Trumpai: virššviesinis judėjimas artėja prie realybės?

Šiandien pamačiau straipsnį. O jame – tokį teiginį: „scientists at NASA are right now working on the first practical field test toward proving the possibility of warp drives and faster-than-light travel.“ Lietuviškai būtų „NASA mokslininkai šiuo metu kuria pirmą praktinį bandymą, kuriuo tikimasi įrodyti erdvėkraipos variklių ir greitesnio už šviesą judėjimo galimybę“. Žodis „erdvėkraipa“, kaip „warp“ vertinys – mano išmislas.

Bet ne žodžiuose ir jų vertimuose esmė. Esmė tame, kad NASA mokslininkai rimtai tyrinėja keliavimo greičiau už šviesą galimybes. Ir ne tik teoriškai, bet ir ruošia praktinius eksperimentus. Kol kas eksperimentiškai bandoma aptikti mažyčius iškreipto erdvėlaikio burbulus, susidarančius paveikus vakuumo svyravimus (specialiai rašau neaiškiai, nes pats nesuprantu visų detalių). Iki erdvėlaivio „Enterprise“ dar toli, bet pirmi žingsniai visada turi būti atsargūs.

Beje, turint omeny, kad ne tik NASA su šituo projektu dirba, bet ir JAV kariuomenės tyrimų padalinys (DARPA, Defence advanced research project agency) skyrė pusę milijono dolerių „100 metų erdvėlaivio“ fondui, kad galėtų pradėti tyrimus ir mąstymus apie skrydį į žvaigždes, galima sakyti, kad reikalai tikrai juda į priekį.

Pasikartosiu. NASA tyrinėja galimybę žmonėms keliauti greičiau už šviesą.

Ateitis yra dabar.

Laiqualasse

18 comments

  1. Na as tai pabusiu skeptikas, manau FTL neimanoma, kad ir kaip to noretusi.
    Neigiama energija, Alcubierre ziedas, mazyciai erdvelaikio burbulai, erdvelaikio lenkimas i kita puse… Fantastika.

    Kartais atrodo kad sviesos greitis erdvelaikyje (ne erdveje) begalinis.
    Interferencijos, trumpiausio kelio radimas, ir pan.

    Taip pat kartais pastebiu sqrt(2)c greiti. Pvz #1:
    Jei mes judam t kryptimi c greciu ir isaunam fotona c greiciu, tai fotonas nukeliauja ct atstuma taip pat mus pasiekia to tc laiko (kadangi mes pajudejom laiku) tai bendras nukeliautas atstumas erdvelaikyje yra sqrt(ct^2 + t^2c), Analogas kai traukinyje judanciame v greiciu nuo stebetojo, stebetojas sauna kulka v2 greiciu i prieki, stebetojas traukinyje mato greiti v2, o stebetojas isoreje mato jau mineta varianta. Tai gi is erdvelaikio (kaip stebetojo) puses atrodo jog sviesos greitis sqrt(2)c.

    Pvz #2:kinetines energija ir energijos ekvivalentas.
    E=mc^2 (supaprastinta versija)
    ir E=1/2mv^2
    padarom lygybe:
    1/2mv^2=mc^2
    isprastinam:
    v=sqrt(2)c
    taigi greitis is tiesu sqrt(2)tik kad mes judam c greiciu t kryptimi (kiekvienas stebetojas taip paciai, nes kryptis reliatyvi), todel mums tik atrodo kad greitis c, tai pat pernesama energija mazesne, nes greicio krypties vektorius t asimi tas pats.

    1. #1: Greičių sudėtis iš tikro yra ne v = v1+v2, o v = (v1+v2)/(1+v1*v2/c^2), taigi didesnio už šviesą greičio nesigauna.

      #2: E_k=mv^2/2 yra artinys, tinkamas mažiems greičiams, gaunamas iš E_k = mc^2 – m0*c^2, kur m0 yra kūno rimties masė, o m = m0/sqrt(1-v^2/c^2) – judančio kūno masė.

      Taigi šitais atvejais viskas išsisprendžia ir greičiai už c didesni nėra. Tokie dalykai, kaip kvantinis susietumas, rodo esant procesus, vykstančius sparčiau už šviesą, bet kaip ten iš tikro, nežinia.

      O dėl fantastikos… taip, skamba fantastiškai. Bet daug dalykų, kurie dabar savaime suprantami, kažkada atrodė kaip fantastika :) Taigi esu linkęs tikėti, kad galime ir šią fantastiką paversti realybe.

    2. Dėl #2 jau pakomentavo Laiqualasse, o štai dėl pirmojo aš pateiksiu keletą klausimų/pastebėjimų:
      1)kokiu būdu tu judi greičiu c? gali pateikti skaičiavimus kokia tavo energija, judant greičiu c? („Jei mes judam t kryptimi c greciu“)
      2)koks dar laikas, jeigu tu judi šviesos greičiu? judant šviesos greičiu laiko prasmė dingsta, nes jo nebėra. („kadangi mes pajudejom laiku“)
      3) ir, kaip jau minėjo, bet dar kartą pakartosiu: v1 + c = c

      Kalbant apie straipsnį, tai esu taip pat kiek skeptiškas šia mintimi. Galbūt ne mintimi, bet praktiniu įgyvendinimu – ar jau yra bent vienas realesnis modelis keliauti greičiau negu šviesa, įmanomas įgyvendinti praktiškai?
      Norėti galima, bandyti irgi, tačiau be teorinio pagrindo šis projektas, mano nuomone, gautųsi ne daugiau, negu ateities spėjimas pas bobutes.
      3)

      1. Teorinis modelis, kurį ir bandoma patikrinti, yra sukurtas prieš ~20 metų fiziko, pavarde Alkubjeras (Alcubierre). Erdvėkreipio varikliai dar vadinami ir Alkubjero varikliais.

        Taigi teoriškai viskas kaip ir aišku, judėti kartu su erdvėlaikio burbulu galima, tik klausimas, ar įmanoma tokį burbulą sukurti, išlaikyti, bei padaryti pakankamai didelį, kad būtų praktiška.

        1. Kaip tai galima? Tam dalykui reikia neigiamos energijos, kuri neegzistuoja. Kaip tai siejasi su praktika? Cia tas pats kaip sakyti jog egzistuoja neigiamas atstumas ar neigiamas laikas. Nera tokio dalyko, neaptikta, ir greiciausiai isvis neegzistuoja. Keliones greiciau nei c erdve ar atgal laiku tai tik fantastines prielaidos neturincios nieko bendra su realybe tuo labiau stebejimais.
          Jei, na sykim jei, toks dalykas kaip neigiama energija/materija ir egzistuotu, ji iskarto paliktu erdvelaiki.

          1. *Judėjimui*, kiek žinau, neigiama energija nereikalinga. Neigiamos energijos reikia norint burbulą *sukurti*. Iš principo ta „neigiama energija“ yra neigiama vakuumo energijos atžvilgiu. Jei pavyktų paveikti nuolatinius vakuumo svyravimus, tai gal ir galėtų tapti realybe. Būtent apie tokius dalykus ir rašoma nurodytame straipsnyje :)

            1. Kiek zinau tas burbulas nestabilus, islaikyti ji reikia neigiamos energijos, beto nera budu kaip i ji patekti arba iseiti. Ir is viso tai toli grazu iki praktikos. Fluctuacijos toli grazu neirodo tokios energijos egzistavima. Ta skaitoma neigiama energija nesielgia graviraciskai taip paciai. Pagal Casimir’o effekta nustate jog ji elgiasi kaip R^-3 ar R^-4, kai tuotarpu gravitacija elgiasi kaip R^-2 ar R^-1 (su tam tikrom prielaidom). Taigi tai nera anti energija.
              R^-3 savybe sako jog jega keliauja 1 dimensija daugiau. Praktiskai ne is erdvelaikio saltinis. Jei visata isivaizduotum kaip burbula, tai burbulo pavirsius vibruoja del jegos kurios saltis yra ne burbulo ribose. Kadanors atras ir R^-5, -6, -7 ir kitas, priklausomai nuo to kiek erdviniu dimensiju is viso yra.

      2. 1) Tokiu paciu budu kaip judi erdve. Invariacija, objektas stebetojui juda erdve – laikas jam eina leciau. Nejuda – greitis laike maksimalus. Kadangi maksimalus greitis erdve c, tai maksimalus laike taip pat c, Kadangi greiciu kvadratu suma yra 1 ar c^2, vadink kaip nori.

        1. Įdomiai skamba „greitis laike“ :) Šiaip visų mūsų „greitis laike“ yra maždaug 1 sekundė per sekundę, o tų, kurie juda greičiau erdvėje – mažesnis. Kai judi beveik šviesos greičiu erdvėje, tavo „greitis laike“ beveik lygus nuliui (laikas tau slenka žymiai lėčiau, nei nejudančiam stebėtojui).

          1. Ta prasme musu greitis laike 1 sekunde per sekunde ? Supratau, kad tai pagal musu gyvenima ir musu greicius. Turbut mokslininkams greitis laike yra pagal Cezio atomus, kurie skaiciuoja atomini laika. Bet prisiminus Planka, Visata juda laike 10^-44 ? Ar gali buti dar trumpesnis laikas nei Plancko ? Kiek zinau Plancko laikas/ilgis yra trumpiausi imanomi matmenys Visatoje. Apsviesk truputi. :)

            1. Erdvelaikio dar niekas nesukvantavo, jis tikriausiai net ir nera kvantuotas, kvantuota yra materija, interakcija. Yra didelis skirtumas tarp to. T.y. trumpiausias laikas kuri mes galim ismatuoti, taciau apie erdvelaiki tai nieko nesako. Kvantine mase pvz yra absurdiskai didelis skaicius, 10^-8 kg ar kazkas panasaus, bet egzistuoja ir mazesnes mases daleles. Taip paciai ir laiko kvantavimu. 10^-44 (ar kiek ten sekundziu) nera apatine riba.

            2. Aij tiesa del s/s. Na per viena sekunde praeina viena sekunde, ir ne kitaip tiesa :) Na sekunde tai musu issigalvotas matas, realiai nera jokios fizikines prasmes jam, galima laisvai sakyti 1 bedimensinis matas. Yra tokia dimensionless analysis, labai geras daiktas suprasti kaip kas tarpusavyje susije, lengva perprasti ka formules is tiesu tau sako ir pan.

                1. Planko ilgis (L_p) tai yra bangos ilgis kai fotonas tampa juodaja skyle. Taigi toks bangos ilgis lygus juodosios skyles skersmeniui.
                  Planko Area tai plotas kuris lygus L_p^2.
                  Volume tai turis kuris lygus L_p^3.
                  Planko tankis tai tankis Juodosios skyles kurios skersmuo L_p.
                  Neesu tikras kodel klausi butent situ. Gal del to kad pasakiau kad erdve nesukvantuota? Nes norint sukvantuoti erdve reikia zinoti ne maksimalia imanoma fotono energija, o minimalia, na o cia jau siek tiek komplikuota. Geriausias mano spejimas tai butu: Planko energija * planko laikas / visatos amzius.
                  O gal klausi del to kad neiprastos eiles dydziai? pvz tankis: 5.15500 × 10^96 kg/m^3. Na cia del to kad juodosios skyles tankis dideja mazejant spinduliui.

                  1. Butent del erdves ir klausiu. Bet pagal Kvantine Mechanika Plancko ilgis yra pats maziausias imanomas ilgis musu Visatoje. Lyg ir Video esu mates, kad uz si mata trumpesniu nera. Bet cia tik teorija, ta suprantu, kol kas niekas net nepriartejo prie sito ilgio.

                    1. Maziausias ilgis kuri galima ismatuot fotonais. Yra skirtumas tarp to ka duoda matavimo rezultatai ir to koks istikro realus ilgis. Beto gal but ateiti kas nors sugalvos koki tikslesni matavima.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *