Kąsnelis Visatos XXXIV: vandenai ir gyvybė

Vasara baigėsi, bet astronomai grįžti prie darbų dar nelabai skuba. Šią savaitę naujienų visiškai negausu, tačiau vis tiek šio to įdomaus yra. Taigi ir perskaityti neužtruks, ir gal netgi patiks. Smagaus skaitymo!

***

Aktyvumo piko link artėjanti Saulė toliau žarsto gražius ir šiek tiek baugius vaizdus. Štai savaitės prdžioje Saulės dinamikos observatorija (SDO) užfiksavo, kaip nuo Saulės atitrūksta protuberanto išmetama plazmos sankaupa. Tokie medžiagos išmetimo reiškiniai įvyksta, kai Saulės magnetinio lauko linijos susisuka ir laukas „persijungia“, o dalis įmagnetintos medžiagos lieka už Saulės ribų. Tuomet magnetinis slėgis nustumia medžiagą panašiai, kaip vienas kitą stumia du vienodi magnetų poliai. Magnetinės stūmos jėgos pakanka nugalėti Saulės gravitacijai ir medžiaga išlekia į tarpplanetinę erdvę.

Tuo tarpu kitas išsiveržimas, apie kurį rašiau praeitą savaitę, dabar jau prieinamas peržiūrai aukštos raiškos formatu:

[tentblogger-youtube GrnGi-q6iWc]

***

Prie Saulės artėja kometa Pan-STARRS. Artimiausią orbitos tašką ji pasieks kovo devintą dieną, taigi dar nelabai greitai, tačiau jau dabar ją įmanoma pamatyti pro teleskopą pietinio pusrutulio danguje, o kitąmet ji greičiausiai bus matoma plika akimi. Kokį ryškį kometa pasieks, kol kas nežinia. Kometa pavadinta pagal dangaus stebėjimų programą, kurios metu ji atrasta maždaug prieš metus. Apskaičiuota kometos orbita yra parabolinė; tai reiškia, kad kometa prie Saulės priartės vieną kartą ir daugiau greičiausiai nebegrįš.

***

Daugiau Smalsiuko naujienų: pirmoji savo paties nuotrauka, kurioje matome jo „akį“, kaip kokio Wall-E, smalsiai žiūrinčią į objektyvą; o HiRISE kamera iš Marso stebėjimų zondo (MRO) nufotografuotos „Curiosity“ paliktos vėžės. Kol kas Smalsiukas nuvažiavo tik apie 100 metrų, bet jis niekur neskuba – pakeliui yra gausybė tyrinėtinų objektų, tad iki Sharp kalno viršūnės bus keliaujama turbūt kokius metus.

***

Tuo tarpu kosmologas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) teigia, jog Marse egzistavusi gyvybė galėjo atkeliauti ir iki Žemės. Gerai žinome, kad Žemėje yra iš Marso atlėkusių meteoritų. Marse greičiausiai yra analogiškų Žemės nuolaužų. Viename Marso meteorite dar 1996-aisiais metais rasta struktūrų, kurias galėjo sukurti bakterijos, tačiau kol kas ši išvada nėra visuotinai pripažinta. Kaip ten bebūtų, jei Marse kažkada egzistavo gyvybė, visai galimas daiktas, kad jos pavyzdžių atkeliavo ir į Žemę. Galbūt netgi Žemės gyvybė atsirado iš marsietiškų bakterijų? Iš viso to seka išvada, kad jei Marse rasime gyvybės, tai ji greičiausiai bus labai panaši į žemiškąją.

***

Visi žino apie Titaną ir ekosistemines įdomybes jame – skysto metano ežerus ir panašius dalykus. Taip pat turbūt girdėjote, kad Jupiterio palydove Europoje po ledu greičiausiai yra skysto vandens vandenynas. O dabar grupė mokslininkų iškėlė idėją, kad vandenynas po ledu gali slypėti ir Tritone, didžiausiame Neptūno palydove. Nors palydovo paviršiuje tvyro -97 laipsnių šaltis ir viską dengia storas vandens ledo sluoksnis, arčiau šerdies gali būti šilčiau. Tritonas aplink Neptūną sukasi priešinga kryptimi, nei pati planeta aplink savo ašį, taigi greičiausiai yra priklydėlis asteroidas iš Kuiperio žiedo. Priklydėlio orbitai kintant iš elipsinės į apskritiminę, potvyninės jėgos įkaitino Tritono centrą, kuris gal ir iki dabar neatvėso. Dar vienas energijos šaltinis gali būti radioaktyvių izotopų Tritono centre skilimas. Be to, jei vanduo po Tritono ledu yra prisotintas amoniako, vandenyno užšalimo temperatūra yra gerokai žemesnė nei nulis Celsijaus laipsnių, taigi tikimybė egzistuoti skysčiui dar labiau padidėja.

***

Prieš keletą mėnesių rašiau apie tai, kad zondas „Voyager 1“ pasiekė Saulės sistemos pakraštį. Tiksliai nežinome, kada jis paliks mūsų žvaigždės prieglobstį ir išskris tikrai į tarpžvaigždinę erdvė, bet požymių, kad tai vyksta, jau turime. Paskutinių metų duomenys rodo, kad Vojadžerį bombarduoja vis daugiau kosminių spindulių. Saulės sistemos ribose juos sulauko Saulės vėjas, bet jo poveikiui silpstant, spinduliuotė stiprėja. Ir tikrai – gegužės mėnesį pradėjęs augti kosminių spindulių srautas iki rugsėjo pakilo maždaug 30 procentų ir kol kas nesiruošia sustoti. Taigi Saulės sistemos pakraštys jau kažkur visai čia pat.

***

Arklio galvos ūkas ir apylinkės. ©Star Shadows Remote Observatory
Arklio galvos ūkas ir apylinkės. ©Star Shadows Remote Observatory

Savaitės paveiksliukas – gerai žinomo Arklio galvos ūko mažiau žinomos apylinkės. Pats ūkas yra nedidelis tamsus lopinėlis žemiau nuotraukos centro. Rausva šviesa – vandenilio dujų skleidžiamas švytėjimas, pagautas per septynias valandas trukusią ekspoziciją. Ji sujungta su paprasta regiono nuotrauka, padaryta per tris valandas. Nugi gražu.

***

Ar žinojote, kaip NASA gabena raketas ir šatlus iš angarų į pakilimo aikšteles? Štai tokiais šliaužiančiais padėklais, kurių kiekvienas (jų yra du) gali pakelti 6000 tonų. Dabar, pasibaigus šatlų erai, jie bus… ne, ne nurašyti, nes nors pagaminti jau prieš 50 metų, veikia vis dar nepriekaištingai puikiai, o sustiprinti ir atnaujinti, kad galėtų gabenti net 9000 tonų masės krovinius. Tada jie bus tinkami naujoms NASA‘os raketoms ir kitiems kosminiams prietaisams vežti.

***

Norite gauti puikios kokybės „Hablo“ teleskopu padarytos nuotraukos reprodukciją? Teleskopo komanda savo „Facebook“ puslapyje rengia konkursą. Paprasčiausiai įrašykite savo duomenis ir kasdien iki rugsėjo 16 dienos galite būti vienas iš trijų laimingųjų, kuriems atiteks tos nuotraukos. O jei skaitote UniverseToday, tai žinosite ir specialų kodą, kurį įvedus, jūsų šansai dar padidės.

***

Va ir visas ne toks ir didelis kąsnelis šią savaitę. Ar kitą kartą bus daugiau? Užeikite čia kitą sekmadienį ir sužinosite!

Laiqualasse

6 comments

    1. Aha, kažkaip labai neaišku su tuo Vojadžeriu ir jo padėtimi. Aš irgi apsigavau, birželį rašydamas, kad jau tuoj tuoj paliks Saulės sistemą. Šitas pranešimas apie kosminius spindulius – irgi tik vienas iš duomenų, iš kurių galima spręsti apie jo padėtį heliopauzės atžvilgiu.

      Įtariu, kad apie tai, jog Vojadžeris paliko Saulės sistemą, sužinosime (t.y. suprasime) tik gerokai po paties fakto įvykimo.

  1. Kodėl teiginys „Tuo tarpu kosmologas Lorensas Krausas (Lawrence Krauss) teigia, jog Marse egzistavusi gyvybė galėjo atkeliauti ir iki Žemės.“ pristatomas kaip naujiena? Kiek aš žinau, panspermijos hipotezė egzistuoja jau kokių 40 metų (o gal ir dar seniau). Nuolat iškeliama įvairių versijų apie galimą gyvybės atkeliavimą per kosmosą su meteoritais ar kometų uodegomis, siūlomos įvairios jos „starto“ vietos (nuo marso iki orto debesies), Tame tarpe ir Marsas kaip galima gyvybės žemėje šaltinis buvo siūlytas jau prieš keliasdešimt metų (man rodos vienas iš pirmųjų teorijos variantų būtent nuo tos versijos ir pradėjo). Tad klausimas – ar tas Krausas atrado kažką naujo (naujų įrodymų ar pan.), ar tiesiog pagromulavęs ir išmetęs seną teoriją (su tinkama PR agentūra)pasidarė sau reklamą?

    1. Hm, apie panspermiją esu girdėjęs ir šiek tiek skaitęs, konkrečiai apie gyvybės iš Marso atkeliavimą į Žemę anksčiau lygtai tik fantastikoje teko skaityti. Bet nieko keista, kad tokia hipotezė irgi buvo iškelta.

      Kaip supratau, Krausas šitai pasakė tiesiog kaip komentarą interviu metu. Paties interviu nežiūrėjau (jis pateikiamas UniverseToday straipsnyje), taigi detaliau pakomentuoti, ar ten kažkas naujo, negaliu. Bet greičiausiai nėra, nes Krausas yra ne astrobiologas, o kosmologas.

      Taigi būsiu apsišovęs, pristatydamas šitai kaip „naujieną“. Nors galiu teisintis, kad Visatos kąsneliuose ne vien visai naujienas pristatinėju, kartais ir šiaip kokią įdomybę :)

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *