Kąsnelis Visatos XXVIII: Marsinėjimai

Šią vasarišką savaitę naujienų nedaug – matyt ir astronomai vasaros atostogų išėjo. Bet šio to yra, o spragą užpildžiau nuorodomis į keletą pažintinių straipsnelių. Tad smagaus skaitymo!

***

Žiūrint plika akimi iš Žemės (nerekomenduotina to daryti ilgai!), Saulė atrodo pastovi ir nekintanti. Tik pakilimo ir nusileidimo laikas bei vieta kasdien šiek tiek skiriasi, bet mes juk žinome, kad tai priklauso nuo Žemės judėjimo, o ne nuo Saulės. Bet pažvelgus atidžiau, Saulė yra aktyvi, permaininga ir kaprizinga šilumos teikėja. 11 metų aktyvumo ciklas, kurio maksimumas šiemet pasireiškia dažnais medžiagos spjūviais, paveikia ir mus – tiek elektroniką, tiek žmonių sveikatą. Apie šituos ir kitus dalykus truputį plačiau galite pasiskaityti šiame straipsnyje. Jo autorius – norvegas astrofizikas, neseniai išleidęs populiarią knygą „Mūsų sproginėjanti Saulė“ („Our Explosive Sun“).

***

Rožinė šiaurės pašvaistė. ©Brad Goldpaint
Rožinė šiaurės pašvaistė. ©Brad Goldpaint

Vienas iš Saulės aktyvumo požymių – dažnesnės pašvaistės, matomos piečiau, nei įprastai. Štai ši įamžinta Oregone, tokioje pat platumoje, kaip pietų Prancūzija ar Rumunija. Ir dar ji neįprasta tuo, kad yra rožinė. Paprastai pašvaistės, priklausomai nuo susidarymo aukščio, būna žalios, raudonos arba mėlynos, tačiau keleto pašvaisčių šviesa gali susilieti į kitos spalvos vaizdą; taip įvyko ir čia.

***

Europos kosminė agentūra jau pasiekė Titaną, bet Mėnulyje dar nebuvo. Tai turėtų pasikeisti 2018-aisiais metais, jei sėkmingai pavyks įgyvendinti naują misiją. Kol kas europietiškas zondas būtų tik robotas, pilotuojamas iš Žemės bei judantis visai autonomiškai. Jis skristų į Mėnulio pietų ašigalį, kur dar nėra apsilankiusi jokia paviršiaus tyrimų misija. Jei su šiuo projektu viskas pasiseks, EKA galės pradėti galvoti ir apie žmogaus nusiuntimą į mūsų planetos palydovą.

***

Merkurijus, artimiausia Saulei planeta, yra spalvingesnis, nei galima buvo pagalvoti. Senosios nuotraukos, padarytos prieš keletą dešimtmečių praskridusių zondų, atskleidė tik pilką, kraterių nusėtą planetos paviršių. Tačiau dabar zondo MESSENGER duomenys rodo ką kita – Merkurijaus paviršius yra spalvotas, nuo mėlynų iki rudų atspalvių. Skirtingos spalvos nurodo skirtingų mineralų klodus.

***

Norite daugiau sužinoti apie Marsą ir jo tyrimus? Jums į pagalbą skuba tinklalapis „Get Curious“. Jo viršuje šiuo metu puikuojasi skaičiuoklė, rodanti, kiek laiko liko iki „Curiosity“ marsaeigio nusileidimo. Bet ten yra ne tik tai – ten rasite gausybę informacijos apie „Curiosity“ ir kitus Marso tyrimų projektus, straipsnių apie ateities idėjas, tarp kurių, savaime suprantama, yra ir žmonių išsilaipinimas Marse.

***

Praeitą savaitę minėjau, kad „Curiosity“ nusileidimo gali nepavykti transliuoti tiesiogiai dėl techninių nesklandumų, kankinančių aplink Marsą besisukantį zondą „Odyssey“. Tačiau likus devynioms dienoms iki nusileidimo, nesklandumai buvo pašalinti ir „Odisėja“ jau yra tinkamoje orbitoje, kad „Curiosity“ nusileidimo duomenis galėtų retransliuoti tiesiogiai į Žemę.

***

Vis kalbant apie keliones į Marsą, štai jums pažintinis straipsnis apie tai, kiek laiko užtrunka pasiekti Raudonąją planetą. Naudojant dabartinę technologiją, tai užtrunka tarp 150 ir 300 dienų. Geriausia galimybė nuskristi, sunaudojant kuo mažiau degalų, pasitaiko sykį per dvejus metus. Tada iš Žemės paleista raketa gali pereiti į eliptinę orbitą, kurios afelis (tolimiausias Saulei taškas) sutampa su Marso orbita, o jame raketa atsiduria tuo metu, kai pro šalį Marsas kaip tik skrenda. Yra teorinių būdų, kaip Marsą pasiekti ir greičiau – atominiais sprogimais varomi varikliai, antimaterijos varikliai, magnetiniai varikliai… Kažkokios naujos sistemos beveik neabejotinai prireiks, kai galų gale į Marsą keliaus žmonės, mat praleisti kosmose 10 mėnesių yra labai pavojinga.

***

Mįslingasis ir įdomusis Saturno palydovas Titanas susiformavo, kaip ir likusi Saulės sistema, prieš maždaug 4 milijardus metų. Tačiau „Cassini“ zondo padarytos jo paviršiaus nuotraukos leidžia spręsti, kad Titano paviršius atrodo vos 100 milijonų metų amžiaus: jame yra labai mažai kraterių ar skysčių erozijos požymių. Yra dvi hipotezės, paaiškinančios šį neatitikimą: arba erozija Titane vyksta labai lėtai (pavyzdžiui, dėl žemos temperatūros ir galbūt lėtesnių cheminių procesų), arba ten kaip tik vyksta, ar bent jau sąlyginai neseniai vyko, pakankamai spartūs procesai, analogiški žemiškiesiems: plokščių judėjimas, vulkanizmas ir upių sedimentacija. Šių procesų metu Titano paviršius gali nuolatos atsinaujinti; jei jie vyko bent jau prieš 100 milijonų metų, o gal vyksta ir dabar (tik pakankamai retai, kad kol kas „Cassini“ jų tiesiogiai dar neužfiksavo), tai paaiškintų jaunatvišką palydovo paviršiaus vaizdą.

***

Viesulas Titane. ©Cassini Imaging Team, ISS, JPL, ESA, NASA
Viesulas Titane. ©Cassini Imaging Team, ISS, JPL, ESA, NASA

Dar vienas gražus paveiksliukas – to paties aukščiau minėto „Cassini“ daryta Titano pietų ašigalio nuotrauka. Jame matome besisukantį viesulą, kurio centre Titano atmosfera leidžiasi žemyn, o pakraščiuose – kyla aukštyn. Kas sukėlė šitokį anksčiau nematytą reiškinį, dar nežinome, bet analizuojami „Cassini“ duomenys galbūt pateiks atsakymą.

***

Tulpės ūkas Gulbės žvaigždyne. ©Michael Joner, David Laney (West Mountain Observatory, BYU)
Tulpės ūkas Gulbės žvaigždyne. ©Michael Joner, David Laney (West Mountain Observatory, BYU)

Savaitės ūkas – Tulpės ūkas, šioje nuotraukoje matomas kaip sieros, vandenilio ir deguonies dujų spinduliuotės mišinys. Siera yra raudona, vandenilis sukelia žalią pašvaistę paveikslo centre, o deguonis – mėlynas plunksnas.

***

Jau seniai manoma, kad masyvesnės žvaigždės dažniau gyvena dvinarėse ar daugianarėse sistemose, nei mažosios. Nėra tiksliai žinoma, kodėl taip yra, bet stebėjimai pagrindžia šią nuomonę. Naujo tyrimo metu analizuota 71 O spektrinės klasės (t.y. masyvesnė, nei 15 Saulės masių) žvaigždė. Nustatyta, kad net trys ketvirčiai šių žvaigždžių turi kompaniones – tai yra didesnė proporcija, nei manyta anksčiau. Taip pat apie 40-50 procentų tų žvaigždžių yra taip arti savo kompanionių, kad pastarosios po truputį vagią milžinių medžiagą. Šitaip ir mažesnės žvaigždės, įgijusios daugiau vandenilio, ir didesniosios, atvėrusios karštus branduolius, tampa mėlynesnės ir atrodo jaunesnės, nei yra iš tiesų. O 20-30 procentų tyrinėtųjų žvaigždžių ateityje netgi susijungs su porininkėmis, suformuodamos keistus monstrus, kurių evoliucija smarkiai skiriasi nuo normalių žvaigždžių. Anksčiau buvo manyta, kad tokios labai artimos dvinarės žvaigždės yra visiška retenybė, tačiau dabar atrodo, kad yra visai kitaip.

***

Kamuoliniai spiečiai yra nuostabūs. Bent jau taip mano Blogasis Astronomas, o aš jam beveik pritariu. Pasižiūrėti tą įrašą verta vien dėl puikios spiečiaus M5 nuotraukos, bet ten dar šis tas apie jį parašyta.

***

NASA kuria naują kosminių skrydžių paleidimo sistemą. Tai yra raketa nešėja, kuri turėtų galėti iškelti 130 tonų krovinį – daugiau, nei bet kokia kita anksčiau sukurta raketa. Raketos gamyba gali prasidėti jau 2015-aisiais metais, o pirmasis bandomasis skrydis įvyktų 2017-aisiais.

***

Štai tiek, truputį mažiau nei įprastai, naujienų šią savaitę. Kitą savaitę gal bus daugiau :)

Laiqualasse

4 comments

  1. trys ketvirčiai šių žvaigždžių turi kompanjones…
    kompanjones -> kompaniones

    40-50 procentų tų žvaigždžių yra taip arti savo kompanjonių…
    kompanjonių -> kompanionių

  2. „dažnesnės pašvaistės, matomos piečiau, nei įprastai. Štai ši įamžinta Oregone, tokioje pat platumoje, kaip pietų Prancūzija ar Rumunija.“ – ne visai korektiska. Pasvaistes matymas priklauso nuo atstumo nuo magnetinio poliaus, o ne nuo geografinio. Todel Amerikai dabar sekasi labiau nei Europai – magnetinis polius, nors ir juda is Kanados link Rusijos, tebera daugiau Kanados teritorijoje. Tad ir pasvaistes tikimybes koeficientas yra geresnis JAV/Kanados miestams. Kazkur buvo tinklalapis, kuris ta koeficienta nustato skirtingiems miestams. Deja, dabar nerandu.

    Mes noretume pamatyti pasvaiste per si cikla, bet panasu, kad gali tekti tam keliauti i Norvegija (ar Aliaska/Kanada…). Iki musu ji buvo atejus tik pora kartu per paskutinius metus ir tuo metu buvo blogas oras. :(

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *