Astronaujiena. Visata tikrai plečiasi greitėdama

Apie Visatos plėtimąsi esu rašęs vieną ilgą rašliavą ir keletą trumpesnių pamąstymų. Trumpai šį procesą ir mūsų supratimą apie jį galima apibūdinti šitaip: žinome, jog Visata plečiasi, nes kuo toliau nuo mūsų yra kokia nors galaktika, tuo greičiau ji nuo mūsų tolsta; o apie Visatos plėtimosi greitėjimą sprendžiame iš to, kad toli esančios supernovos yra blyškesnės, nei „turėtų būti“, jei Visatos plėtimasis negreitėtų.

Vienas antros aiškinimo dalies trūkumas yra tas, kad supernovų stebėjimų interpretacija remiasi įvairiomis prielaidomis, kurios yra logiškos, tačiau nepatikrintos. Pavyzdžiui, ar tikrai prieš 10 milijardų metų tos Ia tipo supernovos, kurių stebėjimai ir davė žinių apie Visatos plėtimosi greitėjimą, sprogdavo taip pat ir jų šviesis būdavo toks pat, kaip ir šiandieninėje Visatoje? Kol kas to patikrinti negalime, taigi nors Visatos plėtimosi greitėjimo faktu beveik neabejojama, norėtųsi kažkokios kitos galimybės tai patikrinti. Esamą situaciją gerai iliustruoja ši diagrama:

Kosmologiniai parametrai – santykinis materijos ir tamsiosios energijos tankiai – ir jų įverčiai, gauti įvairiais būdais. Taip pat pažymėti keli galimi Visatos evoliucijos keliai, nulemiami šių dviejų parametrų verčių. Geltonas trikampis ties {0,3;0,7} yra bendras visais trim metodais gautas rezultatas
Kosmologiniai parametrai – santykinis materijos ir tamsiosios energijos tankiai – ir jų įverčiai, gauti įvairiais būdais. Taip pat pažymėti keli galimi Visatos evoliucijos keliai, nulemiami šių dviejų parametrų verčių. Geltonas trikampis ties {0,3;0,7} yra bendras visais trim metodais gautas rezultatas

Diagramoje parodytos dviejų kosmologinių parametrų – santykinio materijos (paprastos ir tamsiosios) tankio ir santykinio tamsiosios energijos (žymimos graikiška raide Λ, arba Lambda) tankio – įvairios vertės, bei apribojimai toms vertėms, gauti stebint galaktikų spiečių pasiskirstymą (raudoni kontūrai), jau minėtas supernovas (žali kontūrai) ir kosminę foninę mikrobangę spinduliuotę (mėlyni kontūrai). Tamsesni kontūrai žymi vienos sigmos nuokrypį, šviesesni – dviejų sigmų. Visos trys duomenų aibės susikerta viename geltoname trikampyje – jau vien tai yra stiprus Didžiojo sprogimo teorijos patvirtinimas. Tačiau, žinoma, norėtųsi tuos rezultatus dar patikslinti, ir tai po truputį yra daroma.

Dar vienas dalykas, pavaizduotas diagramoje, yra keletas Visatos struktūros ir evoliucijos savybių. Ištisinė juoda linija žymi bendrą santykinį tankį, lygų vienetui – toks tankis vadinamas kritiniu, o jį turinčios Visatos erdvė yra „plokščia“, joje galioja Euklido geometrija. Į viršų nuo linijos esanti Visata būtų „uždara“, panaši į sferą, o žemiau linijos esanti – „atvira“, panaši į balną. Punktyrinė linija atskiria greitėjančio ir lėtėjančio Visatos plėtimosi regionus. Kaip matome, vienintelė duomenų aibė, pati viena rodanti, jog Visata plečiasi greitėdama, yra supernovos. Foninės spinduliuotės tyrimai plėtimosi greitėjimą patvirtina tik maždaug pusantros sigmos tikslumu; netgi tamsiosios energijos egzistavimą jie patvirtina mažiau nei trimis sigmomis, kai tuo tarpu supernovos – bent trim su puse.

Kur lenkiu visa šita ilga įžanga? Ogi prie to, kad šią savaitę paskelbti nauji foninės spinduliuotės stebėjimo duomenys gerokai sumažina šios duomenų aibės paklaidas, patvirtina tamsiosios energijos egzistavimą daugiau nei penkių sigmų tikslumu ir vis dar idealiai atitinka dabartinį kosmologinį modelį.

Naujasis tyrimas remiasi Pietų ašigalio teleskopu (South Pole Telescope, SPT) atliktais foninės mikrobangės spinduliuotės stebėjimais. Antarktida yra geriausia vieta Žemės paviršiuje tokiems stebėjimams atlikti, mat ten oras ypatingai sausas, taigi vandens garai neteršia vaizdo. Teleskopu stebėtas ne visas dangus – viso juk ir nepamatysi iš vieno taško – o tik šeši procentai; tačiau stebėta ji žymiai didesnės raiškos prietaisu, nei WMAP zondas, davęs ankstesnius geriausius rezultatus. Naujų rezultatų raišką geriausiai iliustruoja štai ši diagrama:

Kosminės foninės spinduliuotės svyravimų galios spektras. Rudai pažymėti WMAP septynerių metų stebėjimų duomenys, mėlynai – naujieji. Horizontali ašis yra atvirkščiai proporcinga kampiniam dydžiui; l = 1000 atitinka maždaug 0,2 laipsnio apskritimą. Ištisinė juoda linija – standartinio kosmologinio modelio prognozė, pritaikius kosmologinius parametrus; juoda punktyrinė linija – ta pati prognozė, tik apskaičiuota neatsižvelgiant į tarp mūsų bei spinduliuotės šaltinio esančių struktūrų įtaką. ©Story et al. 2012
Kosminės foninės spinduliuotės svyravimų galios spektras. Rudai pažymėti WMAP septynerių metų stebėjimų duomenys, mėlynai – naujieji. Horizontali ašis yra atvirkščiai proporcinga kampiniam dydžiui; l = 1000 atitinka maždaug 0,2 laipsnio apskritimą. Ištisinė juoda linija – standartinio kosmologinio modelio prognozė, pritaikius kosmologinius parametrus; juoda punktyrinė linija – ta pati prognozė, tik apskaičiuota neatsižvelgiant į tarp mūsų bei spinduliuotės šaltinio esančių struktūrų įtaką. ©Story et al. 2012

Diagrama, vadinama spinduliuotės svyravimų galios spektru, parodo, kiek vidutiniškai spinduliuotės temperatūra skiriasi nuo absoliutaus vidurkio konkrečiu masteliu. Iš jos galime spręsti, kokio dydžio struktūros jau egzistavo Visatoje tada, kai spinduliuotė atsiskyrė nuo materijos, t.y. praėjus vos 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo. Daugiausiai būta struktūrų, kurių kampinis dydis yra apytikriai 1 laipsnis – apie šią, pirmąją spektro viršūnę žinome jau daugiau nei dešimtmetį. WMAP mums taip pat parodė ir antrąją viršūnę ties 0,4 laipsniais, tačiau trečioji viršūnė, ties 0,25 laipsnio, vis dar buvo neaiški. SPT duomenys parodo ne tik ją, bet ir dar šešias(!) lokalias viršūnes, nurodančias Visatos dalijimąsi į įvairių dydžių struktūras jau labai ankstyvoje jaunystėje. Mažiausios struktūros, užfiksuotos su SPT, yra maždaug 13 kiloparsekų skersmens; tai tik nežymiai daugiau už atstumą nuo Saulės iki Galaktikos centro!

Turėdami tokius stulbinančiai tikslius duomenis, galime geriau aprėžti ir kosmologinius parametrus. Kosmologiniame modelyje jų yra keletas – materijos tankis, tamsiosios energijos tankis, Hablo parametras, pirmykščių svyravimų struktūra ir t.t. – bet ne dešimtys ar šimtai. Nauji duomenys leidžia patikrinti standartinio kosmologinio modelio prognozes daug tiksliau, nei bet kada anksčiau. Ir, įvertinę visokių galaktikų spiečių, pro kuriuos foninės spinduliuotės fotonai turėjo praskristi iki pasiekdami mus, įtaką, mokslininkai nustatė, jog stebėjimų duomenys ir kosmologinio modelio prognozė sutampa tiesiog idealiai (ištisinė juoda linija diagramoje).

Tokį duomenų ir modelio sutapatinimą galima apversti ir kitaip ir pažiūrėti, kokie gi turi būti kosmologiniai parametrai, kad būtų gaunamas toks idealus atitikimas. Nekvaršinsiu jūsų galvų visais skaičiavimais, parodysiu tik vieną rezultatą:

Kosmologiniai parametrai – materijos ir tamsiosios energijos santykiniai tankiai – ir WMAP septynerių metų bei SPT+WMAP7 rezultatai. ©Story et al. 2012
Kosmologiniai parametrai – materijos ir tamsiosios energijos santykiniai tankiai – ir WMAP septynerių metų bei SPT+WMAP7 rezultatai. ©Story et al. 2012

Diagrama yra tokia pati, kaip ir aukščiau rašinyje pateiktoji, tik dabar ant jos uždėti tik kosminės foninės spinduliuotės stebėjimų rezultatai. Senieji, WMAP7, rezultatai, yra raudoni (aukščiau pateiktoje diagramoje yra ne WMAP7, o senesni duomenys, todėl jie šiek tiek skiriasi), naujieji SPT+WMAP7 rezultatai – mėlyni. Matome, kad jų tikslumas gerokai padidėja. Tiesą sakant, padidėja tiek, kad atmesti hipotezę, jog Visatoje nėra tamsiosios energijos (t.y. santykinis Lambda tankis = 0), galima su 5,4 sigmų tvirtumu. Taip pat maždaug keturių sigmų tvirtumu galime teigti, jog Visata plečiasi tikrai greitėdama. Tai yra statistiškai reikšmingiausi rezultatai, neskaitant supernovų, rodantys, kad Visatos plėtimasis greitėja ir kad didelę Visatos masės-energijos dalį sudaro mums nesuprantamas darinys, vadinamas „tamsiąja energija“.

O kas iš to? Ar jau išsprendėme visą kosmologiją? Tikrai ne. Šiuo metu kosminis teleskopas Plankas renka duomenis apie foninės spinduliuotės pasiskirstymą visame danguje, ir tai daro maždaug tokiu pat tikslumu, kaip ir SPT. Kitais metais duomenys bus paskelbti ir tada pamatysime, kiek gerai jie atitinka SPT rezultatus. Kosmologiniai parametrai bus patikslinti dar labiau, bet Didžiojo sprogimo teorija beveik neabejotinai išliks tokia, kokia ir yra.

Laiqualasse

19 comments

  1. Lyg ir džiaugtis reikėtų, kad visos prognozės pasitvirtino, kad viskas taip gerai sutampa, proto ir technikos triumfas, „всё такое“… Bet žmogiškasis protas, pripratęs prie kitokio atradimo apibrėžimo, kur atrandama kas nors visiškai naujo, tik prunkšteli ir mesteli „pff, taip ir maniau…“ :D
    Manau, kaip paradoksaliai tai beskambėtų, kuo toliau nuo vid. stat. piliečio supratimo daromi atradimai, tuo labiau labiau jis linksta prie magijos. Kas ten sakė, kad pakankamai išsivysčiusi technika atrodo kaip magija? O jei tokia sudėtinga (magiška) technika egzistuoja, kodėl negalėtų egzistuoti ir artimesnė magija?

    1. Gaila, kad „pff, taip ir maniau…“ negales pasakyti ateities civilizacijos, kada Visatos pletimasis bus toks greitas, kad galaktikos krastai bus uz horizonto… artinsis visko galas…

      1. Galaktikos kraštai už horizonto būti neturėtų, bet tolimoje ateityje matoma liks tik viena galaktika – Paukščių Tako, Andromedos ir įvairių nykštukinių galaktikų mišinys.

    2. Kai buvo atrastas Higsas, tai irgi buvo prognozių patvirtinimas. Bet daug kas džiaugėsi :) Aišku paskui ėmė aiškėti, kad atrastasis Higsas nuo progonozuojamo šiek tiek skiriasi, tai pasidarė dar įdomiau.

      „Manau, kaip paradoksaliai tai beskambėtų, kuo toliau nuo vid. stat. piliečio supratimo daromi atradimai, tuo labiau labiau jis linksta prie magijos.“

      Visai ne paradoksalu. Ir pastebėjimas tikrai teisingas.

      „Kas ten sakė, kad pakankamai išsivysčiusi technika atrodo kaip magija?“

      Klarkas, man atrodo.

      „O jei tokia sudėtinga (magiška) technika egzistuoja, kodėl negalėtų egzistuoti ir artimesnė magija?“

      Irgi tiesa. Man genetika atrodo biški magiškai, neabejoju, kad kam nors ir astronomija taip atrodo. O kompo veikimas – išvis magija. Nereikia bijoti to žodžio, tiesiog svarbu, kad būtų suprantančių, kaip ten viskas iš tikro vyksta :)

      1. Turiu omeny, kad linkstama į kitą pusę – ne siekiama išsiaiškinti, o kreipiamasi į magiją ir misticizmą. Nors vieno „magija“ paremta itin giliu gamtos mokslų išmanymu ir pritaikymu, o kitam materialaus pagrindo nėra. Bet čia tikriausiai psichologijos klausimas – žmogui nežinia nepatinka ir tą nežinią lengviau užpildyti kerais, būrimais, ritualais, protingai skambančiais žodžiais (energija, kvantinis, radiacija, portalas), ištraukiamais iš konteksto, nei suvokimu. Iš čia tikriausiai ir jau aptartasis požiūris į išsimokslinusius žmones ir teigimas, kad jie negali matyti gamtos grožio, kad jiems visur vaidenasi formulės etc. Žmonėms paslaptys (nemaišyti „nežinia“ su „paslaptis“ – skirtumas tarp buvimo tamsiame kambaryje ir buvimo šviesiame kambaryje prie durų, už kurių tamsu) patinka – galima įsivaizduoti, kad jas kažkas žino ir jam lenktis, deleguojant paslapčių žinojimą. Viskas stoja į vietas – nežinios nelieka, ją panaikina magiški ritualai, nereikia vargti mokinantis; paslaptis išlieka – „visų pasaulio paslapčių man, paprastam mirtingajam, sužinoti neįmanoma“, paslaptis žino JIE (žyniai, kunigai, (pseudo)mokslininkai); juos galima gerbti, nes žino paslaptis; jie nėra tokie, kaip mes, nes žino paslaptis, o juk paslaptys ir daro gyvenimą žavų.

        1. A, atrodo supratau :) Tame irgi tiesos yra; kažkuris iš mokslo populiarintojų, gal Saganas, yra pasakęs: „Mes gyvename pasaulyje, kuris vis labiau priklausomas nuo technologijos ir mokslo ir kuriame vis mažiau žmonių kažką supranta apie technologiją ir mokslą“. Pats nesupratimas dar nėra labai blogai, bet, kaip teisingai sakai, blogai yra žmonių linkimas prie pseudomokslų ir kitokių šarlatanizmų, užuot bandžius suprasti tikrąjį mokslą.

  2. Na as ne neabejoju jog pagal dabartini modeli pletimasis yra greitejantis. Klausimas, kiek teisingas pats modelis, neatitikimu pastebejo kazkur ties z=1, na tai jei tenkins ir iki kokiu sakykim z=4, vadinasi DE aprasyta teisingai. Einsteinas sugalvojo kosmologine konstanta kad paaiskinti savo statine visata, bet kai hubble parode jog visata pleciasi Einsteinas pripazino jog tai buvo jo didziausia nesekme, o dabar naudojam jo sukurta kosmologine konstanta tamsiajai materijai paaiskinti…

    Infliacija, infliacijos suletejimas/isnykimas, vel greitejantis pletimasis… Kiek tu energiju reikia kad paaiskint kodel ir kaip pleciasi?

    Is straipsnio: „Kaip matome, vienintelė duomenų aibė, pati viena rodanti, jog Visata plečiasi greitėdama, yra supernovos.“
    Is straipsnio: „Tiesą sakant, padidėja tiek, kad atmesti hipotezę, jog Visatoje nėra tamsiosios energijos (t.y. santykinis Lambda tankis = 0), galima su 5,4 sigmų tvirtumu.“

    Tai WMAP patvirtina DE ar ne?
    Kaip WMAP gali patvirtinti greitejanti pletimasi is vis? Nesupratau sitos vietos.

    Is straipsnio: „kokio dydžio struktūros jau egzistavo Visatoje tada, kai spinduliuotė atsiskyrė nuo materijos, t.y. praėjus vos 380 tūkstančių metų po Didžiojo sprogimo.“
    Citata:“In cosmology, recombination refers to the epoch at which charged electrons and protons first became bound to form electrically neutral hydrogen atoms“

    CMBR zinomas kaip itin tolygus, taciau realiai matome kaip sviesa ties klasteriais yra itin uzlenka, CMBR turetu praeiti tuos pacius klasterius. Taigi ir itaka turi but. Taip pat turi praeit ir visas dulkes, skirtingai uzstrigti skirtinguose gravitaciniuose laukuose del sviesos suletejimo, patirti Zeldovichiaus efekta ir visa kita. Tai kaip cia gaunas kad ji tokia itin vienoda? Gal CMBR atsiradus jis buvo visiskai idealus, o iskraipymai butent ir atsiranda del minetu efektu?

    Siaip:
    Gal zinai kodel omega_m turetu stabdyt pletimasi is vis?
    Gal kartais teko matyt grafika kaip kito hubblo konstanta laike? Nuo t=0 iki dabar, t.y. iskaitant infliacija. Asmeniskai toks grafikelis daug pasakytu.

    1. „Na as ne neabejoju jog pagal dabartini modeli pletimasis yra greitejantis. Klausimas, kiek teisingas pats modelis, neatitikimu pastebejo kazkur ties z=1, na tai jei tenkins ir iki kokiu sakykim z=4, vadinasi DE aprasyta teisingai.“

      Taip, tai geras ir protingas klausimas. Tam ir daromi tokie tyrimai, kaip čia aprašytas, kad patikslintų modelio parametrus ar patikrintų išvis visą modelį.

      „dabar naudojam jo sukurta kosmologine konstanta tamsiajai materijai paaiskinti…“

      Tiesiog ta konstanta a priori gali turėti įvairias vertes, taigi ir aprašyti įvairius reiškinius galima ją naudojant.

      „Tai WMAP patvirtina DE ar ne?“

      Prieš pristatomą tyrimą vienintelė duomenų aibė, pati viena patvirtinanti DE, buvo supernovos. Dabar dar ir CMB (ne WMAP, o WMAP+SPT) patvirtina.

      „Kaip WMAP gali patvirtinti greitejanti pletimasi is vis? Nesupratau sitos vietos.“

      DE turėjo įtakos materijos pasiskirstymui dar iki rekombinacijos, taigi matoma CMBR struktūra priklauso nuo DE (ir kitų kosmologinių) parametrų. Tiksliau nepasakysiu, kaip.

      „Citata:“In cosmology, recombination refers to the epoch at which charged electrons and protons first became bound to form electrically neutral hydrogen atoms““

      Čia viskas gerai, tiesiog pateikei anglišką rekombinacijos apibrėžimą, o aš parašiau vieną iš pasėkmių.

      „CMBR zinomas kaip itin tolygus, taciau realiai matome kaip sviesa ties klasteriais yra itin uzlenka, CMBR turetu praeiti tuos pacius klasterius. Taigi ir itaka turi but. Taip pat turi praeit ir visas dulkes, skirtingai uzstrigti skirtinguose gravitaciniuose laukuose del sviesos suletejimo, patirti Zeldovichiaus efekta ir visa kita. Tai kaip cia gaunas kad ji tokia itin vienoda? Gal CMBR atsiradus jis buvo visiskai idealus, o iskraipymai butent ir atsiranda del minetu efektu?“

      Zeldovičiaus efektas ir gravitacinis lęšiavimas pasireiškia pakankamai silpnai, kad sukeltų tik dalį tų skirtumų. Vienas iš pagrindinių SPT tikslų yra būtent Zeldovičiaus efekto matavimas.

      „Gal zinai kodel omega_m turetu stabdyt pletimasi is vis?“

      Iš esmės tai yra gravitacijos pasireiškimas, ir tiek. Materijos gabalai vienas kitą traukia bet kokiu atstumu, taigi plėtimasis lėtėja.

      „Gal kartais teko matyt grafika kaip kito hubblo konstanta laike? Nuo t=0 iki dabar, t.y. iskaitant infliacija. Asmeniskai toks grafikelis daug pasakytu.“

      Kažką radau čia: http://www.mysearch.org.uk/website1/html/511.Interpretation.html Bet negaliu garantuoti, kad ne koks nors pseudomokslas.

      1. Pradedu suprast ka sako FLRW ir kokias prielaidas daro. Jame pletimasis priklauso nuo tankio ir nuo energijos, kuri lemia pletimasi, santykio.

        Paimkim plokscia visata, ir vienoda materijos pasiskirstyma. Padidinkim tanki 2 kartus. Kiekviena objekta is visu pusiu trauks vienodai (begalinej visata), pletimo greitis nepasikeicia del omega_m, taciau DE/DM santykis pasikeicia ir DE turi mazesne itaka. Taigi suleteja.

        FLRW padaryta prielaida jog tai butent energija itakoja. O kas jei pletima lemia ne energija? O kas jei tai geometrinis sprendimas? Na kad ir
        n-dimensine sfera aprasyta kaip c^2*t^2=d_1^2+d_2^2+d_3^2…+d_n^2
        Tekant laikui erdve turi plestis tokiam objektui. Kaip ir banga, ji arba turi judeti pastoviu greiciu, arba stoveti vietoj.

        Sakykim objektas tolsta nuo musu 0.5c greiciu del erdves pletimosi, jei mes pajudetum 0.5c greiciu link jo, tai praktiskai panaikintum erdves pletimasi, bet prie objekto niekada ir nepriartetum, praktiskai mes nejudetum vienas kito atzvilgiu. O neturetu objektams kurie tolsta nuo musu laikas eiti leciau? Pvz d_observed=d*lorenz(v)? Arba nebutinai laikas, kad ir d_observed=d*doppleris(v)?
        Kiek zinau FLRW metrika yra isvesta is Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos, kurioje norint kad visata butu plokscia lambda ir omega suma = 1, o jei cia neatsizvelgta i SRT? Manai mes galim atskirt pletimasi nuo judejimo erdve ir sakyt, jog tiesiog erdve pleciasi ir jokiu kitu efektu nera? Sie du efektai duodu d padidejima apie 10-20% kai z=1, ir butu nykstamas artimesniems z, manau pritrauktu jie prie stebimo z ir distancijos grafiko.

        1. „ame pletimasis priklauso nuo tankio ir nuo energijos, kuri lemia pletimasi, santykio.“

          Iš esmės taip. Yra toks Visatos lėtėjimo parametras (deceleration parameter) q, apibrėžiamas kaip q = a*a“/a’^2, kur ‘ žymi išvestinę pagal laiką, o a – mastelio faktorių. Tai va pagal dabartinį modelį taip gaunasi, kad q = Omega_m/2 – Omega_Lambda ~= -0.595. Neigiama q vertė reiškia, kad Visatos plėtimasis greitėja.

          „O kas jei tai geometrinis sprendimas?“

          Tai, kad kosmologinėse lygtyse įrašoma Lambda ir vadinama „tamsiąja energija“ nebūtinai reiškia, kad tai tikrai kažkokia energija. Viena iš interpretacijų ir yra, kad tai būtent geometrinis dalykas, neturintis jokios fizikinės prasmės (analogiškai, kaip pi arba aukso pjūvio vertės).

          „Manai mes galim atskirt pletimasi nuo judejimo erdve ir sakyt, jog tiesiog erdve pleciasi ir jokiu kitu efektu nera?“

          Kažkur skaičiau (komentaruose prie vieno iš mano straipsnių technologijose buvo padėta nuoroda), kad kosmologinio raudonojo poslinkio stebėjimų duomenys SRT aiškinimo neatitinka per 15 sigmų, ar panašiai. Taigi atrodo, kad galime atskirti :)

          „O neturetu objektams kurie tolsta nuo musu laikas eiti leciau?“

          Laiko tėkmės pokyčiai yra išmatuoti tolimoms supernovoms, ir jie taip pat atitinka dabartinį kosmologinį modelį. Vėlgi neatsimenu tikslaus straipsnio pavadinimo; kai/jei rasiu – pasidalinsiu.

  3. „Kai buvo atrastas Higsas, tai irgi buvo prognozių patvirtinimas. Bet daug kas džiaugėsi :) Aišku paskui ėmė aiškėti, kad atrastasis Higsas nuo progonozuojamo šiek tiek skiriasi, tai pasidarė dar įdomiau.“

    Del skirtumu, gal galima placiau? Nuoroda pvz. Idomu. O tai jau patvirtino kad tai Higsas? Nustate savybes? Na maniau dar koki desimtmeti nepatvirtins :) Paskutinem ziniom zinau tai kad nustate jog tai bozonas.

    „kosmologine konstanta tamsiajai materijai paaiskinti“
    turetu but energijai, neisivaizduoju kodel parasiau materija, paskubejau matyt :)

    1. Apie skirtumus skaičiau New Scientist: http://www.newscientist.com/article/mg21528734.000-beyond-higgs-deviant-decays-hint-at-exotic-physics.html . Jei nesi ten vartotojas, parašyk savo emailą, atsiųsiu teksto kopiją. Esmė tokia – Higsas aptinkamas per daleles, į kurias skyla; standartinis modelis numato, kaip dažnai turėtų vykti įvairūs skilimai (jų yra berods penki galimi); eksperimentų rezultatai rodo, kad tie dažniai yra ne tokie, kaip numatyta, bet kol kas rezultatų statistinis reikšmingumas nedidelis; per maždaug metus turėtų paaiškėti, ar tikrai skilimų dažniai neatitinka modelio numatytųjų.

    2. Ateinantį sekmadienį technologijos.lt savaitinis straipsnis bus apie Higso bozoną, jo atradimą, abejones, ar tai buvo TAS atradimas ir jei buvo, ar mes to norim, ar mums to reikia ;)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *