Kąsnelis Visatos LXX: Pirmadieninis blicas

Kaip turbūt pastebėjote, vakar Visatos nesukramčiau. Deja, laiko mašinos neturiu ir pakeisti to nebegaliu; tegaliu tik parašyti kažką dabar. Ir tas kažkas bus neilga apžvalga, nes naujienų nėra ypatingai daug, o dauguma jų – Saulės sistemoje.

***

Saulės užtemimai visada gražūs. O jei geras fotografas geroje vietoje gerai sukomponuoja keletą nuotraukų, gauname štai ką:

© Geoff Simms
© Geoff Simms

Nugi gražu. Čia Saulė, beje, kyla, o žiedinio užtemimo maksimumas įvyksta netrukus po aušros.

***

Jau aštuonerius metus NASA stebi Mėnulio paviršių, tyrinėdami meteoritų smūgius. Kasmet jų aptinkama kelios dešimtys. Kovo 17-ą dieną į Mėnulį atsitrenkė didžiausias meteoritas per šių stebėjimų istoriją. Net 40 kg masės akmuo sukėlė žybsnį, kurį iš Žemės buvo galima matyti plika akimi.

***

Per porą dienų Saulėje sužibo net trys X klasės žybsniai (apie trečiąjį rasite čia). Tai buvo pirmieji šios, pavojingiausios žybsnių klasės, atstovai šiemet. Atrodo, tikrai pasitvirtina hipotezė apie dvigubą Saulės aktyvumo piką: pirmasis praėjo pernai rudenį, o antrojo sulaukėme tik šį pavasarį.

***

Merkurijaus paviršiaus nuotraukos nesiliauja demonstruoti, kad ši planeta smarkiai skiriasi nuo visų kitų Saulės sistemos objektų. Nuolat Saulės vėjo garinamame paviršiuje susidaro kiaurymės; kadaise iš jų galėjo veržtis lava, bet dabar jos tiesiog sukuria įdomius raštus. Štai naujoje Messenger zondo padarytoje nuotraukoje matome tokių kiaurymių ir jas supančių įvairių mineralų sluoksnių vaizdus Tyagaraja krateryje.

***

Vėl grįžkime prie asteroidų ir meteoritų. Pasirodo, kasmet į Marsą jų nukrenta pora šimtų gana nemažų vienetų. Smūgių metu susidaro bet 4 metrų skersmens krateriai, kuriuos užfiksuoja Marso apžvalgos zondas (Mars Reconnaisance Orbiter), vėl ir vėl skrisdamas virš tų pačių planetos vietų. Kiek mažesnių dulkių pataiko į Marsą ar sudega jo retoje atmosferoje, kol kas nežinia.

Per devynerius metus, praleistus Marse, „Opportunity“ nuvažiavo jau 35 kilometrus ir 760 metrų. Sakote, labai mažai? Visgi tai yra naujas JAV sukurto prietaiso kelionės ant kito dangaus kūno paviršiaus rekordas. Ankstesnis rekordas (35 km 744 m) priklausė pilotuojamam Apollo 17 misijos mėnuleigiui. Tiesa, „Opportunity“ dar turi ko siekti šioje srityje – kol kas absoliutus kelionės ilgio rekordas (37 km) priklauso irgi mėnuleigiui, tik jau nuotoliniu būdu valdomam sovietiniam Lunochodui-2.

***

Marse gyvensiantiems žmonėms reikės maisto ir deguonies. Abu šiuos dalykus jie galėtų gauti iš gerai išlaikomo sodo. O tokį sodą pagaminti būtų įmanoma automatizuotai, robotais. Robotas-sodininkas galėtų ir pastatyti kupolą-šiltnamį, ir pradėti ten auginti augalus prieš atvykstant pirmiesiems žmonėms.

***

Turbūt jau visi skaitėte, kad teleskopas Kepleris sugedo. Liūdna žinia. Ir dar liūdniau, kad gedimas ne pirmas, taigi išgelbėti misiją šansų nedaug. Kas ten įvyko? Ogi sugedo jau antras iš keturių besisukančių diskų, leidžiančių teleskopui išlaikyti padėti danguje niekaip nesvyruojant. Tik tada teleskopas gali nuolat stebėti vieną dangaus tašką. Bet visgi galimybių išgelbėti misiją dar yra. Pavyzdžiui, galima įjungti prieš metus išjungtą ketvirtąjį diską, kuris pailsėjęs tiek laiko gabūt vėl ims veikti normaliai. Kita galimybė – panaudoti teleskopo variklius ir Saulės baterijas stabilumo užtikrinimui, tačiau tam reikėtų parašyti vos ne naują programinį kodą teleskopo valdymui, ir nežinia, ar tai išvis pavyks. Bet net jei Kepleris ir pražūtų, galime pasidžiaugti, kad jis jau atidirbo savo numatytuosius trejus metus, taigi net ir neišgyvenęs iki pratęstos misijos pabaigos datos 2016-aisiais, vis tiek atliko milžinišką darbą bei iš esmės pakeitė mūsų supratimą apie egzoplanetų skaičių ir savybes.

Nors Kepleris skirtas planetų paieškai tranzitų metodu, jo duomenis galima panaudoti ir šiek tiek kitaip. Kai planeta juda aplink žvaigždę, juda ir pati žvaigždė. Artėdama prie mūsų žvaigždė šiek tiek pašviesėja, planetos judėjimas sukelia potvynines bangas žvaigždėje, be to, planeta atspindi dalį žvaigždės šviesos. Visus šiuos požymius iš principo įmanoma aptikti, net jei planeta ir nepraskrenda tiksliai tarp savo žvaigždės ir mūsų (t.y. nevyksta tranzitai). Dabar jau pavyko ir praktiškai – būtent taip atrasta planeta Keplerio-76b. O pirmąjį iš trijų efektų paaiškina reliatyvumo teorija, taigi planeta neformaliai vadinama „Einšteino planeta“.

Tęsiant kalbą apie egzoplanetas, vienas iš tikslų jas stebint yra nustatyti pačių planetų ir jų atmosferų cheminę sudėtį. Tą padaryti šiaip sudėtinga, nes žvaigždės yra milijonus kartų ryškesnės. Bet jei užblokuojame žvaigždės šviesą koronografu, o ant teleskopo uždedame spektrometrą, tai galime gauti informaciją apie net ne vienos, o visų sistemoje esančių planetų cheminę sudėtį. Tai padarius sistemoje HR 8799 paaiškėjo, kad nors keturios planetos yra panašaus dydžio ir masės, jų atmosferos visiškai skirtingos: kai kurios yra anglies dvideginio, kitur – amoniako, kai kuriose – acetileno ir kitų junginių. Kodėl taip yra, neaišku.

***

Submilimetrinių bangų diapazone švytinčios dujos prie Oriono ūko (baltas blynas viršuje). ©SO/Digitized Sky Survey 2
Submilimetrinių bangų diapazone švytinčios dujos prie Oriono ūko (baltas blynas viršuje). ©SO/Digitized Sky Survey 2

Savaitės paveiksliuku parinkau montažą iš regimųjų ir submilimetrinių spindulių nuotraukų, kuriose matome Oriono ūką ir nuo jo nutįsusią šaltų dujų juostą. Iš šių stebėjimų galima nustatyti, kaip formuojasi žvaigždės ir kaip atrodo dar nebaigusios formuotis protožvaigždės.

***

Prieš 40 metų NASA išsiuntė į kosmosą pirmąją ilgalaikę tyrimų stotį Skylab. Štai nuotraukų galerija, pažyminti šią sukaktį.

***

Prieš naujo Star Trek filmo seansus JAV kino teatruose galima pamatyti tokią reklamą:

[tentblogger-youtube gqUQYs0HNes]

We must go. Mes turime eiti. Turime pasiekti kosmosą, turime jį ištirti, sužinoti jo paslaptis, nes tik taip augsime kaip žmonija.

***

Štai ir viskas šiam, 70-ajam Visatos kąsneliui. Ateityje pasistengsiu nevėluoti.

Laiqualasse

4 komentarai

  1. O as jau galvojau prapuolei kazkur..:/
    Daros – datos, cia apie Kepleri.
    Labai gerai, kad atsiranda vis daugiau nauju kosminiu kompaniju kurios bando ar bandis konkuruoti tarp sio “Aukso grynuolio“. Manau jeigu Branson’o Virgin Galactic tes savo pradeta darba, jis ir jo kompanija bus irasyta i istorijos vadovelius ir i pacia istorija. Nors ir taip jau yra, manau. Kaip visad, buvo nuostabu paskaityti savaitines zinias apie neramia Visata. :)

  2. Saunus ir laukiami sie kasneliai, tad neisizeisk, jei komentaruose vien pastabos ir pataisymai. :) Tai – palaikymo vardan. :)
    Nieko nuostabaus, jei per keleta vertimu perejes Lunochodas 2 tampa Lunokhodu 2.

    1. Pastabos ir pataisymai yra gerai – leidžia tobulėti :) Tikrai neįsižeidžiu. Lunochodą pataisiau.

Komentuoti: Šarūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.