Kąsnelis Visatos LXXV: Joninės

Su sąlyga, kad šiandien Joninės, savaitgalį internetuose negyvenau, tad ir Visatos nekramčiau. Bet kramtau šiandien ir tikiuosi, kad laukimas labai neprailgo. Pasistengsiu trumpai ir aiškiai, o kaip pavyks – matysite perskaitę.

***

Pradėsiu visai ne nuo kosmoso, bet nuo ateiviškai atrodančio tornado Teksase. Žiūrėkit ir grožėkitės:

[tentblogger-vimeo 67995158]

***

Ir vis dar būdami Žemėje, tiksliau pakilę šiek tiek virš jos su NASA palydovu Suomi NPP (su suomiais nieko bendro, jis tiesiog pavadintas meteorologo Vernerio Suomio garbei), galime pasigrožėti Žemės augmenijos vaizdais. Iš daugybės palydovo darytų nuotraukų sudėtas žaliųjų Žemės sričių žemėlapis, pakankamai aiškiai parodantis dykumas ir stepes, upių slėnius ir kalnynus. Ir viskas – vien per augalus.

***

„Supermėnulio“ ir mažiausios pilnaties dydžių palyginimas. ©Raven Yu

Šiomis dienomis galime grožėtis Mėnulio pilnatimi. Ir ne bet kokia, o superpilnatimi. Tai reiškia, kad Mėnulis pilnas matomas tuo metu, kai yra artimiausiame Žemei orbitos taške – perigėjuje. Tokia pilnatis už vidutinę didesnė 14 procentų, o šviesesnė – net 30-ia. Gal ir nedaug, bet Mėnulis tikrai gražus; čia rasite daugybę nuotraukų.

***

Gegužės pabaigoje pro Žemę praskriejo asteroidas QE2 1998. Į nulekiantį akmenį buvo nukreipti kai kurie teleskopai, kuriais pavyko nustatyti visokių įdomių detalių. Pavyzdžiui, asteroidas turi maždaug keturis kartus mažesnio skersmens palydovą (įdomus sutapimas, kad dydžių santykis beveik toks pat, kaip Žemės ir Mėnulio); palydovo orbita leis nustatyti asteroido masę, o kartu ir cheminę sudėtį. Taip pat asteroidas yra gana raudonas ir tamsus – tokie požymiai byloja, kad jis yra mažai pakitęs nuo Saulės sistemos formavimosi laikų. Anksčiau tokių asteroidų nebuvo aptikta tarp Žemei artimųjų, taigi QE2 1998 ateityje gali suteikti daugybę žinių apie Žemės jaunystę.

Kitas artimas dangaus kūnas, galintis nudžiuginti puikiais vaizdais, yra kometa ISON, priartėsianti prie Saulės šių metų pabaigoje. UniverseToday pakalbino kometų medžiotoją Džoną Bortlą (John Bortle), kuris paragino per anksti nesidžiaugti. Tokios kometos kaip ši, kurios į centrinę Saulės sistemos dalį atlekia pirmą kartą, dažnai iš pradžių atrodo daug daugiau žadančios, nei būna iš tiesų, mat jų nenutirpę išoriniai sluoksniai suklaidina stebėtojus. Iki artimiausio Saulei orbitos taško iš kometos galime nesitikėti ypatingų vaizdų. Tačiau jei ji nesubyrės ties periheliu (o tai yra kol kas neatsakytas klausimas), galime pamatyti įvairių grožių – ir ilgą uodegą, ir šviesią galvą.

***

Saulės atmosferą sudaro daugybė įvairių sluoksnių, kuriuose vyksta skirtingi procesai, o jų bendras rezultatas yra ta spinduliuotė, kurią matome mes. Poryt į kosmosą turėtų pakilti naujas NASA palydovas IRIS, kurio tikslas – stebėti „sąsajos regioną“(„interface region“), sritį atmosferos apačioje, per kurią energija nuo Saulės paviršiaus pereina į vainiką.

***

Ne paslaptis, kad Žemės seserimi kadaise laikyta Venera iš tiesų yra pragariškas objektas. Jos atmosferoje, kupinoje sieros ir anglies dvideginio, siaučia vėjai, siekiantys šimtus kilometrų per valandą. Ir jie ne tik kad nesilpsta, bet netgi greitėja: dviejų zondų duomenys rodo, kad per pastaruosius šešerius metus vėjo greitis išaugo nuo ~300 iki ~400 km/h. Kol kas visiškai neaišku, kodėl.

***

Norite pasižvalgyti po Marso panoramą? Prašau – milijardo pikselių dydžio paveiksliukas jums. Ot laimės bus sąmokslo teorijų mėgėjams, galės dienų dienas ieškoti ateivių pėdsakų :)

Tuo tarpu Žemėje pradedamas statyti zondas ExoMars, kuris po pustrečių metų turėtų išskristi į Raudonąją planetą tyrinėti jos atmosferos. Kartu su atmosferos zondu TGO pakuotėje skris ir ant planetos paviršiaus nusileisiantis zondas su įvairiais tyrimų įrenginiais.

***

Kas laukia Plutone? Į šį klausimą tikisi atsakyti zondas „New Horizons“, pasieksiantis šią sistemą 2015-aisiais metais. Tiesa, pirma jis turi ten nuskristi, o nuskridus būtų gerai, kad nesusprogtų susidūręs su kokia uoliena. Tokia galimybė buvo ištirta per pastaruosius pusantrų metų, kai, atradus du naujus Plutono mėnulius, paaiškėjo, kad sistemoje gali būti labai daug dulkių, atsiradusių po asteroidų smūgių į mėnulius ir pačią nykštukinę planetą. Tyrimo išvada: tikimybė susidurti su dulkėmis ar uolienomis, kurios reikšmingai neigiamai paveiktų misiją, yra mažesnė nei 1%, taigi zondas skrenda toliau, o jo orbita nekeičiama.

***

Ateityje, kai žmonės skrajos po Saulės sistemą ir siųs zondus į kitas žvaigždes, jiems reikės patikimos navigacijos sistemos. GPS palydovų visoje sistemoje nepridėliosi, tačiau galima bus pasinaudoti natūraliu analogu – pulsarais. Šios neutroninės žvaigždės labai reguliariais intervalais Žemės link pasiunčia šviesos impulsus, kurių gavimo laikas gali būti panaudotas erdvėlaivio padėčiai nustatyti. Pulsarų žinoma daugiau nei tūkstantis, taigi duomenys turėtų būti patikimi.

***

Aktyviose galaktikose – t.y. tokiose, kur supermasyvi juodoji skylė sparčiai ryja dujas, o jų spinduliuotė nustelbia likusios galaktikos šviesą – aplink juodąją skylę yra gana šaltų dujų toras, spinduliuojantis infraraudonąsias bangas. Bent jau toks yra standartinis įvaizdis. Bet naujais stebėjimais nustatyta, kad bent keliose tokiose galaktikose labai didelė infraraudonosios spinduliuotės, taigi ir šaltų dujų bei dulkių, dalis sklinda ne iš toro, o iš regionų, išsidėsčiusių statmenai diskinėms struktūroms. Tai greičiausiai reiškia, kad šaltos dujos nuo aktyvaus branduolio išpučiamos vėju. Kaip sąveikauja toks vėjas ir kiti galaktikos branduolio elementai, kol kas nežinia.

Tuo tarpu 13 metų trukmės Chandra rentgeno spindulių teleskopo duomenys atskleidė net 26 naujas juodąsias skyles (tik jau ne supermasyvias) Andromedos galaktikoje. Anksčiau ten jų buvo žinomos vos devynios, taigi naujas radinys padės žymiai geriau ištirti juodųjų skylių susidarymo aplinkybes ir savybes.

***

Ir pabaigai – Nilo Taisono (Neil deGrasse Tyson) pozityvios energijos užtaisas. Visata yra didžiulė, o mes – mažyčiai. Bet mes taip pat esame didingi, nes esame Visatos dalis. Mes esame Visatoje, o Visata – mumyse.

[tentblogger-youtube x3sPsbv3fnY]

***

Šiek tiek trumpiau, nei paprastai, bet toks šis, Jonininis, Visatos kąsnelis. Komentarai velkami, net jei į juos ir ne visada spėju atsakyti.

Laiqualasse

2 komentarai

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *