Apie piratus ir ateivius

„Geriausias įrodymas, kad Visatoje egzistuoja protinga gyvybė yra tai, kad ji su mumis dar nesusisiekė.“

~Liaudies išmintis

 

Sveiki ir vėl, mieli skaitytojai. Šiandien pagaliau nusprendžiau parašyti kažką, susijusio su fizika. Keista, ar ne? Turbūt man jos dar be bloginimo neužtenka… Tačiau kai perskaičiau jau nebe pirmą delfio straipsnį apie „nustatytą nežemiškų civilizacijų kiekį“, susilaikyti nepakomentavus – sudėtinga. Tiesą sakant, paties straipsnio nekomentuosiu, bet panaudosiu jį kaip iliustraciją dviems temoms. Pirmoji, tiesiogiai susijusi su straipsniu – šiandien; antroji, susijusi netiesiogiai, – kada nors (ne)tolimoje ateityje.

 

 

Ta tiesiogiai susijusi tema – metodas, kaip „nustatomas“ tas galimas protingų civilizacijų erdvės vienete (Visatoje, Galaktikoje, Saulės sistemoje, universitete, etc.) kiekis. Tai netgi greičiau ne metodas, o šakėmis ant vandens parašyta lygtis, sukurta Franko Dreiko (Frank Drake; nepaisant to, ką galvotų apie jį Randal Munroe ir kaip tai būtų „kieta“, su žymiuoju piratu jis nesusijęs). Oficialioji jos formuluotė yra tokia:

 

N = R·fp·ne·fl·fi·fc·t

 

Jos narių reikšmės yra tokios: N – civilizacijų, su kuriomis galima būtų užmegzti kontaktą, skaičius; R – žvaigždžių kiekis, atsirandantis erdvės vienete (tarkime, Galaktikoje) per laiko vienetą (tarkime, metus); ne – vidutinis gyvybei tinkamų planetų kiekis vienoje planetinėje sistemoje; f – įvairios tikimybės (tikimybė, kad prie žvaigždės susiformuos planetos; kad gyvybei tinkamoje planetoje gyvybė atsiras; kad atsiradusi gyvybė taps protinga; kad protinga gyvybė išras komunikacijos būdą, leidžiantį siųsti žinutes į kosmosą); t – laikas, kiek protinga civilizacija išgyvena nuo tada, kai pradeda siųsti žinutes į kosmosą.

 

Atrodo gana painu, tiesa? Ir gana protinga? Na taip, tai ir painu, ir protinga. Bet, mano ne visai kuklia nuomone, labiau painu. Panagrinėkime tą lygtį truputį detaliau, tada painumas (arba, tiksliau sakant, protingumo trūkumas) ir paaiškės. Visų pirma – naujų žvaigždžių atsiradimo greitis. Logikos tokio parametro naudojime yra – mums įdomu, kiek panašių į mus civilizacijų egzistuoja dabar, o visų lygties narių, išskyrus paskutinio, sandauga duoda naujų komunikuojančių civilizacijų atsiradimo greitį. Ir šis parametras yra geriausiai žinomas iš visų, nes žvaigždžių stebėjimus atlikti galime pakankamai gerai, nustatyti, koks jų amžius – taip pat, taigi ir „gamybos mastus“ apibrėžti įmanoma. Tačiau štai toliau jau prasideda visiški neaiškumai. Kokia dalis žvaigždžių turi planetas? Tą pasakyti labai sudėtinga, nes nors jau žinoma nemažai planetų už Saulės sistemos ribų, jų aptinkama prie labai įvairių žvaigždžių, be to, kol kas beveik išimtinai netiesioginiais metodais. Taigi šis parametras kinta, galima sakyti, bent porą kartų per metus, ir jo neapibrėžtumas yra gerokai didesnis už tikėtiną parametro vertę (na žinot kaip būna – pusė plius minus trys).

 

Taigi, šiaip taip, per dideles kančias, nustatėme labiausiai tikėtinas, atitinkančias geriausius stebėjimų duomenis, pirmų dviejų dauginamųjų vertes. Gavome skaičių, rodantį, kiek vidutiniškai per metus Galaktikoje atsiranda žvaigždžių su planetinėmis sistemomis. Ir mūsų sunkus darbas baigėsi, toliau galime duoti valią fantazijai (aišku, nepamiršdami, kad tikimybės negali viršyti vieneto). Kodėl? Ogi todėl, kad visų likusių parametrų verčių mes visiškai nežinome. Juos galime mėginti atspėti iš vieno vienintelio pavyzdžio – mūsiškės Saulės sistemos ir Žemės. Paeiliui šie parametrai būtų 1, 1, 1, 1, 80 (tiek metų praėjo nuo pirmųjų TV transliacijų, pakankamai galingų, kad pasiektų atvirą kosmosą ir galbūt net kitas žvaigždes). Tačiau turbūt visiems turėtų būti suprantama, jog toks įvertinimas yra toli gražu neteisingas. Neteisingas jis todėl, kad neatsižvelgiama į antropinį principą – mes galime kažką stebėti todėl, kad egzistuojame, ir nesame pašaliniai savo planetos stebėtojai, o joje išsivysčiusi gyvybė. Jokių tikslesnių duomenų apie gyvybės bei civilizacijų atsiradimą kitose planetose nėra, taigi galima remtis nebent įvairiais teoriniais modeliais. Bet ir tie teoriniai modeliai, sukurti taip pat be stebėjimų duomenų, yra parašyti šakėmis ant vandens, tad ir visas skaičiavimas yra labai labai apytikris.

 

Netgi jei kokiu nors mistiniu būdu sugebėtume gauti daugmaž tikslias tų keturių parametrų vertes, kyla klausimas – ar tai jau viskas? Juk galima sugalvoti ir daugiau dydžių, turinčių įtaką. Pavyzdžiui, ar komunikuoti galinti civilizacija norės tą daryti? Tai, kad žmonija paleido SETI programą bei „Voyager“ zondus nereiškia, kad taip pat elgsis ir kokie nors trigalviai aštuonkojai iš Eridano epsilon. O jei jie tą daryti norės ir padarys, ar mes tas žinutes suprasime? Nors atrodytų logiška, kad norint susisiekti su svetimomis gyvybės formomis, reikėtų pradėti nuo kažkokių natūraliai nesutinkamų, bet suprantamų, signalų – pavyzdžiui, pirminių skaičių „deklamavimo“ arba vandenilio 21cm linijos apibrėžimo, bet tokių signalų pasirinkimas yra didžiulis. Be to, logika yra žmonijos išmislas ir visai nebūtinai kitos būtybės kažką tokio sugalvos. Gali būti, kad jų žinutės mums pasirodys kaip atsitiktinio kosminio triukšmo dalis, arba bus visiškai sudarkytos Saulės vėjo.

 

Dar viena problema, nors ją galima pavadinti ankstesnės (parametrų neapibrėžtumo) problemos dalimi – daugelis tų parametrų yra toli gražu nevientisiniai. Turiu omeny, kad toks abstraktus dalykas, kaip „tikimybė, kad planetoje, tinkamoje gyvybei, gyvybė atsiras“ susideda iš gausybės smulkių dalių. Pavyzdžiui, kiek planeta gauna ultravioletinės spinduliuotės, kaip dažnai į ją krenta meteoritai, kokia jos cheminė/mineralinė sudėtis ir taip toliau ir panašiai. Taigi iš tiesų kiekviena iš tų tikimybių yra daugybės kitų parametrų funkcija. Viskas dar painiau, nei atrodė iš pradžių.

 

Visos šitos istorijos moralas tas, kad iš Dreiko lygties (ir, tiesą sakant, bet kokių kitų modelių) gaunamas civilizacijų, su kuriomis galbūt įmanoma užmegzti kontaktą, skaičius neabejotinai svyruos nuo kelių šimtų (arba mažiau) iki milijonų ar milijardų. Tame nėra nieko nuostabaus, bet ir didelis mokslas tai nėra. O štai delfiui tokios naujienos, savaime suprantama, yra pasaulinės reikšmės. Na bet tai juk delfis, nieko nepadarysi.

 

Laiqualasse

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.