Kąsnelis Visatos XII: deja, be margučių, bet yra planetų

Su Šviežiom Velykom visus! Oras neypatingai pavasariškas, bet per pastaruosius keletą metų jau įpratau, kad Velykos būna su sniegu, taigi šventinis savaitgalis visai smagus. O Visatoje šią savaitę nutiko visokių dalykų, kuriuos trumpai apžvelgsiu žemiau.

***

Pradėsiu nuo dviejų filmukų apie Saulę. Abu trunka tik po keliolika sekundžių, tačiau pirmajame Saulė net keturis kartus apsiverčia aukštyn kojomis, o antrajame matome Saulės gyventojus, šokančius pavasario šokį. Na o jei rimtai, tai pirmajame filmuke surinktos Saulės nuotraukos, kurias padarė Saulės dinamikos observatorija (Solar Dynamics Observatory, SDO), besisukdama aplink savo ašį, nukreiptą Saulės link. Todėl ir atrodo, kad Saulė ridinėjasi. Tokie apsisukimai reikalingi, kad galima būtų tiksliau išmatuoti Saulės skersmenį. Antrajame filmuke matome maždaug parą trunkantį procesą, kurio metu sąlyginai šalta (todėl atrodanti tamsi) plazma, pakelta nuo Saulės paviršiaus magnetinių laukų, laikosi levituodama ir tik šiek tiek virpa, tačiau nei yra išmetama tolyn nuo Saulės, nei nukrenta atgal į paviršių.

***

Visai neseniai danguje matėme Veneros, Jupiterio ir Mėnulio konjunkciją, o šiomis dienomsi mūsų planeta-sesuo skriejo pro Septynias seseris, ta prasme Plejadų spiečių. Įvairiomis šio dangiško susitikimo nuotraukomis galite pasigrožėti čia.

***

Praeitą savaitė baigėsi NASA vidinė biudžeto peržiūra, vykstanti kas antrus metus. Šįkart ji buvo netikėtai sėkminga kosminiams teleskopams: nepaisant bendrų biudžeto apkarpymų, visos misijos bus ir toliau finansuojamos, kai kurios – net ilgesniam laikui, nei buvo planuota. Taigi, Hablas, Sviftas, Kepleris, Fermis, Plankas, Spiceris ir Čandra vis dar džiugins mus dangaus vaizdais ir kosminėmis naujienomis, o Suzaku ir Niutonas taip pat gaus finansavimo ir iš JAV. Ypač svarbu tai, kad Kepleris gaus finansavimo iki pat 2016-ųjų metų. Keplerio misija yra labai tęstinė, ir ilgalaikis darbas jam yra svarbesnis, nei kitiems teleskopams, taigi šios žinios ypatingai džiugina egzoplanetų medžiotojus.

***

Kalbant apie egzoplanetas, kokia yra gausiausia žinoma planetinė sistema? Kažkuris Keplerio radinys su šešiomis planetomis? Mūsų Saulės sistema su aštuoniomis? Ot ir ne: nauji duomenys, gauti naudojant HARPS spektrografą Čilėje, rodo, jog žvaigždė HD 10180 turi devynias (!) planetas. Jau anksčiau žinojome apie šešias ir galbūt septintą, o dabartinis tyrimas patvirtino septintosios egzistavimą ir aptiko dar dvi naujas planetas. Visos planetos yra masyvesnės, nei Žemė – lengviausioji už Žemę masyvesnė 1,3 karto, didžiausioji – 65 kartus. Jų metai trunka nuo keleto dienų iki šešių Žemės metų. O pati žvaigždė labai panaši į Saulę, ir amžiumi, ir dydžiu, ir chemine sudėtimi. Nepanašu, kad kuri nors iš planetų būtų žvaigždės gyvybinėje zonoje, tačiau tai nereiškia, kad ten nerasime nieko įdomaus. Beje, atrodo, kad planetų orbitos yra stabilios, taigi sistema tokioje būsenoje gali egzistuoti milijardus metų.

***

Jau seniai žinoma, kad grįžtamasis ryšys iš supernovų sprogimų bei juodosios skylės aktyvumo gali smarkiai paveikti galaktikas. Manoma, kad vienas iš poveikių – gausių žvaigždėdarai vykti leidžiančių dujų išstūmimas iš galaktikos, paverčiantis ją iš mėlynos į raudoną. Stebėjimai rodo, jog taip greičiausiai ir yra. Ištyrus galaktiką NGC 3801 ultravioletinių spindulių ruože nustatyta, jog netrukus po susiliejimo su kita panašaus dydžio galaktika (kurio pėdsakai dar matyti NGC 3801 geometrijoje) susiformavo daug masyvių žvaigždžių, kurios vėliau sprogo supernovomis ir išstūmė dujas į galaktikos pakraščius. Centrinė supermasyvi juodoji skylė iškart po susiliejimo taip pat įsižiebė ir išmetė čiurkšlę dujų, kurios sukėlė smūgines bangas galaktikoje ir prisidėjo prie dujų išstūmimo iš galaktikos. Per pastaruosius pusę milijardo metų, praėjusius nuo susiliejimo, galaktikos žvaigždėdaros sparta tolygiai mažėjo. Beje, nors straipsnyje rašoma apie čiurkšles ir jų poveikį, esu linkęs manyti, jog iš tikro juodosios skylės poveikis aplinkinei galaktikai pasireiškia per galaktinį vėją, kuris plinta beveik sferiškai simetriškai, taigi gali paveikti visą galaktiką, o ne tik kūgines ertmes išilgai juodosios skylės sukimosi ašiai.

***

Eliptinė galaktika Kentauro A. ©SSRO-South ir Kevin Ivarsen

Savaitės paveiksliukas – artimiausia mums eliptinė galaktika bei artimiausia aktyvi galaktika Kentauro A. Net ir regimuosiuose spinduliuose ji atrodo įspūdingai: dulkės pakraščiuose, žibantis centras, įvairios struktūros. O pasižiūrėjus kituose elektromagnetinių bangų ruožuose vaizdas tampa dar įdomesnis: čiurkšlės ir jų išpūsti burbulai, netolygus diskas ir palydovai nušvinta įvairiomis spalvomis.

***

Fermi teleskopas dvejus metus žiūrėjo į Paukščių Tako palydovines nykštukines galaktikas. Ten jis ieškojo galimų tamsiosios materijos dalelių susidūrimų pėdsakų. Nerado. Ką tai reiškia? Ne, tamsioji materija niekur nepranyko ir mokslas neapsivertė aukštyn kojomis. Tiesiog išsiaiškinta, kad modelis, naudotas nustatyti tikėtiną gama spindulių signalą, yra neteisingas. Tai sumažina parametrų erdvę, kurioje gali „gyventi“ tamsiąją materiją galbūt sudarančios WIMP dalelės.

***

Pačiame Pietų ašigalyje stovi teleskopas, pavadintas visai neišradingai – Pietų ašigalio teleskopu (South Pole Telescope, SPT). Jis stebi kosminę mikrobangę spinduliuotę bei joje matomus galaktikų spiečių pėdsakus. Taip mokslininkai gauna duomenų, kurie leidžia tiksliau nustatyti pagrindinius kosmologinius parametrus (tame tarpe ir tamsiosios energijos, galimai nulemiančios greitėjantį Visatos plėtimąsi, tankį) ir neutrinų masę. Kartu su kitais duomenimis, neutrinų masė dabar yra nustatyta intervale tarp 0,05 ir 0,28 elektronvoltų (palyginimui elektrono masė yra 511 kiloelektronvoltų). Ateityje tikimasi intervalą dar susiaurinti.

***

Na ir pabaigai savaitės atradimas memetiniuose internetuose. Smūginė banga, didesnė už Paukščių Taką. „Negirdžiu jūsų, nes mokslas per daug nuostabus.“*

* - ne, man nepatinka, kai memų užrašai verčiami į lietuvių kalbą, nes 99% atvejų jie praranda savo žavesį ir visiškai neskamba. Taip yra ir čia. Bet skaitantys angliškai perskaitys anglišką užrašą nuorodoje, o neskaitantys angliškai bent jau galės suprasti, apie ką eina kalba.

***

Štai ir visas kąsnis šįkart. Iki kitų savaičių :)

Laiqualasse

Parašykite atsakymą

Your email address will not be published. Required fields are marked *

*