Kąsnelis Visatos LIX: Šiek tiek eksperimentinis

Kaip ir kiekvieną savaitę, žemiau pateikiu jums visokių astronominių naujienų apžvalgą. Bet šįkart pamėginsiu ją padaryti truputį kitokią. Prieš keletą mėnesių žadėjau perbalansuoti pranešimus taip, kad daugiau parašyčiau apie tai, ką pats suprantu, o kitką sutrumpinčiau į vieno-dviejų sakinių nuorodas. Būtent tą šįkart ir išbandysiu.

***

Čeliabinsko meteoras kurį laiką turbūt bus įvairių tyrimų objektas. Du astronomai, pasinaudodami įvairia video medžiaga, apskaičiavo asteroido orbitą – paaiškėjo, kad jis priklauso Apolono grupei, vienai iš menkai ištirtų Žemės orbitą kertančių asteroidų „šeimų“. Tuo tarpu Rusijos mokslininkai iš Uralo federalinio universiteto surado didžiausią asteroido liekaną, sveriančią apie kilogramą. Anksčiau rasta apie šimtas mažesnių gabaliukų.

***

Kometa Pan-STARRS, kuri jau visai netrukus pasirodys Šiaurės pusrutulio danguje, toliau ryškėja kaip ir numatyta ir dabar jau pasiekė 2,6 regimąjį ryškį, panašų į Grįžulo ratų žvaigždžių. Taip pat kometa turi ne dvi, kaip paprastai, o netgi tris uodegas, sudarytas iš dviejų tipų (skirtingų cheminių elementų) dulkių ir jonų. Taigi mėnesio viduryje vakariniame danguje turėtume matyti gražių vaizdų.

Metų pabaigoje danguje turėtų nušvisti dar ryškesnė kometa ISON. Tačiau kometos yra netaisyklingos formos ir labai įvairios cheminės sudėties kūnai, tad jų sąveiką su Saulės spinduliuote ir vėju nuspėti yra labai sudėtinga. Jau ne kartą astronomams nepavyko numatyti kometos šviesio kitimo; su trim pavyzdžiais susipažinti siūlo UniverseToday straipsnis. Ar pasiteisins šiųmetinės prognozės apie ISON, parodys tik laikas.

***

Aplink Žemę nuolat sukasi magnetiniame lauke įkalintos elektrinės dalelės. Jos sudaro Van Aleno žiedus – elektringų dalelių torus, besitęsiančius nuo ~1000 iki ~60000 kilometrų virš planetos paviršiaus. Anksčiau buvo manoma, kad žiedai yra du, bet pernai paleidus į orbitą du zondus, skirtus šių žiedų savybėms tyrinėti, paaiškėjo, jog egzistuoja ir trečias. Šis matomas ne visada – jį sudaro nestabili dalelių konfigūracija, kuri gali būti sukurta arba sunaikinta Saulės aktyvumo. Pernai rugsėjį žiedas buvo matomas nuo vieno Saulės žybsnio maždaug mėnesį iki kol buvo sunaikintas po medžiagos išsiveržimo iš Saulės.

***

Praeitą savaitę Smalsiukas ne tik išgręžė šiek tiek Marso grunto, bet ir jį „suvalgė“ – įsidėjo į cheminės analizės prietaisą. Rezultatų kol kas dar neturime; automatizuota analizė yra sudėtinga ir truks bent keletą savaičių.

Marso (ne)tinkamumas gyvybei yra dažna tema žiniasklaidoje, o kartais ir mokslinėse konferencijose. Viena tokia konferencija įvyko praeitą savaitę, o iš joje pateiktų pranešimų galima susidaryti tokį vaizdą: mums žinoma gyvybė sugeba prisitaikyti prie tokių įvairių ir ekstremalių sąlygų, kad turbūt kažkas panašaus galėtų egzistuoti ir Marse. Be to, esama požymių, kad Marse kartais ir dabar būna skysto vandens, taigi gal ir gyvybės.

Kitų metų spalį Marsas gali susidurti su naujai atrasta kometa. Kometa aptikta jau prieš pustrečio mėnesio, bet dabar apskaičiuota orbita rodo, kad prie Raudonosios planetos kitąmet ji priartės per 100 tūkstančių kilometrų. Taip pat egzistuoja ir nenulinė susidūrimo tikimybė.

***

„Cassini“ zondas, po keleto metų pertraukos neseniai vėl pakilęs virš Saturno pusiaujo, mus džiugina naujomis nuotraukomis. Šįkart galite pasigrožėti šiaurės ašigalio šešiakampiu, keturiskart už Žemę didesne srove, pilna sūkurių ir kitokių įdomybių.

***

Prieš keletą dienų baigėsi galimybė balsuoti renkant pavadinimus dviems naujiems Plutono palydovams. Jau netrukus P4 ir P5 turėtų būti pavadinti Vulkanu ir Cerberiu.

***

Nors šiuo metu žinomi šimtai egzoplanetų, tiesiogiai nufotografuota jų vos keletas. Dabar prie jų prisidėjo dar viena, tik šįkart – nebaigusi formuotis. Aplink žvaigždę HD 100546 sukasi ne viena planeta, bet šįkart astronomams pavyko nufotografuoti dar neišsisklaidžiusio protoplanetinio disko pakraščius, uždengus žvaigždės šviesą specialiu skydu. Nuotraukoje matyti šviesesnė dėmė – tai yra dar besiformuojančios protoplanetos įkaitintų dujų ir dulkių signalas.

***

Tarpžvaigždinių dujų telkinyje atrastos dviejų tipų organinės molekulės, iš kurių Žemėje formavosi gyvybės pagrindai. Cianometananiminas yra adenino, vienos iš DNR bazių, sudedamoji dalis, o iš etanamino formuojasi viena iš gyvybei reikalingų aminorūgščių alaninas. Tokie atradimai prideda svorio hipotezei, kad gyvybei reikalingos medžiagos galėjo susiformuoti nebūtinai planetose, bet ir kosminėje erdvėje, o tik vėliau atkeliauti į planetas.

Kita žinia apie nežemišką gyvybę – kompiuteriniais modeliais apskaičiuota, jog gyvybinė zona prie dvinarių žvaigždžių gali būti pakankamai plati, jog tokios sistemos taip pat būtų vertos gyvybės ieškotojų dėmesio. Anksčiau manyta, kad smarkiai kintantis šviesumas ir galimai nestabili orbita neleistų dvinarių žvaigždžių planetose užsimegzti gyvybei, bet nauji, detalesni, tyrimai šitai paneigė.

Dar viena vieta, kur verta ieškoti gyvybės – planetos prie baltųjų nykštukių. Ne todėl, kad ten būtų žymiai didesnė tikimybė gyvybei egzistuoti; tačiau egzistuojančios gyvybės požymius prie baltosios nykštukės rasti lengviau, nei prie pagrindinės sekos žvaigždės. Priežastis labai paprasta – baltoji nykštukė yra žymiai blausesnė, todėl planeta yra santykinai ryškesnė ir lengviau atskirti jos spektrą nuo žvaigždės spektro.

***

Dauguma pranešimų apie naujus ypatingus atradimus būna susiję su didžiuliais teleskopais nuošaliose vietovėse. Tačiau ir mažesniais teleskopais galima daryti puikius ir reikšmingus tyrimus; labai geras pavyzdys – Aristarcho teleskopas Graikijoje, kuriuo neseniai išaiškinta planetinio ūko KjPn 8 paslaptis. Anksčiau buvo žinoma, kad ūką sudaro kelios kevalinės struktūros, bet tik dabar nustatyta, kad jos atitinka tris medžiagos išmetimo stadijas, o artimiausias centrui kevalas atrodo kaip dvinarės žvaigždės evoliucijos padarinys. Taigi KjPn 8 centre greičiausiai sukasi dvinarė žvaigždė, kurios viena narė artėja prie gyvenimo pabaigos.

***

Prieš daugiau nei tris šimtus metų astronomai išmatavo šviesos greitį, remdamiesi Jupiterio palydovų tranzitų kitimais. Priklausomai nuo to, kurioje Saulės pusėje nuo Žemės yra Jupiteris, šviesa nuo jo iki mūsų keliauja skirtingą laiko tarpą, taigi palydovų tranzitai matomi skirtingu metu. Dabar toks pat metodas panaudotas tyrinėjant žvaigždę Heraklio V994. Jau seniau žinota, kad ta žvaigždė yra bent jau dvinarė, bet dabar paaiškėjo, kad iš tiesų joje yra net keturios narės: dvi dvinarės žvaigždės, kurios sukasi viena aplink kitą. Ir abi dvinarės į mus pasisukusios taip, kad matome reguliarius žvaigždžių užtemimus. Tai yra vos šešta žinoma keturnarė žvaigždė, kurioje matomi užtemimai.

***

Lagūnos ūkas infraraudonųjų (viršuje) ir regimųjų (apačioje) spindulių diapazone. © ESO/VVV
Lagūnos ūkas infraraudonųjų (viršuje) ir regimųjų (apačioje) spindulių diapazone. © ESO/VVV

Savaitės paveiksliukas – Lagūnos ūkas (arba M8), esantis Šaulio žvaigždyne. Šiame ūke matyti įvairios žvaigždėdaros stadijos – molekulinių dujų telkiniai, dujų juostos, jaunos žvaigždės ir taip toliau.

***

Naujienas apie juodųjų skylių sukimąsi pakomentavau jau vakar, tai dabar daugiau ir nerašysiu. Tik duosiu nuorodą į straipsnį, kuriame šiek tiek detaliau aprašomas tyrime naudotas modelis.

***

Ar gali būti, kad po dešimties metų aplink Žemę suksis nuolat apgyvendinta bendra Kinijos ir Europos tyrimų stotis? Gali: Kinija tokią stotį iškelti į orbitą planuoja iki 2020-ųjų metų, o Europos kosmoso agentūra (ESA) nori prisidėti prie projekto, sukurdama kai kurias jos dalis. Mainais ESA kosmonautai galėtų prisijungti prie Kinijos taikonautų stoties įguloje, o Europos mokslininkai gautų galimybę atlikti eksperimentus naujojoje stotyje.

***

Štai ir visos, truputį trumpesnės, naujienos. Ką manote apie tokį, glaustesnį, stilių? Gal turite kokių kitų pastebėjimų? Rašykite komentaruose.

Laiqualasse

6 comments

  1. Supažindinimui gerai, kad trumpiau. Ypač, jei tada lieka daugiau laiko išsamesniems straipsniams.

    P.S. Europos kosminė agentūra –> Europos kosmoso agentūra

  2. „Kadaise“ skaičiau, jog kinai ira taip jau yra iškėlę į orbitą mažiausiai du kosminės (savo) stoties modulius ir ketina iškelti dar kelis – iki pilnos komplektacijos. Gaunasi taip, kad kinai greitu metu turės dvi kosmines stotis?

    1. Tiksliai nežinau, bet Vikipedija rašo, kad prieš porą metų buvo bandomieji moduliai iškelti, technologijų patikrinimui ir pan.

      1. Tai jie tebuvo muliažas? Vadinasi ir vėl prisikaupiau šlamšto galvoje skaitydamas visokius delfiius :)

        1. Nežinau, kiek muliažas, o kiek – maketai :) Vikipedija irgi gali būti neteisi, ne tik delfis.

Komentuoti: punktyras Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *