Šios (jau praeitos) savaitės Visatos kąsneliai šiek tiek pavėluoti, tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: galiu kartu su jumis pasidžiaugti, kad marsaeigis „Curiosity“ („Smalsumas“) sėkmingai nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus! Ta proga surinkau daug informacijos apie šią misijos fazę, o kažkada vėliau šiomis dienomis tikiuosi parašyti ir platesnį įrašą apie misiją, jos tikslus ir eigą. Kitų naujienų pasitaikė nedaug – astronomai vis dar miega vasaros miegu. Tad smagaus skaitymo!

***

Apie naujausią NASA Marso tyrimų projektą – marsaeigį „Curiosity“ – jau esu šiek tiek rašęs. O štai šį, rugpjūčio šeštosios, rytą „Curiosity“ nusileido ant Raudonosios planetos paviršiaus. Kas čia sunkaus? Šiame minutės trukmės klipe paaiškinama:

[tentblogger-youtube a2n76fB0s3A]

Taigi, „Curiosity“ teko labai tiksliai pataikyti į Marso atmosferą, sulėtėti dėl jos pasipriešinimo, išskleisti parašiutą, išleisti kraną iš apsauginio skydo, įjungti aštuonis krano raketinius variklius, nuleisti marsaeigį lynais ir atkabinti tuos lynus nusileidimo momentu. Ir visa tai – vos per 7 minutes, visiškai autonomiškai, mat kontrolė iš Žemės būtų beviltiškai per lėta.

Dar likus keturioms dienoms iki nusileidimo, „Curiosity“ perėjo į autonominio nusileidimo valdymo režimą. Likus trims dienoms buvo paskelbtas dar vienas, detalesnis, filmukas ir schema, nurodančios, kaip vyks nusileidimo procesas. Likus 48 valandoms iki nusileidimo, „Curiosity“ buvo tiksliai ten, kur ir planuota, taigi visos sistemos veikė puikiai. Kaip jau žinome, jos puikiai veikė ir toliau – laboratorija (pilnas pavadinimas „Curiosity Mars Science Laboratory“) nusileido vos už poros šimtų metrų nuo numatytosios vietos. Turint omeny, kad numatyta paklaidų riba buvo 20×7 km dydžio ovalas, tai yra daugiau nei gerai.

Ta vieta, kurioje „Curiosity“ pradės savo kelionę po Marsą, yra Gale krateris. Greta jo yra kalnas Sharp, kuriame aptiktos geologinės struktūros leis „Curiosity“ jau netrukus pradėti tyrinėti Marso praeitį. Pats krateris yra šiaurinėje planetos dalyje, ne per toliausiai nuo pusiaujo.

Nusileidimą stebėjo visos trys aplink Marsą skraidančios observatorijos: Odisėja, Ekspresas ir Apžvalgos zondas (Mars Odyssey, Mars Express, Mars Reconnaisance Orbiter). Nenuostabu – juk „Curiosity“ yra dešimt kartų didesnis už ankstesnius marsaeigius, tad ir sėkmingo nusileidimo reikšmė yra milžiniška. Ir nors buvo abejonių, ar pavyks gauti signalus iškart po nusileidimo, jie gauti greičiau nei per minutę, o dar po poros minučių atėjo ir pirmosios nuotraukos (to jau buvo tikėtasi).

Trumpai susipažinti su „Curiosity“ užduotimis ir planais Raudonojoje planetoje jums padės šie pristatymai – bendras „Mars Science Laboratory“ ir atskirai cheminės analizės.

Šią nusileidimo apžvalgą baigiu su viena pirmųjų „Curiosity“ aukštos kokybės nuotraukų:

…ir trumpu paaiškinimu, kaip čia viskas vyko:

***

Dar šiek tiek kitokių žinių iš Marso. Ten egzistuoja toks didžiulis Ladono baseinas – senovinio meteorito kraterio liekana, dydžiu lenkianti Lietuvą. Jame yra ir daugiau, jaunesnių, kraterių. Vienoje baseino srityje nusidriekę du persidengiantys seklūs krateriai – Sigli ir Šambe (Shambe). Mokslininkai panaudojo palydovo „Mars Express“ informaciją ir sukūrė keletą interaktyvių šios srities vaizdų: nuotrauką, 3D nuotrauką ir perspektyvą. Tokie krateriai, kaip ši pora, susiformuoja, kai į planetos paviršių meteoritas trenkiasi labai nuožulniai, „pasišokinėdamas“. Manoma, kad juose ilgą laiką būta vandens, ten randama molio ir kitų vandeningų darinių pėdsakų.

***

Savaitės paveiksliukas atrodo kaip sprogstanti byranti planeta iš kokio fantastinio filmo arba muilo burbulas dūmuose paskendusiame kambaryje. Bet iš tikro tai – burbulas, išpūstas masyvios žvaigždės ir veikiantis aplinkines dujas.

***

Bendroji reliatyvumo teorija nuo klasikinės fizikos skiriasi tik gana ekstremaliais atvejais – kai greta yra masyvių objektų arba judama labai dideliais greičiais (arba ir viena, ir kita). Kuo atvejis ekstremalesnis, tuo skirtumai didesni ir tuo tiksliau galima patikrinti teorijos teisingumą. Vieną tokią galimybę mums suteikia pernai atrasta supermasyvi juodoji skylė Swift J1644+57. Ji ypatinga savo šviesio kitimu – pastarojo profilis nurodo, kad juodoji skylė neseniai suardė ir prarijo žvaigždę. Po šio įvykio susiformavo trumpalaikis akrecinis diskas, kurio centrinėje dalyje besimalanti medžiaga skleidžia periodiškai kintantį signalą. Šio kvaziperiodinio svyravimo (angl. quasi-periodic oscillation, QPO) kitimo periodas – trys su puse minutės – leidžia įvertinti, kokiu atstumu nuo juodosios skylės yra spinduliuojanti medžiaga. Bendroji reliatyvumo teorija nurodo, jog šis atstumas priklauso nuo juodosios skylės sukimosi greičio, kurį galima įvertinti, stebint skylės išmetamas medžiagos čiurkšles. Šitaip sujungus duomenis tarpusavyje, galima patikrinti, ar reliatyvumo teorijos rezultatas atitinka realybę. Kol kas aiškių rezultatų dar nėra, tebevykdomi stebėjimai, bet netrukus reliatyvumo teorija galės būti patikrinta dar kartą.

***

Dvi supernovos per trisdešimt metų – tai daugiau nei dešimteriopai tiek, kiek vyksta mūsų Galaktikoje. Taigi priešingai nei šiuo požiūriu keistai ramus Paukščių Takas, galaktika NGC 1187 yra keistai gausi žvaigždžių sprogimų. Turint omeny, kad ta galaktika į mūsiškę gana panaši – abi yra spiralinės didingo plano struktūros, turi centrinius telkinius ir skerses – toks skirtumas yra įdomus ir netikėtas. Būtent todėl galaktika stebima vis dažniau ir detaliau, siekiant išsiaiškinti, kodėl joje supernovos sproginėja žymiai dažniau. Gali paaiškėti, jog tai – tik atsitiktinumas, nukrypimas nuo normos, neišeinantis iš standartinių nuokrypių nuo vidurkio. Bet jei kažkoks fizikinis skirtumas bus atrastas, tai padės mums daugiau suprasti apie žvaigždėdaros ir žvaigždžių evoliucijos procesus galaktikose.

***

Labiau teorinė įdomybė – apskaičiuota, jog smūginių bangų skysčiuose ir dujose susikirtimo vietose erdvėlaikis išsikreipia taip, kad ten susiformuoja singuliarumai. Singuliarumai egzistuoja ir juodųjų skylių centruose, tačiau naujai atrasti singuliarumai yra kitokie – neapsupti begalinio erdvėlaikio iškreivinimo, kuris įkalina viską, tame tarpe ir šviesą, bet tik šiaip pažeidžiantys vieną iš reliatyvumo teorijos postulatų – jog erdvėlaikis lokaliai yra plokščias. Kol kas neaišku, ar šis efektas kaip nors ypatingai pasireiškia realybėje ir gali būti nustatytas stebėjimais, bet jei tai pavyktų, tai būtų dar vienas reliatyvumo teorijos testas.

***

Pasibaigus šatlų erai, NASA naują žmones gabenantį erdvėlaivį sukurti patikėjo privačioms korporacijoms. Buvo paskelbtas konkursas, o dabar jau žinomi trys nugalėtojai, kurie per keletą artimiausių metų kurs ir su NASA derins sistemas, iš kurių bent viena turėtų pilnai funkcionuoti 2017-aisiais metais. Šios kompanijos – SpaceX, Boeing ir Sierra Nevada Corporation – nėra naujokės kosmoso pramonėje. SpaceX neseniai įvykdė pirmąjį sėkmingą raketos skrydį, atliktą privačios korporacijos. Boeing įgulos kapsulė jau atlaikė ne vieną bandymą, mėtoma iš lėktuvų ir besileisdama su parašiutu. Sierra Nevada Corporation naudoja eksperimentinę NASA erdvėlaivių technologiją.

***

Medicinos, inžinerijos, netgi gana fundamentalios chemijos tyrimai finansuojami per įvairius šaltinius – pramoninius ir komercinius, valstybinius, nevyriausybinių organizacijų. Su astronomija yra kitaip – beveik visur finansavimas ateina tik iš valstybių ar tarpvalstybinių fondų. Taigi finansavimas dažnai tampa priklausomas nuo politinių vėjų, o toks nestabilumas tikrai nedžiugina. Norėdami šitai pakeisti, grupė astronomų kuria projektą „Uwingu“ (Swahili kalba šis žodis reiškia „dangus“). Jo tikslas – pritraukti privačių asmenų, pramonės gigantų ir korporacijų finansavimą kosmoso tyrimams. Kol kas tikslios informacijos nedaug, projektas ieško pradinio finansavimo, bet bent jau pati idėja mane tikrai džiugina.

***

Turbūt kiekvienas kosminių tyrimų entuziastas svajoja nuvykti į Floridoje esantį Kenedžio kosminį centrą, iš kur kyla NASA kosminiai laivai. Jei to negalite padaryti realybėje, jums padės Google Maps.

***

Štai ir viskas šiam kartui. Beje, kitą savaitę Visatos nekramtysiu, nes būsiu toli nuo civilizacijos ir jos teikiamų malonumų. Po dviejų savaičių pasistengsiu atsigriebti didesne naujienų porcija.

Laiqualasse