Apie Ginčus ir Diskusijas internetuose

"Arguing on the Internet is like running in special olympics: even if you win, you’re still retarded."
– Kažkas internetuose

Apie (astro)fiziką rašyti vis dar tingiu, bet dirbti irgi tingiu, taigi parašysiu apie kažką truputį kitokio. Čia nebus kažkoks rimtas aiškinamasis straipsnis, o tiesiog pamąstymai ir klausimai, atsakymų į kuriuos galbūt sulauksiu iš skaitytojų :)

Turbūt kone kiekvienas iš mūsų esame kada nors įsivėlę į Ginčą internete. Turiu omeny ne šiaip diskusiją ar debatus, bet Ginčą – tokį, kuriame svaidomasi riebiais epitetais, bandoma išsiaiškinti kasdienės kalbos žodžių reikšmes, oponentai lyginami su įvairių institucijų minkštomis sienomis klientais ir didelė dalis žodžių rašoma vien didžiosiomis raidėmis. Ar kažkaip panašiai. Na gal jums taip ir nebuvo, bet man tikrai teko ir dalyvauti tokiuose, ir stebėti iš šalies.

Sakysite, pats kaltas esu, kad veliuosi? Na taip, iš dalies jūs teisūs. Bet man įdomu ne (tik) tai, kaip tokių Ginčų išvengti – to jau, regis, išmokau, – bet ir kodėl iš viso kyla tokie Ginčai ir kodėl žmonės negali internetuose bendrauti daugmaž padoriai.

Spėju, kad priežastys tam yra kelios. Viena – tai faktas, kad dalis (nežinau, kiek didelė) žmonių nėra smarkiai patobulėję, kultūros prasme, nuo tų laikų, kai kuokas naudodavo ne Amerikoje kamuoliukams atmušinėti, bet medžioti mamutams ir žmonoms. Ir tik kažkoks paviršinis "bendruomenės spaudimo" sluoksnis mus priverčia elgtis "padoriai". Bet internetuose, kur daugelių atveju garantuojamas asmens anonimiškumas, o blogiausiu atveju nuobauda yra ban’as iš forumo ar pokalbių kanalo, tas padorumas pranyksta kaip dūmas ir gali pasireikšti visas primityvumas. Ir tokie visuomenės atstovai, manyčiau, labai lengvai užgožia bet kokius tikrai kultūringus padarus, nes pastarieji tiesiog nenori veltis į šitas urvinių trolių peštynes. Tokios peštynės dažnos įvairių žinomų dalykų (popžvaigždžių, komp žaidimų, etc.) gerbėjų forumuose.

Antroji priežastis – tai požiūrių įvairovė. Realybėje mes daugiausiai bendraujame su asmenimis, kurių požiūriai į gyvenimą kažkiek artimi mūsiškiams. Nedidelės interneto bendruomenės irgi atsiranda panašiai. Ir vienur, ir kitur diskusijos galimai "karštomis" temomis vyksta retai, o prasidėjusios greitai nuslopsta – ir dėl nuomonių panašumo, ir dėl nenoro gadintis draugiškų ar bendramintiškų santykių. Tačiau kai bendruomenė padidėja iki kažkokios kritinės ribos – pvz. facebook’e ar naujienų portalų komentaruose – tokios diskusijos nenurimsta, o jų dalyviai dažnai vienas kito visiškai nepažįsta. Na o kai nepažįsta, tai ir ginčytis lengviau, nes jokių draugysčių saugoti nereikia. Taip pat tie nepažįstami žmonės paprastai palaiko labai įvairias pozicijas – kitaip jie tiesiog nesiginčytų. Na o gana skaudžiai ateinantis suvokimas, kad yra ir kitaip mąstančių, išprovokuoja aršų norą ginti savo tiesą, ko pasekoje ginčas pavirsta į Ginčą. Politinės ir politiškai-istorinės diskusijos internetuose turbūt daugiausiai nukenčia nuo šios problemos.

Trečioji priežastis, kuri gal labiau paaiškina ne Ginčų intensyvumą, bet jų beprasmiškumą, tai elementarus nesusikalbėjimas. Kiekvienas žmogus turi tam tikrus įsitikinimus, kuriuos laiko teisingais be paaiškinimo – pavadinčiau juos "asmeninėmis aksiomomis". Šitie įsitikinimai gali būti labai įvairūs – vienam tai "visuotinis atšilimas neegzistuoja", kitam "pasaulį sukūrė Dievas", trečiam dar kas nors kitokio. Ir ne po vieną tokį įsitikinimą kiekvienas turime, o po daugybę – be jų tiesiog pasimestumėme informacijos jūroje ir nebežinotume, kuo tikėti, o kuo ne. Ir štai kai susiduria du požiūriai, kurie remiasi skirtingomis asmeninėmis aksiomomis, diskusija tampa beprasme. Nes kiekvienas jos dalyvis bando kito teiginius interpretuoti remdamasis savomis aksiomomis, ir labai retai pasitaiko, kad diskutuotojai prieitų iki tų aksiomų įvardijimo ir bandymo realiai suvokti vienas kito pasaulėvaizdį. O kai nesugebama suvokti kito asmens požiūrio, tai ir ginčytis su juo beprasmiška. Ekstremalus šito pavyzdys – daugelis Ginčų tarp mokslininkų ir pseudomokslininkų, kai pirmieji savo argumentuose remiasi moksliniu metodu ir tyrimų duomenimis bei išvadomis, o pastarieji dažnai visą tai nurašo konspiracijos teorijoms ir daug svarbos teikia asmeninėms patirtims, dvasingumui ir panašiems dalykams.

Toliau kalbant apie prasmingumus, prieiname prie dar vienos priežasties. Tai – požiūris į diskusijos tikslą ir tipą. Turiu omenyje tai, kad vienose diskusijose (pvz. politiniuose priešrinkiminiuose debatuose) nėra bandoma perkalbėti oponentą, o tik norima įtikinti klausytojus, kad tavo požiūris yra teisingesnis už oponento. Kitose diskusijose (norisi sakyti "filosofinėse", bet nesu tikras, ar tai geras apibūdinimas) svarbu yra apsikeitimas nuomonėmis ir galbūt bandymas prieiti kažkokią bendrą išvadą, tačiau diskusijos iš principo negali remtis objektyviais pradiniais duomenimis, nes tų duomenų gauti neįmanoma – arba dėl to, kad diskusijos objektas yra metafizinis (filosofinės diskusijos), arba dėl to, kad tyrimui atlikti reikėtų pernelyg daug resursų (politinės nepriešrinkiminės diskusijos). Spėju, kad įvairios valdymo sistemos, kuriose būna balsuojama, atsirado būtent dėl objektyvios situacijos analizės neįmanomumo; nes kai reikia priimti sprendimą, bet objektyviai pasirinkti neįmanoma, o subjektyviai susitarti irgi, tai belieka balsuoti, kad ir kaip tai kartais būtų kvaila. Na ir trečias diskusijų tipas (vėlgi ne visai tiksliai įvardinsiu "moksliniu") yra toks, kuriame diskutuojant bandoma rasti vieną objektyviai teising(iausi)ą sprendimą, kuris turėtų paaiškėti, tinkamai išanalizavus tyrimų ar stebėjimų duomenis.

Tai va, jeigu diskusijos dalyviai turi skirtingus tikslus, tai pati diskusija dažnai netenka prasmės. Kiek teko susidurti, atrodo, kad absoliuti dauguma Diskutuotojų internetuose vadovaujasi pirmuoju tikslu, t.y. siekia palenkti pašalinius skaitytojus savo pusėn. Ir jei kas nors bando įvardinti jų pačių klaidas, kad ir kokios akivaizdžios tos klaidos bebūtų, tai greitai pasipila kaltinimai asmeniniais įžeidinėjimais, kultūros stoka ir taip toliau.

Kaip viso šito išvengti? Lengviausias būdas – nesivelti į panašius reikalus. Bet kartais to daryti tiesiog neįmanoma, nes nuo Klaidingai Mąstančių ima priklausyti daugiau, nei kelių anoniminių internautų nuomonė, bet ir politiniai sprendimai ar kiti tikrai svarbūs dalykai. Tokiu atveju, manyčiau, reikia visų pirma suvokti, su kuo turi reikalą, tada objektyviai ir savikritiškai įvertinti savo paties žinias diskutuojamoje srityje, ir tik tada bandyti paveikti visuomenės (ir Klaidingai Mąstančiojo) požiūrį. Tik va problema, kad tą padaryti labai sudėtinga, ir dažnai pamačius Klaidingą Požiūrį internetuose, ima niežtėti nagai, norint atsikirsti. Taip Ginčų karavanas ir keliauja vis tolyn…

Tai tiek padrikų subjektyvių minčių. Pabaigai paliksiu jus su citata iš Grumlino blogo: "Internetuose nekart pastebiu, kad kuo mažiau žmogus išmano apie dalyką, tuo aršiau aiškina savo tiesas". Dabar žiūrau, kad prie to įrašo komentaruose keletas gerų pastebėjimų šia tema padaryta, tai rekomenduoju pasiskaityti.

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.