“Nutransliuok mane žemyn, Skoti…”

…arba, paprasčiau šnekant, teleportacija. Jos pilna įvairiausoje fantastikoje, nuo pavadinime paminėto “Star Trek” bei “Stargate”, iki daugumos klišinių ir ne tik apsakymų bei romanų. Tačiau tikrovė, nepaisant įvairių “įrodymų”, nėra tokia graži.

 

Pasiskaityti protingų straipsnių apie teleportaciją, ir iš kurios pusės ji tyrinėjama mokslininkų, nesunku. Užtenka pagūglinti “teleportation” arba “quantum teleportation”. Dar geriau – paieškoti straipsnių tokiomis temomis NASA’os duombazėje. Bet tokie dalykai, kurie ten rašomi, kartais neaiškūs ir kitiems mokslininkams, ką jau kalbėti apie paprastus mirtinguosius. Ta proga nusprendžiau parankioti populiaresnės informacijos ir trumpai papasakoti, ką šiuolaikinis mokslas galvoja apie teleportaciją.

 

Teoriškai tai, kas populiariai vadinama teleportacija, gali būti vienas iš dviejų dalykų. Vienas variantas – du tolimus taškus jungiantys iškreiptos erdvės tuneliai (na, “žvaigždžių vartai” ir panašūs). Remiantis bendrąja reliatyvumo teorija, sunkūs objektai aplink save iškreipia erdvę. Įmanoma ir toks atvejis, kad erdvė aplink kokį nors objektą išsikreiptų tiek, kad susijungtų su kita tos erdvės sritimi, o tokia sritis gali būti už milijonų šviesmečių. Šis iškreiptos erdvės tunelis, vadinamas “kirmgrauža” (angl. wormhole), būtų santykinai trumpas, taigi juo būtų įmanoma nusiųsti informaciją į kitą pusę arba ten nukeliauti daug greičiau, nei neiškreipta erdve. Žiūrint iš šalies, tai atrodytų beveik kaip teleportacija. Skamba įdomiai? Tikrai taip, tačiau šis metodas turi keletą nedidelių problemų. Pirma – tokius didelius erdvės iškreiptumus gali sukurti tik* ypatingai stiprūs gravitaciniai laukai, taigi, reikia labai sunkių kūnų. Maždaug dešimties Saulės masių, o gal ir daugiau. Be to, jie privalo suktis apie savo ašį. Kita problema – toks stiprus gravitacinis laukas iškraipytų bet kokį signalą, o mėginantį keliauti objektą suplėšytų iki subatominių dalelių. Tad kol kas toks tolimų kelionių metodas lieka tik fantastikos kūrėjų vaisius.

 

Antrasis būdas kone akimirksniu nukeliauti didžiulius atstumus – kvantinė teleportacija (“Star Trek” stiliumi). Šis procesas remiasi kvantiniu “surištumu” (angl. quantum entanglement) – dviejų sistemų (pavyzdžiui, fotonų) savybių priklausymu viena nuo kitos. Pakeitus vieną iš šių sistemų, kita taip pat pasikeis iš karto, nors jas gali skirti didelis atstumas. Visgi tas pasikeitimas praktiškai negali būti išnaudotas begaliniu greičiu – informaciją apie pirmos sistemos pakeitimą reikia perduoti kažkam, kas nuskaitytų kitos sistemos informaciją. Tokiu būdu galima būtų nuskaityti kokio nors objekto informaciją vienoje vietoje, nusiųsti tą informaciją į kitą vietą, ir ten tą objektą atkurti. Elektroniniu paštu būtų galima nusiųsti tikrą atviruką, saldainių dėžę, arba net pačiam kur nors nukeliauti. Mokslininkai jau sugebėjo šį principą pritaikyti teleportuodami fotonus bei elektronus, tačiau didesnių sistemų taip “nutransliuoti” kol kas nepavyko. Problema – Heizenbergo neapibrėžtumo principas, teigiantis, jog neįmanoma vienu metu žinoti ir dalelės tikslaus greičio, ir tikslios jos padėties. Nors paklaida tokiuose matavimuose yra labai nedidelė žvelgiant iš kasdienių dydžių (gerokai mažesnė nei milijardoji milimetro dalis), bet to užtenka, kad bet kokia didesnė sistema būtų atkurta nepataisomai sugadinta. Norint siųsti didelius objektus, iškyla dar viena problema – naudojantis šiuolaikinėmis informacijos nuskaitymo bei įrašymo technologijomis, prireiktų kelių superkompiuterių bei šimtų, jei ne milijonų metų, norint nuskaityti vieno žmogaus duomenis. Taigi vaikščioti kol kas tikrai greičiau.

 

Tai tiek šiam kartui. Visai gali būti, kad padariau keletą faktų klaidų, tačiau esu tikras, jog pačius principus paaiškinau daugmaž suprantamai eiliniam žmogui. O jei norite susipažinti su šiuo dalyku plačiau, pradžiai rekomenduoju porą populiarių straipsnių;

 o vėliau – Vikipedija jūsų paslaugoms. Protingi tekstai, kaip jau minėjau, glūdi NASA duombazėje.

 

Laiqualasse

 

* – yra įmanomi ir kitokie matematiniai modeliai, tačiau fizikiniai jų įgyvendinimo būdai kol kas nežinomi. 

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas.