Šis rašinėlis galbūt ne visai atitinka tą "studijų įdominimo" temą, bet kažkiek su ja siejasi, taigi prijungsiu šitaip. Galų gale, ne pavadinimuose esmė. Esmė tame, kad prieš kokią savaitę perskaičiau labai įdomų straipsnį ir noriu jo turinį perpasakoti bei pakomentuoti. Straipsnis yra čia, bet jo viso skaityti nebūtina. Ten šiek tiek kalbama apie tai, kaip žiloje senovėje astronomija buvo labai artima religijai ir panašiai, bet tai nėra svarbiausia dalis. Straipsnio pagrindinis teiginys yra toks: astronomija yra tarpdisciplininis mokslas, ir pats laikas būtų tą įsisavinti mokymo institucijoms.

Tereikia tik šiek tiek pasukti smegenis, kad suprastum, jog šis teiginys yra visiškai teisingas. Astronominiai tyrimai prasideda nuo inžinerijos (teleskopo bei priedų sukonstravimo), toliau seka informatika (duomenų analizės programos), statistika (duomenų interpretacija ir įvertinimas), gamtos mokslai (modelio sukūrimas, kuriam gali reikėti fizikos, chemijos, biologijos irba geologijos žinių) ir vėl informatika (modelio tikrinimas skaitmeninėmis simuliacijomis). Iš visų šitų elementų pakankamo dėmesio ir įvertinimo susilaukia turbūt tik inžinerija ir fizika, nes apie šituos dalykus galima išmokti astronomijos studijų metu universitete. Apie statistiką kartais būna koks vienas ar du moduliai, bet ne daugiau, o apie kitus reiškinius gerai jei užsimenama, o kartais išvis nieko nesužinai, kol nepradedi doktorantūros studijų. Tokia situacija nėra gera, apie ką ir kalbama tame straipsnyje.

Ką šiuo atveju galima pakeisti? Ogi sukurti tarpdisciplininę astronomijos studijų programą. Tokioje programoje studijos prasidėtų nuo įvado į astronomiją ir supažindinimo su pagrindiniais tyrimų aspektais, o vėliau išsiskirstytų į keletą pasirinktinų modulių – astrofizikos, astrochemijos, astrostatistikos ir kitų dalykų. Kiekvieną iš šių modulių dėstytų tų dalykų specialistai, taigi, pavyzdžiui, astrobiologijos mokytų biologas, o ne fizikas, apie tą girdėjęs tik viena ausim kažkokioj konferencijoj. Studentams būtų privaloma mokytis bent vieno šitokio specialybinio modulio per semestrą (šalia būtų privalomesni bendresni dalykai), tad iš viso susidarytų kokie 6 moduliai per bakalauro studijas. Tokios studijos galėtų būti siūlomos visų susijusių fakultetų studentams (nuo fakulteto priklausytų neastronominių kursų turinys), o kitiems, nenorintiems smarkiai gilintis į astronomiją, šitie specialybiniai moduliai vis tiek būtų prieinami kaip laisvieji dalykai. Tokiu būdu būtų pasiekti du svarbūs dalykai – visų pirma, padaugėtų studentų, kažkiek susipažįstančių su astronomija iš įvairių pusių; visų antra, būsimieji astronomai susidarytų geresnį vaizdą apie tai, kas čia per dalykas ir toliau tęsdami studijas galėtų lengviau prisitaikyti prie tyrimų specifikos.

Savaime suprantama, idėją įgyvendinti būtų sudėtinga. Vien iš mokslinės pusės turbūt panašiai sudėtinga, kaip ir su PBL’ais, o ką jau kalbėti apie biurokratizmą. Reikėtų paruošti studijų planus ir juos patvirtinti, reikėtų rasti įvairiuose fakultetuose mokslininkų, kurie netingėtų paruošti astronominius savo dalykų variantus, kaip paskaitas. Tokių modulių reikėtų ne vieno, o bent kelių kiekvienai sričiai, idealiu variantu jie derėtų vieni su kitais ir leistų daryti integruotus tiriamuosius darbus. O net ir neidealiu atveju tiriamieji, kursiniai bei diplominiai darbai taip pat turėtų būti galimi įvairiose srityse. Žodžiu darbo yra daugybė, bet esu įsitikinęs, kad rezultatas pateisintų visas įdėtas pastangas.

Ką manote?