Kąsnelis Visatos XLVIII: Asteroidai

Šią savaitę dangų nušvietė asteroidų liūtis, sukako 40 metų nuo paskutinės žmonių misijos Mėnulyje ir 50 metų nuo kosminio aparato skrydžio pro kitą planetą. Apie šias ir kitas įdomybes – naujausiame Visatos kąsnelyje. Smagaus skaitymo!

***

Kiekvienais metais keletą kartų Žemė praskrenda pro kosminių šiukšlių debesis. Kai kurios iš tų šiukšlių sudega viršutiniuose atmosferos sluoksniuose ir yra matomos kaip meteorai. Penktadienio naktį jų buvo labai daug, taigi žmonės prifotografavo ir dabar galima grožėtis, nes Lietuvoje ta naktis buvo apniukusi.

***

Gruodžio 11-ą dieną, antradienį, pro Žemę praskrido net ne vienas, o du asteroidai. Pirmasis iš jų, tik prieš keletą dienų atrastas 2012 XE54, pralėkė vos už 220 tūkstančių kilometrų, t.y. arčiau, nei Mėnulis. Bet jo skersmuo tesiekia 28 metrus, taigi žalos Žemei jis nebūtų pridaręs net ir susidūrimo atveju; tačiau įdomus reiškinys praskridimo metu buvo tai, jog asteroidą kuriam laikui uždengė Žemės šešėlis, o tai įvyksta ne taip ir dažnai. Kitas asteroidas, 4179 Toutatis, pralėkė už beveik 7 milijonų kilometrų. Jei jis netyčia susidurtų su Žeme, tai būtų labai blogos žinios mums visiems, nes jo dydis – puspenkto kilometro ilgis ir pustrečio kilometro plotis – yra palyginamas su asteroidu, sunaikinusiu dinozaurus (10 km skersmuo). Tokie asteroidai, kaip Toutatis, yra nuolat stebimi, nes gali būti pavojingi Žemei.

***

Nelabai linksma sukaktis – šią savaitę suėjo 40 metų nuo tada, kai paskutinį kartą žmogaus koja lietė Mėnulio paviršių. Apolo-17, paskutinė žmonių misija Mėnulyje, baigė darbą 1972-ųjų metų gruodžio 14-ą dieną. Nuo tada vis kartais prabylama, jog reikėtų vėl nusiųsti astronautus į mūsų palydovą, bet kol kas tos kalbos realybe netapo.

Tuo tarpu Mėnulį sėkmingai tyrinėjame įvairiais zondais. Jų aplink Mėnulį zuja tiek daug, kad ima vieni kitiems maišytis ir pakliūna vieni į kitų vaizdo kameras. Šiame klipe matote pirmą atvejį, kai vienas automatinis zondas (vienas iš dviejų GRAIL teleskopų) nufilmavo kitą automatinį zondą (Lunar Reconnaisance Orbiter), skrendantį maždaug 20 kilometrų atstumu.

O tie du GRAIL zondai, keletą metų tyrinėję Mėnulio gravitaciją, jau rytoj suduš Mėnulio paviršiuje. Tai ne techninis nesklandumas ir ne avarija – taip nuspręsta užbaigti jų misiją. Smūgio metu nuo paviršiaus turėtų pakilti didžiulis dulkių debesis, o vėliau kraterio šone, į kurį ir bus atsitrenkta, liks skylė. Šiuos objektus vėliau tikimasi nufotografuoti ir taip išsiaiškinti šį tą daugiau apie Mėnulio paviršiaus mechanines savybes.

Dar vieną teleskopą, baigiantį misiją, irgi buvo galvota sudaužyti į Mėnulį. Tačiau „Herschel“ infraraudonųjų spindulių teleskopas, kurio skysto helio atsargos baigsis kitų metų kovą, bus tiesiog perkeltas į orbitą aplink Saulę, kur galės skrieti dar labai ilgai, išjungtas ir niekam netrukdydamas.

***

Kita sukaktis – tą pačią gruodžio 14-ą dieną, tik jau 1962-aisiais metais, NASA zondas Mariner 2 praskriejo 21 tūkstančio kilometrų atstumu nuo Veneros. Tai buvo pirmas kartas, kai žmonių kosminis aparatas praskriejo pro kitą planetą.

***

Praeitą savaitę paskelbusi apie naują misiją į Marsą, NASA kalba ir apie kitus ambicingus projektus. Naujausias iš jų – zondas, tyrinėsiantis Jupiterio palydovą Europą. Šiame dangaus kūne po lediniu paviršiumi egzistuoja vandenynas, kuriame gali būti gyvybei tinkamos sąlygos. Numatomas zondas skraidytų Jupiterio sistemoje, o pro Europą tik praskristų daug kartų, bet kiekvieno praskridimo metu gautų daug duomenų, iš kurių mokslininkai galėtų susidaryti žymiai detalesnį vaizdą apie Jupiterio palydovo savybes. Numatoma, kad zondas iš Žemės išskristi galėtų jau 2021-aisiais metais.

***

Kitame galimai gyvame objekte, Saturno palydove Titane, aptikta Nilą primenanti upė. Panašumas į Nilą yra toks, kad upė teka gana tiesia ilga vaga, kuri vėliau išsišakoja į plačią deltą ir suteka į jūrą. Tiesa, joje teka ne vanduo, o angliavandeniliai, greičiausiai metanas ar etanas, kurie kaip tik yra skysti tokiose temperatūrose, kokios tvyro Titano paviršiuje.

***

Bėgiko ūkas NGC 1977. ©Dave Larkin, Slooh Space Camera
Bėgiko ūkas NGC 1977. ©Dave Larkin, Slooh Space Camera

Savaitės paveiksliukas – eilinis ūkas. Šįkart tai – Bėgiko ūkas (Running Man Nebula) arba NGC 1977, esantis Oriono žvaigždyne už penkių šimtų parsekų nuo Žemės.

***

Kas galėjo pagalvoti, kad daugiau duomenų duos tikslesnius rezultatus? Sujungus infraraudonųjų, regimųjų ir rentgeno spindulių informaciją apie 62 netolimas galaktikas, net 37-iose iš jų aptiktos centrinės aktyvios supermasyvios juodosios skylės. Bent septynios iš jų anksčiau nebuvo aptiktos. Bendrai paėmus rezultatai rodo, kad net apie 60% galaktikų gali būti aktyvios – tai yra gerokai didesnė dalis, nei randama ieškant vien regimųjų spindulių diapazone (~10%). Daug aktyvių juodųjų skylių gali būti paslėptos dulkių.

Kita juodųjų skylių įdomybė susijusi su jų išmetamomis medžiagos čiurkšlėmis. Čiurkšlės susiformuoja, kai medžiaga, krentanti į juodąją skylę, yra įkaitinama, įsukama ir smarkiai pagreitinama; jos išmetamos išilgai juodosios skylės sukimosi ašiai. Didžioji įgytos energijos dalis sunaudojama įgreitinti medžiagai, bet tam tikras procentas paverčiamas gama spinduliuote. Ištyrę 293 įvairiausių masių juodąsias skyles, astronomai nustatė, kad jų visų čiurkšlėse energijos dalis, tenkanti spinduliuotei, yra beveik vienoda. Kodėl taip yra, kol kas neaišku.

***

Hablo teleskopu ilgai ir kantriai pasižiūrėjus į nedidelį dangaus lopinėlį, galima aptikti daug nuostabių dalykų. Štai dabar aptikta net ne viena, o ištisos septynios labai tolimos galaktikos, susiformavusios praėjus mažiau nei milijardui metų po Didžiojo sprogimo. Šie duomenys leidžia susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kaip sparčiai galaktikos formavosi vadinamu rejonizacijos periodu, kai Visatoje esantis vandenilis vėl tapo jonizuotas, po šimtus milijonų metų trukusių „Tamsiųjų amžių“. Aiškėja, kad galaktikų atsiradimas buvo tolygus, o ne staigus procesas, tad ir rejonizacija tęsėsi ilgą laiką.

***

Kai laboratorijos Žemėje yra per mažos, kartais pavyksta vietoje jų pasinaudoti kosminiais procesais. Gama spindulių žybsniai, galingiausi sprogimai Visatoje, sukuria daugybę labai didelės energijos fotonų, kurie dar priedo yra poliarizuoti – jų elektrinis ir magnetinis laukai svyruoja ne atsitiktinėmis kryptimis, o tvarkingai pagal vieną ašį, statmeną judėjimo krypčiai. Šios poliarizacijos matavimai padeda patikrinti superstygų teoriją, vieną iš teorijų, kuriomis bandoma apjungti kvantinę mechaniką ir bendrąjį reliatyvumą. Naujausiais stebėjimais teoriją galinčių paneigti poliarizacijos pokyčių tikimybė sumažinta iki 1 iš dešimties milijonų.

***

Įvairios fizikinės konstantos kartais tik atrodo konstantos, bet iš tiesų gali keistis per daugybę metų. Pavyzdžiui, Hablo parametras, nusakantis Visatos plėtimosi spartą, kažkada buvo laikomas konstanta, bet vėliau nustatyta, jog anksčiau jis buvo didesnis, nei yra dabar. Kitų konstantų konstantiškumą patvirtinti sunkiau, bet irgi įmanoma. Nauju tyrimu stebėtas galaktikos, kurios šviesa iki mūsų keliavo 7 milijardus metų, spektras. Jame ieškota metanolio sugerties linijų, kurių stiprumas ir padėtis priklauso ir nuo protono bei elektrono masių santykio. Paaiškėjo, kad šis santykis prieš 7 milijardus metų nuo šiandieninio skyrėsi mažiau nei viena dešimtmilijonine dalimi. Taigi galime beveik neabejoti, kad ši konstanta yra konstanta.

***

NASA irgi ruošiasi pasaulio pabaigai. Tiksliau sakant, jie kuria mokomuosius video siužetus, kuriuose aiškina, kodėl tos pabaigos nebus ir atskleidžia įvairias pseudomokslines nesąmones. Štai viename siužete pasakojama apie tai, kad Saulės žybsniai tikrai nesunaikins gyvybės Žemėje, nes jie tiesiog nėra pakankamai galingi.

***

Taip pat NASA stengiasi pateisinti filmų „Atgal į ateitį“ prognozes. Ne, ne skraidlentes turiu omeny, o „Mr Fusion“ reaktorius. NASA tyrėjai kuria šiukšlių deginimo prietaisą, kuris dar būtų ir kuro generatorius. Sudegintos įvairiausios šiukšlės – organinės atliekos, plastmasė ir kita – išskirtų metano, kurį galima kaupti ir panaudoti kurui. Gal DeLorean‘ui su laiko mašina ir neužtektų, bet šiek tiek naudos tikrai galima išspausti.

***

Ir dar viena liūdna žinia, kurią pamiršau parašyti praeitą savaitę. Mirė Seras Patrikas Mūras (Patrick Moore), astronomas, mokslo populiarintojas, 55 metus vedęs TV laidą „The Sky at Night“. Daugelis šiandieninių astronomų, ypač iš angliškai kalbančių šalių, astronomais tapo tik todėl, kad juos sužavėjo Patriko Mūro laidos ar knygos.

***

Štai ir visi Visatos gabaliukai šios savaitės patiekalui. Komentarai, kaip visada, laukiami.

Laiqulasse

4 komentarai

  1. priklauso, tarpe kitų dalykų, ir nuo
    ->
    priklauso, be kitų dalykų, ir nuo/priklauso ir nuo
    Technologijos.lt užsilaukė komentarų apie visatos pradžią ir kitus didingus dalykus ;)

    1. Ačiū, pataisiau.

      Žinau, kad užsilaukė. Gal netgi šiandien rasiu laiko parašyti :)

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.