Kąsnelis Visatos LXXIX: Nuotraukos iš tolybių

Ir vėl Visatą kramsnoju tik po pusantros savaitės pertraukos… Bet bent jau arčiau sekmadienio, nei praeitą kartą. Daugiau tokių ilgų pertraukų šią vasarą pasistengsiu nedaryti.

***

Po pavasarinio meteorų lietaus nakties dangus kurį laiką nedžiugino krintančiomis žvaigždėmis. Bet dabar sausra baigėsi ir visą rugpjūtį vienos po kitų iš dangaus kris įvairios dulkelės. Pirmosios – Vandenio deltos meteorai, kuriais galima grožėtis jau šiomis dienomis. O po poros savaičių sulauksime didžiausio kasmetinio meteorų lietaus – persėjidų.

1860-aisiais metais liepos 20 dieną JAV buvo matoma meteorų procesija – vieno meteoro subyrėjimas į keletą, paliekant ilgą ugnies juostą danguje. Bet apie šį įvykį išsiaiškinta tik neseniai, ištyrus poeto Volto Vitmano (Walt Whitman) kūrybą, kur paaiškėja, jog šis reiškinys nebuvo 1833-ųjų metų meteorų leonidų lietus Niujorke.

***

Kometa ISON po truputį byra. Infraraudonųjų spindulių stebėjimai parodė, kad per dieną ji netenka maždaug 54 milijonų kg dulkių ir 1 milijono kg anglies dvideginio. Tiesa, tai yra tik lašas jūroje, palyginus su kometos mase, siekiančia tarp 3 milijardų ir 3 trilijonų kg, bet vis tiek įdomu ir leidžia sužinoti šį tą apie jos sudėtį.

***

Marso apžvalgos zondo (MRO) kamera HiRISE užfiksavo Smalsiuką ir jo vėžes. Tuo tarpu pats Smalsiukas ženkliai pagerino vienos dienos nuvažiuoto atstumo rekordą: dabar jis siekia kiek daugiau nei 100 metrų. Taip taip, metrų. Marse važinėti reikia atsargiai. Iš viso per jau beveik metus trunkančią misiją Smalsiukas nuvažiavo 1,23 km. Bendrai nuvažiuoto atstumo rekordininkas – Opportunity – yra nukeliavęs 36 km; jį taip pat nufotografavo HiRISE kamera.

Iš daugybės nuotraukų sudaryti trimačiai Marso paviršiaus vaizdai atskleidė įrodymų, kad planetos šiaurėje kadaise buvęs vandenynas. Nuotraukose aptiktos upių vagų ir deltų žymės, supančios šiauriniame pusrutulyje plytinčias žemumas. Tokios deltos reiškia, kad vanduo upėse tekėjo lėtai, greičiausiai išsiliedamas į didelį vandens telkinį; kadangi telkinys neapribotas smūginio kraterio šonų, tai greičiausiai buvo didžiulis vandenynas.

***

Žemė ir Mėnulis, žiūrint iš Saturno. ©Cassini, JPL, NASA

Penktadienį zondas Cassini fotografavo, kaip Saturnas uždengia Saulės diską, žiūrint iš paties Saturno sistemos. Tuo pačiu nufotografavo ir Žemę su Mėnuliu. Tad toks ir savaitės paveiksliukas: mūsų namai, kaip jie atrodo esant už milijardų kilometrų.

Bendrai Cassini misija davė mums daugybę nuostabių vaizdų. Galite pasižiūrėti iš jų sudėtą filmuką „Aplink Saturną“ („Around Saturn“).

***

Stebėdami ir tyrinėdami meteoritus, kometas ir kitus mažuosius Saulės sistemos objektus, sužinome daug apie jų cheminę sudėtį, atspindinčią visos sistemos apyaušrį. Kai kurie duomenys yra gana keisti, tarsi skirtingi cheminiai elementai būtų judėję skirtingomis trajektorijomis. Bet nauji skaitmeniniai modeliai gali šitai paaiškinti: pasirodo, ankstyvosios Saulės žybsniai sukeldavo sparčias medžiagos pernašas protoplanetiniame diske, taip sumaišydami cheminius elementus. O skirtingu metu atsiradę cheminiai elementai (pvz. aliuminis, sukurtas žvaigždės žybsniuose, ir deguonis, tolygiau gamintas pačiame diske) pasklido skirtingose disko dalyse.

***

Gegužės mėnesį sugedęs Keplerio teleskopas po truputį kyla iš numirusiųjų. Patikrinus abu stabilizavimo ratus (angl. reaction wheels, jei kas žinote normalų lietuvišką vertimą – sakykit) paaiškėjo, kad vienas iš jų sukasi į vieną pusę, o kitas – į abi. Taigi bent jau iš principo turėtų būti įmanoma juos paleisti ir toliau ieškoti planetų tranzitų.

***

Spiralinė galaktika M74, matoma Žuvų žvaigždyne, yra tikra supernovų kalvė: joje aptikta jau trečia supernova per pastaruosius 11 metų. Gali pasirodyti nedaug, bet turint omeny, kad M74 yra dvigubai mažesnė už Paukščių Taką, o pastarajame paskutinė supernova sprogo prieš maždaug keturis šimtmečius, M74 tikrai neatrodo nyki. Kodėl ten supernovų tiek daug – nežinia; gali būti, jog tai tik atsitiktinumas, bet galbūt tai yra keleto dešimčių milijonų metų senumo žvaigždėdaros žybsnio pėdsakas.

***

Dirbant kosmose, vienas iš didžiausių pavojų yra bet kokie mediko pagalbos reikalaujantys įvykiai. Kai artimiausia ligoninė yra už daugiau nei šimto kilometrų vertikaliai žemyn, reikia mokėti ne tik persirišti žaizdą, bet ir išrauti dantį ar atlikti chirurgines operacijas. Tarptautinėje kosminėje stotyje nuolatos dirba bent du medikai. Taip pat patys astronautai atlieka reguliarius tyrimus, tikrindami savo sveikatos būklę, o tyrimų duomenys gali būti panaudoti medicinos tyrimams Žemėje.

Naujausios Tarptautinės kosminės stoties kosmonautų grupės nariai dalijasi patirtimi apie apmokymus, kaip išgyventi ilgalaikes misijas už Žemės ribų. Svarbiausia – saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas. Moksliniai tyrimai – antroje vietoje. O psichologines asmenines problemas reikia palikti Žemėje.

***

Ar žinojote, kad seniau buvo manyta, jog arčiau Saulės, nei Merkurijus, sukasi dar viena planeta Vulkanas? XIX a. tai buvo visuotinai priimta tiesa, nes planetos egzistavimas galėjo paaiškinti Merkurijaus orbitos precesiją. Tačiau planetą dar reikėjo atrasti teleskopu; būta daug pranešimų apie neva stebėtus Vulkano tranzitus, bet daugelio astronomų jie neįtikino. Galų gale, 1878-aisiais metais įvykusio visiško Saulės užtemimo, matyto Šiaurės Amerikoje, metu grupė astronomų ištyrė Saulės apylinkes, ieškodami Vulkano. Rezultatai buvo prieštaringi: vieni kažką pastebėjo, kiti – ne. Vėliau Vulkano egzistavimo poreikis pranyko, Merkurijaus precesiją paaiškinus reliatyvistiniu efektu, tačiau vis dar ieškoma galimai arti Saulės skrajojančių asteroidų.

***

Palydovai-kubukai, arba CubeSat, yra vis dažniau sutinkamas į kosmosą paleidžiamų zondų tipas. Nors ir mažyčiai, jie nėra tik žaisliukai – priešingai, su kubukais padaryti galima vis daugiau ir daugiau, o jie naudojami viskam nuo naujoviškų variklių tyrimų iki gyvybei žalingos spinduliuotės kosmose charakterizavimo. Čia rasite infogramą su daugiau informacijos.

***

Na ir viskas šiam kartui. Kitas kąsnelis turėtų būti sekmadienį.

Laiqualasse

5 comments

    1. Gal… tik kažkaip „atraminis“ man su fiziniu atsirėmimu asocijuojasi, o ne krypties palaikymu. Giroskopas, kaip suprantu, yra ne visai tas pats.

      1. Šiaip tai jis fiziškai ir veikia, suteikia atskaitos sistemą, taip sakant, atramos tašką. Kad būtų atrama, nebūtina, kad būtų apčiuopiamas – plg. „atraminis spindulys“.
        Aišku, galima ir kokį naujadarą sukurpti :) Žiūrim, ką turim… kryptilaikis? Bet čia maišysis „laikas“ ir „laikyti“. Kryptiratis? Variantas, ir ratas paminimas… bet neskamba. Kryptivedis? Žodžiu, dirva apmąstymams :)

    1. Bet kad ne visai giroskopai ten. Ir ten, ir ten svarbu sukimasis ir judesio kiekio momentas, bet giroskopai sukasi nuolatos ir taip išlaiko orientaciją nepriklausomai nuo aplinkos sukimosi, o kryptivedžiai (fainas naujadaras :)) sukasi tik tada, kai reikia grąžinti nusisukantį aparatą atgal į teisingą padėtį.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *