Kąsnelis Visatos L: Šventės!

Visus sveikinu su praėjusiomis Kūčiomis ir Kalėdomis bei jau visai čia pat esančiais Naujaisiais metais. Kitąmet nenusimato jokia apokalipsė, taigi toliau galėsime džiaugtis viskuo, taip pat ir mokslo pasiekimais. Na, o metų pabaigos astronomines naujienas ir vėl trumpai apžvelgiu penktadienį.

***

Dar viena apokalipsė neįvyks. Šįkart – 2040-aisiais. Pernai atrastas 140 metrų skersmens asteroidas 2011 AG5, atrodė, gali pataikyti į Žemę. Bet tikslesni orbitos stebėjimai panaikino šią 1 iš 500 tikimybę.

***

Kiek trunka para Merkurijuje? Ogi du trečdalius Merkurijaus metų! Arba beveik 60 Žemės dienų. Čia rasite trumpą animacinį paaiškinimą, kaip veikia Merkurijaus orbitos 3-2 rezonansas, nulemiantis tokį lėtą planetos sukimąsi aplink savo ašį.

***

„Cassini“ ir toliau lepina mus gražiais vaizdais iš Saturno sistemos. Pirmas vaizdelis – spalvota Dijonės nuotrauka. Ją pamatęs, iškart prisiminiau tas internetuose iškylančias sąmokslo teorijas, kad „kaip čia dabar NASA mums vis dar neparodo spalvotų Mėnulio nuotraukų!“ :) Šiaip Dijonės paviršių dengia ledas, o ne dulkės, kaip Mėnulį, bet spalvos tai vis tiek nesuteikia. Kita nuotrauka – Saturno žiedai, šįkart jau nespalvoti. Ir ten dar rasite animuotą žiedų sukimosi vaizdą.

***

Egzoplanetas aptikti galima įvairiais netiesioginiais būdais, matuojant jų poveikį motininei žvaigždei ar tos žvaigždės aplinkai. Dabar rastas dar vienas toks būdas. Jis remiasi protoplanetiniais diskais, kurie egzistuoja aplink jaunas žvaigždes. Planeta, besisukanti tokiame žiede, sukelia spiralines bangas, kurios nusidriekia gerokai toliau nuo žvaigždės, nei pati planeta. Jas pamatyti taip pat gerokai lengviau, todėl bangų egzistavimas gali būti naudojamas kaip netiesioginis planetos egzistavimo įrodymas.

Atrandant vis daugiau ir daugiau egzoplanetų, daugelį domina, kada bus aptikta tikra Žemės dvynė. Astronomai tikisi, kad jau kitąmet. Išvada gauta ekstrapoliavus įvairius dabar atrandamų egzoplanetų parametrus ir jų ribas.

***

Ne visi teleskopai yra padėti ant Žemės arba skriejantys kur nors kosmose. Kai kurie į dangų iškeliami balionais, ilgą laiką kybo viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, o paskui nusileidžia. Vienas toks teleskopas, BLAST, kaip tik per Kalėdas pakilo į paskutinę misiją. BLAST yra sub-milimetrinių bangų (t.y. tarpinių tarp mikrobangų ir milimetrinių) teleskopas, pirmą kartą pakilęs į dangų 2003-aisiais. Dabar vykdoma jau penkta misija, kurios metu tikimasi ištirti labai šaltus molekulinius debesis mūsų Galaktikoje ir nustatyti, kodėl jie žvaigždes formuoja gerokai lėčiau, nei prognozuoja žvaigždėdaros modeliai.

***

Pulsaras SXP 1062. ©X-ray: NASA/CXC/Univ.Potsdam/L.Oskinova et al & ESA/XMM-Newton; Optical: AURA/NOAO/CTIO/Univ.Potsdam/L.Oskinova et al
Pulsaras SXP 1062. ©X-ray: NASA/CXC/Univ.Potsdam/L.Oskinova et al & ESA/XMM-Newton; Optical: AURA/NOAO/CTIO/Univ.Potsdam/L.Oskinova et al

Kalėdinis paveiksliukas – pulsaras (labai greitai besisukanti stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė) SXP 1062 ir jo apylinkės, nuostabiai spalvingai atskleistos šioje plačiaruožėje nuotraukoje, sudarytoje iš rentgeno ir regimųjų spindulių vaizdų. Daugiau kalėdinių kosminių vaizdų – galerijoje.

***

Įvairūs –iausi atradimai 2012-aisiais apžvelgiame Space.com straipsnyje. Ten rasite ir masyviausią juodąją skylę, ir tolimiausią galaktiką bei supernovą, ir mažiausią egzoplanetą bei jų sistemą, ir artimiausią egzoplanetą, ir masyviausią galaktikų spiečių bei didžiausią Visatos žemėlapį. Bei dar keletą įdomių dalykų. Tad skaitykite ir prisiminkite (arba susipažinkite), nes kitąmet –iausių bus dar daugiau.

***

Vienas iš būdų atpiginti kosmines keliones – naudoti daugkartines raketas. Būtent tokią raketą ir bando sukurti kompanija SpaceX. Jos pakėlimo prietaisas Grasshopper („Žiogas“) šią savaitę pakilo į 40 metrų aukštį ir sėkmingai nusileido. Toks pasiekimas gal ir neatrodo labai įspūdingai, bet yra didelis žingsnis į priekį kuriant raketas, galinčias saugiai nusileisti kosmodromuose.

Tuo tarpu NASA toliau gamina įgulos gabenimo kapsulę „Orion“. Ji turėtų į kosmosą bandomiesiems skrydžiams pakilti jau 2014-ųjų rugsėjį.

Vis tobulėjant kosminių skrydžių technologijai, vis atrandant naujų planetų už Saulės sistemos ribų, nenumaldomai artėja laikas, kai bus pradėtos rimtai ruošti tarpžvaigždinės ekspedicijos. Jos beveik neabejotinai truks labai ilgai, todėl žmonės kosminiuose laivuose turės gyventi ir susilaukti palikuonių, kurie jau bus nematę Žemės, bet keliaus į kosminį tikslą. Kaip vystysis žmonija tokių kelionių metu? Į biologinę ir kultūrinę kosmoso kolonistų evoliuciją bandoma pažvelgti šiame straipsnyje. Kol kas tokie tyrimai yra tik pavieniai ir nelabai detalūs, bet ateityje galima tikėtis, kad jų bus vis daugiau.

***

NASA išleido dvi interaktyvias knygas apie Hablą ir jo įpėdinį Džeimso Vebo teleskopą (James Webb Space Telescope). Ir jos dar netgi visai nemokamos! Atsisiųsti jas galima iš čia. O jei turite iPad‘ą, galite jas įsigyti Apple knygyne.

***

Pabaigai – du gimtadieniai. Gruodžio 25-ąją visas pasaulis švenčia gimimą žmogaus, kuris apvertė mūsų supratimą apie pasaulį, suvaldė Visatą ir privertė planetas suktis pagal aiškius dėsnius. Taip, tai Izaokas Niutonas. O pora dienų vėliau minime gimtadienį žmogaus, kuris tuos planetų judėjimo dėsnius pirmą kartą užrašė. Tai – Johanesas Kepleris. Be šių dviejų mokslo šviesulių astronomija (kaip ir fizika bei matematika) turbūt dar ilgai nebūtų išlipusi iš antikinių vystyklų.

***

Štai tokios negausios šventinės savaitės naujienos. Nuo naujų metų vėl grįšiu prie tradicinio sekmadieninio Visatos kramsnojimo, o kol kas laukiu komentarų ir klausimų.

Laiqualasse

2 komentarai

  1. Kažkaip atrodo, kad tarpžvaigždinės kelionės su gyva įgula dar greitai nevyks. Manau, bus pasiųsti robotukai ir viskas. Pernelyg didelis iššūkis žmonijai be būtino reikalo keliauti, kai greičiau, pigiau, kokybiškiau tai atliktų mūsų geležiniai broliai :)

    tame tarpe ir mokslo pasiekimais.
    tame tarpe –> taip pat/tarp jų

    Na o metų pabaigos astronomines
    ->
    Na, o metų pabaigos astronomines

    konspiracijos teorijas
    ->
    sąmokslo teorijas

Komentuoti: Laiqualasse Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.