Gyko komentarai. „The Left Hand of God“

Kol kas fizikos čia dar nebus – atostogauju. Ir beatostogaudamas skaitau šį bei tą. Vakar baigiau skaityti Polo Hofmano (Paul Hoffman) fentezi romaną „The Left Hand of God“, kuris paliko šiokių tokių įspūdžių, taigi ir pakomentuoti nusprendžiau.

Knygos viršeliai (na bent jau angliško plonviršio Penguin leidimo) aprašinėti visokiausiais recenzentų ir kitų rašytojų pagyrimais – „Epas!“, „Nuostabu!“ „Įspūdinga!“ ir panašiai. Turėdamas omeny, jog paprastai reklamos gausa atvirkščiai proporcinga turinio kokybei, į knygą žiūrėjau šiek tiek įtariai. Bet knygyne buvo akcija „3 už 2 kainą“, taigi radęs dvi norimas knygas ir ilgai žvalgęsis po pilką fantastikos paperback‘ų masę, visgi išsirinkau šitą.

Negaliu sakyti, kad pasirinkimu nusivyliau. Bet ir nesusižavėjau ypatingai. Pradėtas skaityti kūrinys įtraukė, puslapius verčiau vieną po kito ir netgi gana greitai – tai gali reikšti, kad pagaliau įpratau skaityti grožinę literatūrą angliškai, arba kad šios knygos kalba gana lengva. Tik labai nervino viena smulkmena – skyrių ilgiai. Trumpiausias skyrius užima tris puslapius, ilgiausias – apie 70. Anksčiau lyg ir neteko susidurti su panašiomis variacijomis, ir jos man nepatiko, buvo sunku įsijausti į pasakojimo… turbūt ritmą, ar kažką panašaus.

O ir pats pasakojimas, sakyčiau, keistas. Šiaip istorija pretenduoja į rimtas – gvildenamos prigimimo ir pripratimo, lojalumo ir sveiko proto, garbės ir išgyvenimo priešpriešos. Tačiau keliose vietose įsivelia visiškai komiški veikėjai, nors ir trečiaeiliai bei siužetui beveik nereikšmingi, tik atliekantys anekdoto „nepaisant gydytojų pastangų, ligonis pasveiko“ funkciją. Taip pat vieną iš kertinių pasakojimo vietų užimanti religija yra akivaizdi makabriška krikščionybės parodija, tačiau tokia perspausta, jog tampa tiesiog juokinga, užuot įvariusi pasibjaurėjimą ar siaubą, kaip turbūt norėjo rašytojas. Ir bendrai paėmus siužetas vystosi gerokai per lėtai. Didžiojoje kūrinio dalyje iš esmės niekas nevyksta, tik pačioje pabaigoje, maždaug paskutiniame penktadalyje, siužetas sėkmingai ir intensyviai pasivysto ir pasibaigia didele tęsinio reklama.

Stiprioji kūrinio dalis – veikėjai. Jų nėra per daug, įvedami į siužetą laiku, charakteriai pakankamai skirtingi ir įdomūs. Pradedant truputį pakvaišusiu šilto ir šalto gyvenime mačiusiu klajūnu, baigiant kone visą gyvenimą lepinta mergina, staiga išmesta į nedėkingą realybę. Vienintelis nepatikęs veikėjas – toks anoks Katinukas, šiaip antraeilė persona, bet vienoje vietoje duodama užuomina, kad jis – ne žmogus. Turint omeny, kad daugiau nei veikėjų nežmonių, nei netgi užuominų apie tokių egzistavimą, nėra, tai glumina. Tuo labiau, kad užuomina numesta taip lyg tarp kitko ir vėliau nieko su ja nepadaroma.

Na o didžioji kūrinio problema – Aerith and Bob, dar sumaišytas su kitu dalyku, kurio tropinio pavadinimo nežinau. Berods Darths and Droids komikso komentaruose kažkada buvo pateiktas „pasiūlymas“ RPG meistrams sukurti fentezi pasaulį, kuriame vardai ir kitokie pavadinimai yra paimti iš mūsų pasaulio, ta prasme galingasis magas Vašingtonas, piktasis imperatorius Harisonas ir taip toliau; tiesiog tam, kad žaidėjai lengviau atsimintų ir neiškraipytų tų vardų. Hofmanas, atrodo, šį patarimą perskaitė, bet ironijos nesuprato. Kitaip paaiškinti fentezi pasaulio, kuriame egzistuoja Memfis, Jorkas, Lenkija, Norvegija, Jeruzalė, bei gyveno/gyvena Jėzus, Tomas, Henris, Materaciai ir t.t., negaliu. Aerith and Bob čia pasireiškia tuo, kad daugmaž vienoje geografinėje/kultūrinėje zonoje sutinkami itališki, vokiški ir angliški vardai bei dar egiptietiški vietovardžiai. Šiaip jei viskas būtų padėta mūsų pasaulyje, t.y. padarytas alternatyvios istorijos romanas (fentezi būtent tik kitu pasauliu ir pasireiškia, jokios magijos, nežmonių ar pan. nėra), tai atrodytų žymiai labiau išbaigta, nei dabar.

Reziumuojant, kūrinys nori būti Dikenso stiliaus romanu pseudofentezi pasaulyje, ir jam tai beveik pavyksta. Problemų yra tik su siužeto vystymu, pasakojimo tonu ir saiku. Jei romanas būtų įdėtas į daugmaž istorinę aplinką, turbūt rašyčiau kokius 8, bet dabar visiškai subjektyviai vertinu 7/10.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.