbitą Žemės paviršiaus link, kurioje ir sudegs. Per šešerius metus (dvigubai ilgiau, nei planuota) trukusią misiją CoRoT aptiko 32 patvirtintas planetas, o dar daugiau nei 100 kandidačių laukia patvirtinimo.

Bet ne visos egzoplanetų žinios yra blogos. Keplerio duomenyse aptiktos dvi planetos, abi Neptūno dydžio, besisukančios aplink žvaigždes, esančias spiečiuje. Tai kol kas tik trečia ir ketvirta planetos, aptiktos žvaigždžių spiečiuose. Tokia aplinka planetai yra labai nedėkinga – ten gausu energingos spinduliuotės, potvyninių jėgų ir panašių efektų, – tačiau šios planetos išgyveno net milijardą metų nesunaikintos ir neišsviestos lauk. Tai yra stebėtina ir labai įdomu.

***

Šiaip kosmose atstumai tarp žvaigždžių yra tokie dideli, kad apie tiesioginius žvaigždžių susidūrimus kalbėti neverta. Bet dvinarėse žvaigždėse arba labai tankiuose spiečiuose susidūrimo tikimybė tampa nebe nykstamai maža. Yra žinoma keletas keistų žvaigždžių, kurios gali būti susidūrimo padariniai. Neseniai atlikus vienos tokios žvaigždės detalius stebėjimus nustatyta, kad susidūrimas sukuria naujo tipo kintamą žvaigždę. Šios žvaigždės pulsavimų pobūdis galbūt padės nustatyti ir daugiau panašaus likimo objektų.

***

Paprastai astronominių modelių laboratorijoje patikrinti neįmanoma. Tačiau ne visada: paprastas vanduo gali padėti suprasti supernovų sprogimus. Reiškinys, vadinamas „Smūginio nestabilumo analogu sekliame vandenyje“ („Shallow Water Analogue of Shock Instability“, SWASI), daug kuo primena supernovos sprogimo bangos judėjimą žvaigždėje. Kažką panašaus į šį reiškinį galima stebėti netgi namuose, leidžiant vandenį iš čiaupo į bet kokį indą. Ten susidaro stovinti banga – apskritimas, kurio viduje vanduo yra lygesnis, nei išorėje, – o kartais ji gali nestabiliai svyruoti. Panašiai turėtų vykti ir supernovų sprogimai, bet daugelis astronomų iki šiol abejojo analogijos naudingumu, nes joje neatsižvelgiama į elementariųjų dalelių neutrinų poveikį. Tačiau naujausi, ypatingai detalūs, skaitmeniniai modeliai parodė, kad net įskaičiavus neutrinų poveikį supernovos sprogimo banga vystosi labai panašiai į SWASI. Taigi kriauklėje tikrai matome supernovas :)

Dar viena žinia apie supernovas irgi susijusi su sprogimo bangos vystymusi. Yra du pagrindiniai šio proceso modeliai – sparčiojo ir pavėluotojo sprogimo (atitinkamai Prompt ir Delayed detonation). Pagal pirmąjį modelį, sprogimas prasideda nuo centro ir sklinda pro žvaigždę viršgarsiniu greičiu; pagal antrąjį, iš pradžių prasideda ir keletą sekundžių trunka degimas išoriniuose žvaigždės sluoksniuose, kurio banga sklinda lėčiau už garsą, bet jos kuriama energija išplečia žvaigždę ir sudaro galimybę iš centro sklisti sprogimo bangai. Dabar labai naujos supernovos liekanos G1.9+0.3 stebėjimai parodė, jog ta žvaigždė greičiausiai sprogo antruoju būdu. Liekanos dujos yra išsidėsčiusios skirtingos energijos sluoksniais, taigi greičiausiai buvo sukurtos skirtingais sprogimo momentais.

***

Jūrų kiaulės galaktika, NGC2936. © NASA, ESA, The Hubble Heritage Team (STSci/AURA)

Savaitės paveiksliukas – tiesiog graži sudarkyta galaktika. Ji pradeda milijardus metų truksiantį jungimąsi su elipsine galaktika NGC2937, matoma nuotraukos apačioje.

***

Aptikta labai sena galaktika, tik pradedanti formuotis ir žiebti žvaigždes. Tai jau ne pirmas panašus atradimas, bet šis – labai detalus ir parodantis, kad žvaigždėdara vyko dideliuose gumuluose, krentančiuose į besikuriančią galaktiką.

***

Kas yra tamsioji materija ir iš kur mes apie ją žinome? Štai jums multikas paaiškinimui:

[tentblogger-youtube HneiEA1B8ks]

***

Na štai, toks šios (jau praeitos) savaitės kąsnelis. Artimiausius porą mėnesių kąsneliai bus nelabai reguliarūs dėl visokių vasarinių darbelių ir kelionių po konferencijas. Bet visiškai be astronominių žinių jūsų nepaliksiu :)

Laiqualasse

2 komentarai

    1. Jo, kai jis neužsiima komedija, tai visai neblogas aktorius :) Ir šitas aiškinimas smagus.

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.