„Sci-Fi Science“ yra ne per seniausiai sukurta dvylikos pusvalandžio trukmės serijų laida, rodyta JAV „Science Channel“ ir turbūt kitose šalyse. Šiame pusiau dokumentiniame serijale teorinės fizikos mokslų daktaras Mičijo Kaku (Michio Kaku) pristato įvairius dalykus, gerai žinomus iš mokslinės fantastikos, ir pasakoja, kaip juos paversti tikrove – nuo šviesos kardo iš Žvaigždžių karų iki kirmgraužų iš Žvaigždžių vartų. Ir dar visko iš serialų bei filmų, kurių pavadinimuose nėra „žvaigždžių“.
Jei nuspręsite pasižiūrėti, nenusiteikit, kad protas bus labai apkraunamas – serialas pritaikytas plačiajai visuomenei, tad rimtų ir labai super protingų dalykų ten neišvysite. Daugelis idėjų ir realių mokslinių pasiekimų yra pristatomi labai paviršutiniškai. Aišku, taip yra ir dėl laiko trūkumo: per pusvalandį pristatoma ir idėja, ir jos įgyvendinimas, visada susidedantis iš bent trijų problemų ir trijų sprendimų joms. Kiekvienos serijos pabaigoje sprendimas pateikiamas geriausių ekspertų kritikai. O kas tie ekspertai, sužinosite pažiūrėję.
Pats pristatinėjimo būdas man patiko. Fantastiniai prietaisai, kaip išeities taškas šiuolaikinių mokslinių tyrimų krypčių pristatymui, yra šaunus pasirinkimas, nes taip iškart pritraukiamas dėmesys. Kiekvienas toks daiktas išnarstomas į pagrindines sudedamąsias dalis (pvz. judėjimo, stebėjimo, mokymosi sekcijas robote), papasakojama apie kiekvieną iš jų ir tada viskas apibendrinama. Tiesa, apibendrinama dar ir keletą kartų pasakojimo viduryje, turbūt todėl, kad statistinis žiūrovas nesugeba išlaikyti dėmesio ilgiau nei penkias minutes. Na bet ką jau padarysi, tenka taikstytis su statistika. Pristatymai, kaip jau minėjau, yra paviršutiniški, bet esminiai procesai apibūdinami aiškiai, pasitelkiant į pagalbą tų sričių specialistus. Tad bendrą vaizdą apie tai, su kuo tie kosminiai laivai valgomi, susidaryti galima.
Laidos vedėjas, spėju, yra nepataisomas optimistas. Tai ypatingai atsispindi jo balse, kuris po pirmų dviejų serijų ima nervinti – tiek patoso sunku rasti ir tarybinėje propagandoje apie šviesų komunizmo rytojų. Bet kai įdomius dalykus pasakoja, tai sukandus dantis pasiklausyti įmanoma. Nuotaikingumo prideda naudojami spec. Efektai, visaip mėtantys ir vėtantys mokslų daktarą, priklausomai nuo to, apie ką šis pasakoja. Taip pat dažnai kartojamos ištraukos iš senų mokslinės fantastikos filmų, o tokie filmai šiais laikais irgi tik šypsenas sukelti gali. Tad vizualiąją dalį užskaitau.
Taigi apibendrinant šią trumpą apžvalgą – labai rimto mokslo čia neišvysite, bet galbūt tai ir gerai. Pateikta gražiai, kalbama įdomiai, pritaikyta plačiajai su mokslu nesusijusiai ir nelabai juo besidominčiai visuomenei. Pasižiūrėti rekomenduoju, ypač jei nors kiek domitės fantastika.