Kąsnelis Visatos LXV: Keistai daug Marso

Šią savaitę astronominėse naujienose radau labai daug smulkių įdomybių apie Marsą, o štai už Saulės sistemos ribų – praktiškai nieko. Tad ir Visatos kąsnelis bus trumpas, bet gal nelabai nuobodus. Smagaus skaitymo :)

***

Žinojote, kad Mėnulyje kartais matomi trumpi žybsniai ar švytėjimai? Aš nežinojau. O dabar sužinojau ir apie juos, ir apie galimus reiškinio paaiškinimus. Dalis žybsnių yra mažyčių meteoritų smūgiai, kiti – optinės apgaulės, trečių neįmanoma patikrinti dėl per menkų stebėjimų. Kai kurie, ne tokie aiškūs, žybsniai gali kilti dėl atspindžių nuo šviesesnių darinių Mėnulio paviršiuje. Tačiau kol kas visi šie reiškiniai nėra galutinai paaiškinti ir gali duoti daug peno įvairių konspirologų teorijoms :)

***

Ketvirtadienį Saulėje įvyko vainikinis masės išmetimas, kurio paleista plazma savaitgalį sukėlė magnetinę audrą Žemėje. Komunikacijoms nepakenkė, bet visgi tai buvo didžiausias Saulės žybsnis šiemet; galbūt tikrai dabartinis aktyvumo maksimumas yra dvipikis – pernai rudenį buvęs žybsnių ir plazmos pliūpsnių lietus baigėsi, bet dabar ateina antrasis.

***

Kometa PANSTARRS jau nebėra ryškumo viršūnėje, bet vis kyla aukštyn šiaurės pusrutulio vakariniame danguje, taigi ją galima vis geriau nagrinėti čia esančiais teleskopais. Tokie tyrimai atskleidžia, kad kometa po truputį skyla, o jos aureolėje yra netolygumų. Ką tai gali pasakyti apie kometos sudėti ir tolesnę evoliuciją, dar neaišku, bet turėtų paaiškėti tolesnių stebėjimų metu.

***

Pirmoji Marso naujiena: patikslinta kometos 2013 A1 (Siding Spring) orbita. Anksčiau buvo manoma, kad kometa gali atsitrenkti į Marsą, bet dabar tikimybė sumažėjo iki 1 iš 120 tūkstančių. Tiesa, labiausiai tikėtinas minimalus atstumas iki Marso taip pat sumažėjo – nuo 300 iki 110 tūkstančių km.

1971-ųjų metų pabaigoje Marse nusileido sovietų marsaeigis „Mars 3“. Išsipakavo, pradėjo transliuoti, o po 20 sekundžių sėkmingai numiro ir pranyko. Iki pat dabar niekas jo nematė. Bet Marso apžvalgos zondo (Mars Reconnaisance Orbiter, MRO) darytose nuotraukose neseniai atrasti greičiausiai „Mars 3“ parašiutas ir kitos nusileidimo sistemos detalės. Įdomu tai, kad nuotraukos darytos prieš penkerius metus, bet visą tą laiką gulėjo archyvuose neištirtos.

Marse vyksta įvairūs procesai, kurių tiesiogiai nematome, nes neturime pakankamai zondų. Visgi kartais pavyksta pamatyti akivaizdžius pėdsakus. Štai dabar MRO duomenyse aptikti krentančių akmenų palikti įspaudai; akmenys kraterio šlaitu riedėjo ir šokčiojo per pastaruosius penkerius Žemės metus.

Planetų atmosferos, ypač jose esanti anglis (pvz. anglies dvideginio ar metano pavidalu) atsiranda giliai po planetų paviršiumi, mantijoje. Mantijos lavoje esanti anglis po truputį garuoja lauk kaip dujos, tačiau nelabai aišku, kokios. Pavyzdžiui, jei ankstyvajame Marse anglis iš mantijos būtų išsiveržusi metano pavidalu, Marse tikrai galėjo egzistuoti skystas vanduo. Tuo tarpu Smalsiukas nustatė, kad Marso atmosferoje yra gerokai mažiau lengvo argono izotopo, lyginant su sunkiu, nei kitur Saulės sistemoje; tai dar sustiprina hipotezę, jog Marsas prarado didžiąją dalį kadaise turėtos atmosferos, mat lengvesni elementai prarandami greičiau, nei sunkesni.

***

Praeitą savaitę rašiau apie NASA planus pargabenti asteroidą į Žemę. Tai buvo ne visai tikslu – asteroidą ketinama pargabenti į stabilią orbitą Žemės-Mėnulio sistemoje, kur jį galėtų lengvai pasiekti ir tyrinėti astronautai. Šią savaitę NASA paskelbė daugiau informacijos: asteroidą tikimasi pagauti 2019-aisiais, o pirmieji žmonės jo paviršiuje išsilaipintų 2021-aisiais metais. Nurodytame straipsnyje rasite ir paskelbtus kelis koncepcinius palydovo vaizdus bei pristatymo filmuką.

***

Saturne lyja. Ir lyja ne šiaip iš debesų, o iš planetos žiedų. Jau seniai žinoma, kad viršutinėje Saturno atmosferos dalyje yra vandens, o dabar išsiaiškinta, kad vanduo ten atkeliauja iš žiedų. Nors dar nėra aišku, kodėl ledo kristalai, esantys žieduose, krenta į Saturną, bet lietus yra toks stiprus, kad reikšmingai paveikia Saturno jonosferą.

***

2017-aisiais metais į dangų pakils TESS – Transiting Exoplanet Survey Satellite, Tranzituojančių egzoplanetų apžvalgos palydovas. Tai bus Keplerio teleskopo įpėdinis, ieškosiantis egzoplanetų tuo pačiu tranzitų metodu, tačiau priešingai nei Kepleris, TESS žvalgysis po visą dangų, o ne tik vieną lopinėlį, į kurį nuolat spokso dabartinis ieškotojas.

***

Planetinis ūkas IC1295 (žalias). ©ESO
Planetinis ūkas IC1295 (žalias). ©ESO

Savaitės paveiksliuku parinkau ESO darytą planetinio ūko IC1295 nuotrauką. Ūkas – tai žalia dėmė nuotraukos centre, supanti blausią mirštančią žvaigždę. Po 5 milijardų metų panašiai atrodys ir Saulės apylinkės, o į jas galbūt žiūrės kokie ateiviai. Gal net ir žmonijos palikuonys.

***

Animacinis filmukas, pristatantis Visatos atsiradimą. Aiškinama labai paprastai, o animacija – graži, taigi pasižiūrėti rekomenduoju.

[tentblogger-youtube DmUiCweDic4]

***

Kvantinė mechanika prognozuoja, kad elementariosios dalelės gali būti susietos ryšiu, vadinamu „supynimu“ („entanglement“). Tokių dalelių kvantinės savybės yra susijusios net ir tada, kai tos savybės dar nėra apibrėžtos; jei išmatuojame vienos dalelės savybę (pavyzdžiui, kvantinį sukinį), iškart žinome ir kitos dalelės tos pačios savybės vertę, nepriklausomai nuo atstumo tarp dalelių. Nors informacijos šitaip perduoti neįmanoma, šitoks „baugus nuotolinis poveikis“, kaip supynimą yra pavadinęs Einšteinas, kelia didžiulį susidomėjimą. Kol kas reiškinys patikrintas maždaug 100 km atstumu nutolusioms dalelėms; nustatyta, kad supynimo poveikis plinta daugybę kartų greičiau už šviesą. Dabar ketinama patikrinti supynimą, pasinaudojant Tarptautine kosmine stotimi; taip atstumas padidėtų kokius 5 kartus, o apatinę greičio ribą galima būtų dar paaukštinti.

***

Interviu su „Zooniverse“ projekto kuratoriumi Krisu Lintotu (Chris Lintott). „Zooniverse“ per ketverius gyvavimo metus pastebimai prisidėjo prie astronominių duomenų analizės, tačiau ar visada šie rezultatai patikimi? Kokie iššūkiai laukia, vis daugiau mokslinės analizės patikint savanoriams mėgėjams? Atrodo, kad ateities perspektyvos visai neblogos.

***

Jau esu Visatos kąsneliuose minėjęs CosmoQuest kursus – puikią galimybę internetu (padedant gūgliaus pliuso hangout‘ams) mokytis astronomijos. Netrukus bus pradėti du nauji kursai: žvaigždžių evoliucija ir kosmologija. Kursų trukmė – 3 savaitės, kaina – 240 dolerių. Nemažai, bet manau, kad gali būti įdomu ir naudinga mėgėjams, norintiems pagilinti žinias ir susipažinti su modernia astronomija.

***

Šiai savaitei užteks. Kitą kartą tikiuosi rasti naujienų ir apie kitas galaktikas :)

Laiqualasse

5 comments

  1. O kosmologijos kursai vyksta antradieniais ketvirtadieniais 21-22h. New York laiku.
    Kas yra +7h Lietuvoje, t.y. 4h ryto :)
    Neypač :)

  2. Pasinaudosiu proga ir paklausiu: kaip lietuviai fizikai lietuviškai vadina tą „entanglement“, juk vis tiek vyksta paskaitos lietuviams, reikia kažkaip pasakyti. Ar yra koks nusistovėjęs terminas? Ar sako „supynimas“? Aš tai vis bandau sakyti „susietumas“, tiesiog šovė į galvą toks lietuviškas žodis.

    1. Esu skaitęs tik „supynimą“. Kaip paskaitose būna, nežinau – Lietuvoje kvantinės fizikos paskaitų neklausiau :)

  3. Susietumas, susiejimas, siaip teke ir supynima girdet, asmeniskai susiejimas geriau skamba, supynimas panasu i pazodini vertima.

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *